- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- ATP-511-317/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07740-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas V. P. skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2015 m. spalio 5 d. nutarimas V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-39683815-15,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. Institucijos 2015 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 20N-39683815-15 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 40 Eur bauda už tai, kad 2015 m. gegužės 26 d., 17.44 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. ir Birštono g. reguliuojamoje sankryžoje, vairuodama automobilį „Nissan Murano“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukdama į kairę nevažiavo kairiojo posūkio kreive (eismo juostos spinduliu), artėjo link eismo juostos dešinio krašto smailiu kampu, nepaliko saugaus intervalo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kontaktavo su dešiniau važiavusiu autobusu. Eismo įvykio metu sugadintas transportas. Šiais veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 9 ir 126 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patraukta V. P., nesutikdama su jos atžvilgiu priimtu nutarimu, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Tačiau apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, 2016 m. balandžio 20 d. nutartyje padarė išvadą, kad V. P. vis dėlto pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde V. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino įrodymus byloje, nevertino surinktų įrodymų visumos, neatliko išsamaus ir visapusiško įrodymų tyrimo, surinktų įrodymų analizės ir nutarimą grindė tik savo samprotavimais bei prielaidomis. Tokiu būdu teismas pažeidė ATPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai sprendė, jog ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2016 m. vasario 2 d. specialisto išvadą bei iškraipė teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, nevertino byloje pateiktos eismo įvykio vietos schemos, paties B. V. (B. V.) elgesio eismo įvykio metu. Be to, netinkamai vertino ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. ekspertizės akto išvadas bei visiškai nepasisakė dėl ekspertizėje esančių duomenų prieštaravimo. Skunde akcentuoja, kad tiek 2016 m. vasario 2 d. specialisto išvadoje, tiek 2015 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akte konstatuota, jog būtent autobusas įvykio metu netilpo savo eismo juostoje, kas reiškia, kad būtent šios transporto priemonės vairuotojas privalėjo praleisti kitas transporto priemones, judančias gretima eismo juosta ir tik tada atlikti manevrą. Tuo tarpu V. P. juosta nebuvo užimta, dėl ko ji galėjo judėti ir tiesiog dėl netvarkingai stovinčių automobilių bei transporto priemonių, kurios nebuvo baigusios manevro, ji negalėjo laikytis prie pat juostos kairiojo šono, tačiau bet kuriuo atveju, atlikdama manevrą, ji pilnai tilpo savo eismo juostoje. Kas patvirtina, kad ji jokių KET pažeidimų nepadarė ir administracinė atsakomybė dėl įvykusio eismo įvykio jai nekyla.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
V. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatė, kad V. P., įsijungus leidžiamam šviesoforo signalui, pradėjo važiuoti eismo juosta, sukdama į kairę, kai tuo metu jos eismo juosta buvo užimta transporto priemonių, išvažiuojančių iš sankryžos, kai jų manevras buvo pradėtas, esant leidžiamam šviesoforo signalui. Tokiu būdu V. P. privalėjo sumažinti greitį ar visai sustoti iki kitos transporto priemonės baigs pradėtąjį manevrą ir atlaisvins jos eismo juostą. Tačiau ji nestabdydama, bandė transporto priemones, užėmusias jos eismo juostą apvažiuoti, sukdama dešiniau. Teismas, padarė išvadą, kad V. P., nesilaikydama KET reikalavimų, nelaukdama, kol atsilaisvins jos eismo juosta, sukdama savo vairuojamą automobilį į dešinę, priartėjo šalia gretima juosta važiuojančio autobuso ir jį kliudė.
Šalies argumentai
Apeliantės teiginius, kad ji važiavo nors ir arčiau dešinės pusės krašto, bet savo eismo juosta, dėl ko jai neva nekyla atsakomybė dėl eismo įvykio, paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugpjūčio 19 d. ekspertizės akto Nr. 11-1290 (15) išvada, t. y., kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Nissan Murano“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos V. P. veiksmai – sukdama į kairę nevažiavo kairiojo posūkio kreive (eismo juostos spinduliu), o artėjo link eismo juostos dešiniojo krašto smailiu kampu, nepaliko saugaus intervalo iš šono, kad eismas būtų saugus bei kontaktavo su dešiniau važiavusio autobuso „Setra S 315“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairiuoju šonu. Teisme apklaustas ekspertas M. M. tokias savo išvadas patvirtino ir papildomai nurodė, kad jeigu automobilis „Nissan Murano“ būtų sukęs tokia pat trajektorija, kaip ir autobusas „Setra S 315“, susidūrimas nebūtų įvykęs. Pateiktu ekspertizės aktu ir eksperto paaiškinimais teisme, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į E. K., važiavusio minėtu autobusu, paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad automobilio ir autobuso susidūrimo vietoje matė, jog lengvojo automobilio priekinis ratas buvo užvažiavęs ant punktyrinės linijos (b. l. 50). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie liudytojo paaiškinimai neprieštarauja nei ekspertizės išvadai, nei byloje esančioms fotonuotraukoms, nei eismo įvykio vietos schemai. Taigi byloje esantys objektyvūs duomenys, papildydami bei patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, kuri atskleidžia pakankamai išsamų padaryto administracinio pažeidimo vaizdą, tai yra, kad V. P., vairuodama automobilį „Nissan Murano“ ir sukdama į kairę, nevažiavo kairiojo posūkio kreive (eismo juostos spinduliu), artėjo link eismo juostos dešinio krašto smailiu kampu, nepaliko saugaus intervalo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir kontaktavo su dešiniau važiavusiu autobusu.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugpjūčio 19 d. ekspertizės akto Nr. 11-1290 (15) išvada, kurios metodus ir programą ekspertas M. M. detaliai paaiškino teismo posėdžio metu. Ši specialisto išvada pagrįsta objektyviais duomenimis – eismo įvykio apžiūros metu užfiksuotais ir nuotraukose matomais pėdsakais, kitais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė būtent ekspertizės išvadai Nr. 11-1290 (15), o ne apeliantės pateiktai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario 2 d. specialisto V. M. išvadai MV 2016-02. Ekspertizės akto išvadų teisėtumu neturi pagrindo abejoti ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, juolab, kad jas pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai. Tuo tarpu 2016 m. vasario 2 d. specialisto išvados MV 2016-02 nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys, išskyrus pačios apeliantės paaiškinimai. Taigi, nagrinėjamu atveju V. P. kaltė įrodyta, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo išvadomis abejoti, o ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, ar naikinti ginčijamą nutartį. Todėl aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Žemesnės instancijos teismas
Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad V. P. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodytas nutartyje aptartais įrodymais, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, taigi priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.