- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-474-601/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Birutė Bobrel, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- V. V., R. V.
- Atsakovas
- D. Č., V. K., J. B., G. S., V. R., A. R., A. P., G. L., S. Z., J. M.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Žaidas“, A. S., S. L.
- Advokatai
- Žygimantas Pacevičius
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovo V. V. įgaliotam asmeniui M. V. , atsakovų D. Č. , V. K. , J. B. įgalioto asmens K. P. , A. P. , G. S. , G. L. , S. Z. , J. M. , A. R. ir V. R. atstovui adv. Žygimantui Pacevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. S. , V. R. , A. R. , A. P. , G. L. , J. B. , D. Č. , S. Z. , V. K. , J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7716-717/2008 pagal ieškovų V. V. ir R. V. ieškinį atsakovams G. S. , V. R. , A. R. , A. P. , G. L. , J. B. , D. Č. , S. Z. , V. K. , J. M. bei tretiesiems asmenims UAB „Žaidas“, A. S. , S. L. dėl atsisakymo duoti sutikimą patalpų rekonstrukcijai pripažinimo neteisėtu bei pripažinti teisę be atsakovų sutikimo pakeisti gyvenamųjų patalpų paskirtį į negyvenamąsias patalpas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu prašė: 1) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) , butų ir patalpų savininkų, G. S. , A. R. , V. R. , A. P. , G. L. , J. B. , D. Č. , S. Z. , V. K. , J. M. atsisakymą pritarti jų įsigyto buto Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties pakeitimui iš gyvenamosios į administracines, pripažinti neteisėtu; 2) pripažinti jiems teisę be atsakovų sutikimo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriuje gauti projektavimo sąlygų sąvadą buto, esančio (duomenys neskelbtini) , rekonstrukcijai, pakeičiant jo paskirtį iš gyvenamosios į administracines; 3) pripažinti teisę be daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) , gyventojų – savininkų, šios bylos atsakovų sutikimo pakeisti jų buto (duomenys neskelbtini) , name paskirtį iš gyvenamųjų į administracines; 40 priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovams R. V. ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamosios patalpos – trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9). Šias patalpas ieškovai įsigijo tikslu įsirengti notarų biurą, dėl ko būtina pakeisti patalpų paskirtį iš gyvenamųjų į negyvenamąsias. Teismas laikė nepagrįstu atsakovų motyvą, kad yra pažeidžiami įstatymai, reglamentuojantys kiemo išplanavimą ir sutvarkymą, kadangi Daugiabučių namų įstatymo 7 str. 1 d. nuostata kalba apie esamus teritorijos planavimo dokumentus ir galimą jų pažeidimą rekonstruojant patalpas, o nagrinėjamu atveju 6-jo buto rekonstrukcija jokios žalos namo bendrojo naudojimo objektams nepadarys (t. 1, b. l. 109), kadangi kiemo detalusis planas nepatvirtintas (t. 1, b. l. 36), o nesant planavimo dokumento, jo ir negalima pažeisti. Įvykę du viešieji projekto aptarimai buvo atlikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-23 įsakymu Nr. 200 patvirtinta „Pasiūlymų keisti daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtį viešo aptarimo tvarka“, kurią reglamentuoja IV skyrius „Pasiūlymų keisti daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtį viešojo aptarimo tvarka“, kas taip pat atitinka LR daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 7 str. 4 d. Teismas atmetė atsakovų motyvą, kad trečiųjų asmenų duotas sutikimas juos apklausiant kitais, negu nustato įstatymai būdais, yra neteisėtas, todėl neteisingai apspręsta šių asmenų procesinė padėtis byloje. Tretieji asmenys A. S. ir S. L. sutiko su ieškovų parengtu gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos planu, pakeičiant šias patalpas į administracinės paskirties (t. 1, b. l. 13, 14), jie nepateikė teismui prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio, todėl jie pagrįstai į bylą buvo įtraukti ne atsakovais, o trečiaisiais asmenimis. Teismas laikė nepagrįstu atsakovų motyvą, kad vadovaujantis LR daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 7 str. 5 d., ieškovai turėjo pateikti namo aplinkos sutvarkymo schemą. Nurodytame įstatyme yra kalbama ne apie namo aplinkos sutvarkymo, o pakeitimo schemą. Tokia schema nereikalinga nagrinėjamu atveju, nes namo kiemas nėra pertvarkomas. Jo nebūtų galima pertvarkyti dar ir dėl to, kad nėra jo detaliojo plano. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad įrengus įėjimą iš kiemo pusės sumažės namo kiemas, kadangi durys bus įrengtos vietoje esamo lango ir atidarinėjamos neužims didesnės kiemo erdvės, kaip kad užimtų atidarinėjamas langas. Taip pat teismas laikė nepagrįstais atsakovų argumentus, kad rekonstruojant patalpas turėtų būti numatyta kiek bus automobilių stovėjimo vietų, koks tų vietų skaičius atiteks ieškovams, nes pagal LR aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtintas STR 2.06.01:1999 „Dėl miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos patvirtinimo VI skyriaus 3 dalies 3.2 punkto nuostatas vienam butui skiriama viena automobilio vieta, o biurams – viena automobilio vieta 25 m² biuro ploto, todėl ieškovams atiteks daugiau vietų automobiliams. Atsakovai, remdamiesi STR nuostatomis, nepateikė įrodymų koks yra bendras kiemo plotas, kiek butų naudojasi kiemu, kiek iš viso reikės vietų automobiliams (CPK 178 straipsnis), be to iš ieškovų pateiktos „Regitros“ pažymos matyti, kad jie neturi savo vardu registruotų transporto priemonių (t. 1, b. l. 149, 150). Taip pat teismas laikė nepagrįstais atsakovų motyvus dėl būsimų šildymo ir vėdinimo sistemų, nes projektinės dokumentacijos rengimo stadijoje dar negalima nustatyti kokios tos sistemos bus suprojektuotos. Atsakovai neįvardijo kas juos tenkintų ir kas netenkintų dėl būsimos vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, todėl neaišku ar tos būsimos sistemos pažeistų atsakovų teises. Teismas taip pat laikė nepagrįstu atsakovų argumentą dėl galimo automobilių skaičiaus padidėjimo namo kieme, kadangi ieškovai automobilių neturi (t. 1, b. l. 149, 150), notarų biurų darbo laikas yra nuo 8 iki 17 valandos, t. y. dienos metu, kai dauguma namo gyventojų su savo automobiliais išvyksta į darbus, kitus užsiėmimus. Iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų bei antstolės nuo 11.20 val. iki 12.30 val. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo (t. 1, b. l. 92-98) matyti, kad kieme yra pakankamai laisvų vietų automobiliams statyti. Teismas atmetė atsakovų motyvą, kad sumažės namo vertės įrengus notarų biurą, kadangi dėl to nėra pateikta objektyvių, nenuginčijamų įrodymų. Atsakovai pateikė 2008-05-30 „Inreal“ raštą dėl rinkos vertės pokyčių (t. 2, b. l. 10), kur nurodoma, kad įrengus notarų biurą kitų gyvenamųjų patalpų vertė sumažės, o ieškovai pateikė UAB „Vadasa“ Turto rinkos vertės pasikeitimo nustatymo pažymą (t. 2, b. l. 82), kurioje nurodyta, kad įrengus notarų biurą kitų patalpų vertė nesumažės. Teismas laikė, jog pirmasis vertinimas neatitinka LR turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymų reikalavimų, nes vertintojas A. Š. nenurodo savo kvalifikacinio pažymėjimo, įmonės kvalifikacijos atestato, todėl abejotina šios išvados oficialumu. Teismas priimtinu rašytiniu įrodymu laikė ieškovų pateiktą turto rinkos vertės pasikeitimo nustatymo pažymą, kad (duomenys neskelbtini) , name įrengus notarų biurą, kitų gyvenamųjų patalpų vertė nesumažės (CPK 197 str. 2 d.). Remiantis aukščiau nurodytu, teismas konstatavo, jog atsakovai neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) , gyvenamąsias patalpas rekonstravus į administracines patalpas bus pažeisti įstatymai, jų teisės ir įstatymo saugomi interesai. Todėl jų atsisakymą duoti sutikimą gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijai į administracines patalpas laikė neteisėtu ir nepagrįstu, trukdančiu ieškovams disponuoti savo nuosavybe, todėl atsakovų motyvus atmetė, o ieškovų reikalavimą pašalinti bet kokius jų teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, patenkino (CPK 178 str., CK 4.98 str.). Teismas netenkino ieškovų reikalavimo – pripažinti jiems teisę be daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , butų ir patalpų savininkų sutikimo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriuje gauti projektavimo sąlygų sąvadą, buto, esančio (duomenys neskelbtini) , rekonstrukcijai, pakeičiant jo paskirtį iš gyvenamosios į administracines bei trečiojo reikalavimo – pripažinti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini) , paskirtį iš gyvenamosios į administracines, kadangi pripažinus atsakovų atsisakymą duoti sutikimą šių patalpų rekonstrukcijai iš gyvenamųjų į administracines neteisėtu – jis prilyginamas sutikimo davimui. Šie reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo, kurį teismas patenkino. Pripažinus atsakovų atsisakymą leisti pakeisti patalpų paskirtį neteisėtu, reiškia, kad viskas, kas susiję šių patalpų paskirties keitimu yra leidžiama be atsakovų sutikimo. Kadangi projektinių sąlygų sąvado gavimas yra sudėtinė patalpų paskirties keitimo dalis – atskiro atsakovų sutikimo jos gavimui nereikia. Trečiąjį ieškovų reikalavimą teismas laikė tapačiu pirmajam, kadangi pripažinus atsakovų atsisakymą duoti sutikimą patalpų rekonstrukcijai neteisėtu, nereikia pripažinti ieškovams teisės be atsakovų sutikimo pateisti patalpų paskirtį (LAT 2000-04-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3465/2000). Dalinai patenkinus ieškinį, t. y. iš trijų reikalavimų patenkinus vieną reikalavimą, iš atsakovų priteisė 1/3 dalį ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai G. S. , V. R. , A. R. , A. P. , G. L. , J. B. , D. Č. , S. Z. , V. K. , J. M. prašo: 1) panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį dėl pažeistų teisų gynimo atmesti; 2) pagal CPK taisykles perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme; 3) priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Motyvuose nurodo:
1) gyvenamųjų patalpų paskirties keitimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, gyventojams pateikti projektiniai pasiūlymai yra neišsamūs, nepilni, nes nepateikta namo aplinkos sutvarkymo (pakeitimo) schema, kuri yra reikalinga vykdomai patalpų rekonstrukcijai – dėl įėjimo į notarų biurą iš kiemo pusės įrengimo (lango vietoje išgriaunant sieną ir ant kiemo teritorijos pastatant laiptus), kadangi sumažės kiemo plotas, kuriuo naudojasi namo gyventojai;
2) teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai neįrodė aplinkybės dėl automobilių parkavimo vietų, kadangi nesant namo aplinkos sutvarkymo schemos nėra aišku, kaip namo kieme bus išspręstas automobilių parkavimo vietų klausimas ir bus laikomasi LR aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo nustatytų reikalavimų dėl minimalių automobilių parkavimo vietų ir dėl minimalių atstumų nuo gyvenamojo namo iki automobilių stovėjimo aikštelės. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi atsakovai neprivalėjo skaičiuoti bendro kiemo ploto, kiek butų naudojasi kiemu ir kiek reikės vietos automobiliams, kadangi šiuos paskaičiavimus turėjo pateikti ieškovai;
3) teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus, jog pakeitus patalpų paskirtį padidės automobilių skaičius namo kieme dėl ko pablogės namo gyventojų gyvenimo sąlygos ir kokybė. Nors ieškovai šiuo metu neturi automobilių, tačiau juos gali bet kuriuo metu įsigyti, be to, ne tik ieškovai, bet ir kiti notarų biuro darbuotojai bei klientai gali turėti automobilius ir naudotis namo kiemu, kuris nėra automobilių stovėjimo aikštelė ir jame visada pilna automobilių. Įrengus notarų biurą automobilių srautai dar padidės, kieme neliks vietos vaikų žaidimo aikštelei, želdiniams;
4) teismas neatsižvelgė į tai, jog įrengus notarų biurą, dėl padidėjusių lankytojų automobilių skaičiaus, padidės oro tarša ir triukšmas (kuris šiuo metu ir taip viršija leidžiamas ribas – 60-65 dBA) prie namo bei jo kieme;
5) ieškovai privalėjo nurodyti kaip planuoja notarų biure įrengti vėdinimo ir/ar kondicionavimo sistemą remiantis LR aplinkos ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. D1-289 patvirtintu STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ reikalavimais gyvenamosioms ir administracinėms patalpoms;
6) teismas neįvertino, ar namo gyventojams dėl notarų biuro įrengimo atsirandantys nepatogumai (automobilių skaičiaus padidėjimas, padidėjusi oro tarša ir triukšmas, padidėję žmonių srautai, sumažėjęs saugumas ir ramybė) yra būtini ir gali būti pateisinti (LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-604/2004);
7) teismas, spręsdamas, jog įrengus notarų biurą, gyvenamųjų patalpų vertė nesumažės, nepagrįstai ir neobjektyviai rėmėsi tik ieškovų pateikta Turto rinkos vertės nustatymo pažyma, kuri neatitinka Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 23 str. reikalavimų (LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2008), t. y. joje nenurodytos vertinimo prielaidos, ypatybės, metodai;
8) skundžiamas sprendimas yra priimtas neteisėtos sudėties teismo, teisėja O. Valentukevičiūtė ir ieškovų atstovas advokatas A. Venckus ilgą laiką dirbo vienoje kontoroje, kas leidžia pagrįstai abejoti teisėjos nešališkumu;
9) teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. S. ir S. L. byloje turi būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, o ne atsakovais, bei, kad minėti asmenys sutiko su patalpų rekonstrukcija, kadangi jų parašai apklausos anketose negali būti laikomi leistinu įrodymu, patvirtinančių šių asmenų sutikimą dėl patalpų paskirties pakeitimo;
10) nėra būtinos ieškovų patirtos 60 Lt išlaidos už antstolės paslaugas įteikiant procesinius dokumentus atsakovei S. Z. , kadangi atsakovus atstovavo advokatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Žaidas“ prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi nagrinėjamoje byloje negali būti priimtas toks sprendimas, kuris įtakotų trečiojo asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Nurodo, kad sprendimą pritarti ar nepritarti (duomenys neskelbtini) , patalpų paskirties keitimui, priima tik namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, o UAB „Žaidas“ kaip daugiabučio namo administratorius gali tik išreikšti savo poziciją, kurią išdėstė 2008-02-04 vykusiame susirinkime, tačiau nėra atsakingas už bendraturčius priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai R. V. ir V. V. prašo: 1) teismo atsakovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7716-717/2008 palikti nepakeistą; 2) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas, susijusia su civilinės bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka. Motyvuose nurodo:
1) nagrinėjamu atveju, patalpų pertvarkymas į administracines, įrengiant jose notarų biurą, jokiems teritorijos planavimo dokumentų reikalavimams neprieštarauja. Laikantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 str. 2 d. reikalavimų UAB „Vydo“ paruošė patalpų pertvarkymo projektinį pasiūlymą, kuriame numatyta įrengti atskirą įėjimą į patalpas, vietoje bute esančio lango iš kiemo pusės;
2) remiantis minėto įstatymo 7 str. 4 d. prieš viešą pasiūlymą keisti daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtį aptarimą ieškovai atliko namo gyventojų apklausą, kurios metu butų Nr. 1, 2, 5 savininkai sutiko, jog ieškovų įsigyto buto paskirtis būtų pakeista į administracines, atliekant patalpų rekonstrukciją. Apie būsimą viešą pasiūlymo keisti daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtį viešą aptarimą buvo paskelbta laikantis pasiūlymų keisti daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtį viešojo aptarimo tvarkos, patvirtintos LR aplinkos ministro 2002-04-23 įsakymu Nr. 200, IV skyriaus reikalavimų;
3) vykusių dviejų viešųjų aptarimų dėl gyvenamųjų patalpų paskirties pakeitimo metu dalyvavę butų ir patalpų savininkai savo nesutikimą dėl patalpų paskirties keitimo argumentavo tuo, jog pakeitus patalpų paskirtį padaugės automobilių namo kieme, tačiau nevertino aplinkybės, jog būsimo notarų biuro klientai nesinaudos namo kiemu, kadangi automobiliai bus statomi (duomenys neskelbtini) . savivaldybės įrengtose stovėjimo vietose, be to, įvažiavimą į kiemą galima uždaryti jau įrengtais kiemo vartais;
4) remiantis teismų praktika daugiabučio gyvenamojo namo butų ir patalpų savininkai gali neduoti sutikimo keisti gyvenamųjų patalpų paskirtį į negyvenamąsias tik tuo atveju, jeigu toks patalpų naudojimo paskirties pakeitimas pažeistų jų kaip nekilnojamojo turto savininkų teises, t. y. pablogintų jų gyvenimo sąlygas (LAT nutartys c. b. Nr. 3K-3-1377/200, Nr. 3K-3-72/2003, Nr. 3K-3-143/2005);
5) nei STR 2.06.01:1999, nei joks kitas norminis teisės aktas nenumato jokių apribojimų gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų savininkų naudojamų transporto priemonių skaičiui. Pasibaigus notarų biuro darbo laikui darbo dienomis, taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis ginčo patalpomis ieškovai nesinaudos ir jokių jiems priklausančių transporto priemonių, nurodyto namo kieme nestatys, be to, namo kiemas yra rakinamas, kas leidžia užtikrinti kiemo gyventojams nepriklausančių transporto priemonių nepatekimą į jį;
6) nepagrįsti apeliantų argumentai dėl atstumų nuo gyvenamojo namo iki kieme esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kadangi ieškovai nesiruošia keisti nei automobilių aikštelės ilgio, nei jos ploto, o tuo pačiu ir atstumų iki gyvenamojo namo;
7) jokia papildoma vėdinimo ar kondicionavimo sistema nurodytose patalpose nebus įrenginėjama. Gyvenamojo namo patalpų ir butų savininkų sutikimas, nesuteikia teisės vykdyti perplanavimo darbų, o tik skirtas pateikti tam tikroms institucijoms, kurios leidžia tokius perplanavimo darbus atlikti;
8) vienos iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaunas, savininkių, t. y. A. P. , kuri atsisakė duoti sutikimą nurodytų patalpų paskirties keitimui, priklausančios patalpos yra pertvarkytos į negyvenamąsias pakeičiant jų naudojimo paskirtį ir tai niekaip neblogina namo gyventojų gyvenimo sąlygų, nors minėtose patalpose gali būti vykdoma bet kokia ūkinė – komercinė veikla;
9) aplinkybė, jog pirmos instancijos teismo teisėja ir ieškovus atstovaujantis advokatas kažkada dirbo vienoje kontoroje, nesudaro pagrindo abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu;
10) ieškovų pateiktas Turto UAB „Vadasa“ sudaryta turto rinkos vertės pasikeitimo nustatymo pažyma, pilnai atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus, be to, atsakovai ir jų atstovai minėtos pažymos neginčijo;
11) tiek A. S. , tiek S. L. sutinka dėl patalpų paskirties pakeitimo iš gyvenamųjų į negyvenamąsias, be to, teisė pasirinkti atsakovą tenka ne atsakovams, bet ieškovams.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, ieškovo atstovas apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas neteisėtos sudėties teismo, nes teisėja O. Valentukevičiūtė ir ieškovų atstovas advokatas A. Venckus ilgą laiką dirbo vienoje kontoroje, kas leidžia pagrįstai abejoti teisėjos nešališkumu. Nagrinėjamoje byloje atsakovai buvo pateikę teismui prašymą nušalinti teisėją, kuris 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo atmestas, konstatavus, jog nėra pagrindų numatytų CPK 65 str. teisėjai nušalinti, o aplinkybė, jog teisėja dirbo kartu su vienos iš šalių atstovu toje pačioje advokatų kontoroje, negali būti pagrindu abejoti teisėjos nešališkumu (t. 2, b. l. 59). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai teismui nepateikė įrodymų pagrindžiančių teisėjos šališkumą, o vien tai, kad teisėja yra dirbusi su ieškovų atstovu vienoje advokatų kontoroje, kaip pagrįstai nurodyta sprendžiant nušalinimo klausimą, neįrodo, jog ji yra šališka.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą konstatuodamas, jog atsakovai neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) , gyvenamąsias patalpas rekonstravus į administracines patalpas, siekiant įkurti notarų biurą, bus pažeisti įstatymai, jų teisės ir įstatymo saugomi interesai bei atsakovų atsisakymą duoti sutikimą gyvenamųjų patalpų rekonstrukcijai į administracines patalpas laikė neteisėtu ir nepagrįstu, trukdančiu ieškovams disponuoti savo nuosavybe (CPK 178 str., CK 4.98 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Ieškovai nusprendė pakeisti įsigytų patalpų (buto) paskirtį iš gyvenamųjų patalpų į administracines, įrengiant ginčo patalpose notarų biurą. Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. įtvirtinta, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. nustatyta, kad daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis gali būti keičiama ir jos naudojamos teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms reikmėms, jeigu tai neprieštarauja teritorijos planavimo dokumentų reikalavimams. To paties straipsnio 5 d. įtvirtinta, kad viešai aptarti turi būti pateikta gyvenamųjų patalpų pertvarkymo ir namo aplinkos pakeitimo schema. Atmestinas apeliantų argumentas, kad gyvenamųjų patalpų paskirties keitimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, gyventojams pateikti projektiniai pasiūlymai yra neišsamūs, nepilni, nes nepateikta namo aplinkos sutvarkymo (pakeitimo) schema, kuri yra reikalinga dėl vykdomos patalpų rekonstrukcijos – dėl įėjimo į notarų biurą iš kiemo pusės įrengimo (lango vietoje išgriaunant sieną ir ant kiemo teritorijos pastatant laiptus), kadangi sumažės kiemo plotas, kuriuo naudojasi namo gyventojai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad LR daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 7 str. 5 d., kalbama ne apie namo aplinkos sutvarkymo, o pakeitimo schemą. Tokia schema nereikalinga nagrinėjamu atveju, nes namo kiemas, jo aplinka nėra numatyta keisti, be to aplinkos nebūtų galima keisti ir dėl to, kad nėra patvirtintas kiemo detalusis planas (t. 1, b. l. 36). Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad pagal projektinį pasiūlymą yra numatyta vietoje esamo lango įrengti duris, kurių atidarinėjimas užims ne didesne erdvę, negu atidarinėjamas langas. Pristatyti laiptai prie įėjimo, pagal pateiktą projektinį pasiūlymą, taip pat užims labai nežymią teritorijos dalį (apie 2 kv. m.), todėl tokie nežymūs, esamos teritorijos atžvilgiu, pasikeitimai (vietoje lango atsiradimas durų ir laiptų) negali būti laikomi pažeidžiančiais atsakovų kokias nors teises.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai neįrodė aplinkybės dėl automobilių parkavimo vietų kiemo aikštelėje bei neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, kadangi paskaičiavimus kiek butų naudosis kiemu, kiek reikės vietos automobiliams, turėjo atlikti ieškovai, o ne atsakovai, o, nesant namo aplinkos sutvarkymo schemos nėra aišku, kaip namo kieme bus išspręstas automobilių parkavimo vietų klausimas ir bus laikomasi LR aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo nustatytų reikalavimų dėl minimalių automobilių parkavimo vietų ir dėl minimalių atstumų nuo gyvenamojo namo iki automobilių stovėjimo aikštelės. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovai nurodė, kad neplanuojama naudotis kiemu klientų automobiliams statyti, todėl nėra pagrindo iš jų reikalauti įrodymų dėl atsakovų teisių nepažeidimo. Atsakovai tvirtina, jog dėl klientų atvykstančių automobilių gali būti pažeistos jų teisės ar teisės aktų reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai, turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo prieštaravimus (CPK 178 str.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantų aukščiau nurodytas reglamentas (STR 2.06.01:1999) taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus, o nagrinėjamu atveju, namo kiemo detalusis planas nėra patvirtintas, taip pat, kaip aukščiau nurodyta, namo aplinkos sutvarkymo schema nėra reikalinga, kadangi namo aplinka nebus keičiama.
Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovų argumentus, jog pakeitus patalpų paskirtį padidės automobilių skaičius namo kieme dėl ko pablogės namo gyventojų gyvenimo sąlygos ir kokybė: ieškovai gali bet kuriuo metu įsigyti automobilius, be to, ne tik ieškovai, bet ir kiti notarų biuro darbuotojai bei klientai gali turėti automobilius ir naudotis namo kiemu, kuris nėra automobilių stovėjimo aikštelė ir jame visada pilna automobilių, o įrengus notarų biurą automobilių srautai dar padidės, kieme neliks vietos vaikų žaidimo aikštelei, želdiniams. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai šiuo metu automobilių neturi (t. 1, b. l. 149, 150), notarų biurų darbo laikas yra nuo 8 iki 17 valandos, t. y. dienos metu, kai dauguma namo gyventojų su savo automobiliais išvyksta į darbus, kitus užsiėmimus, todėl laikytina, jog ieškovai ir būsimo notarų biuro klientai nesinaudos namo kiemu bei automobilių stovėjimo aikštele vakarais, savaitgalių ir švenčių dienomis, kada daugiabučio namo gyventojai būna namuose ir stato automobilius namo kieme. Iš atsakovų pateiktų fotonuotraukų bei antstolės nuo 11.20 val. iki 12.30 val. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo (t. 1, b. l. 92-98) matyti, kad kieme yra pakankamai laisvų vietų automobiliams statyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nebūtinai būsimo notarų biuro klientei naudosis namo kiemu, nes automobilius galima statyti Maironio g. Kauno miesto savivaldybės įrengtose stovėjimo vietose, o be to, įvažiavimą į kiemą galima uždaryti jau įrengtais kiemo vartais, galima pastatyti draudžiantį įvažiuoti ženklą, su kuo sutinka ieškovai.
Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog įrengus notarų biurą padidės oro tarša ir triukšmas prie namo bei jo kieme. Namas, kuriame ketinama įrengti notarų biurą yra miesto centre, prie kelio, kur yra intensyvus eismas, kas ir sukelia didelį triukšmą ir taršą šalia namo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad įrengtas notarų biuras įtakos automobilių srautui neturės, o sustojęs prie namo kliento automobilis neturės įtakos šio triukšmo ir taršos lygiui. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau aukščiau nurodyta, notarų biuras dirbs tik darbo dienomis, darbo valandomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (dienos metu), todėl daugiabučio namo gyventojams sugrįžus vakare į namus, nei ieškovai, nei notarų biuro klientai čia nesilankys, ir įrengtas notarų biuras netrikdys gyventojų rimties, nekels triukšmo bei neribos jų naudojimosi kiekvienam asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis bei bendro naudojimosi patalpomis ar namo kiemu, t. y. nurodomu laiku gyventojams bus mažiau trukdžių, triukšmo, negu, jei tame notarų biure gyventų žmonės, kurie ir laisvu nuo darbo metu naudotųsi patalpomis, automobilių stovėjimo aikštele.
Taip pat atmestinas argumentas, kad teismas, spręsdamas, jog įrengus notarų biurą, gyvenamųjų patalpų vertė nesumažės, nepagrįstai ir neobjektyviai rėmėsi tik ieškovų pateikta Turto rinkos vertės nustatymo pažyma, kuri neatitinka Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 23 str. reikalavimų (LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2008), t. y. joje nenurodytos vertinimo prielaidos, ypatybės, metodai. Atsakovai teismui pateikė UAB „Inreal“ turto vertintojo A. Š. išvadas dėl gyvenamųjų patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini) , rinkos vertės keičiant dalies dėl patalpų paskirtį, o ieškovai UAB „Vadasa“ turto rinkos vertės pasikeitimo nustatymo pažymą Nr. 8-07-188p, kurioje nurodyta, kad gyvenamosios paskirties patalpų pakeitimas į administracines patalpas ir notarų biuro veikla, (duomenys neskelbtini) , įtakos kitų name esančių butų vertei neturės ir jų vertė išliks nepakitusi (t. 2, b. l. 82). Minėtus dokumentus teismas priėmė, juos aptarė bei išanalizavęs rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsakovų teismui pateiktoje UAB „Inreal“ turto vertintojo A. Š. išvadoje dėl gyvenamųjų patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini) , rinkos vertės keičiant dalies dėl patalpų paskirtį, nurodyta, kad sumažės saugumas ir ramybė, sumažės bendra kiemo erdvė, sumažins pastato gyventojams galimybę saugiai ir patogiai statyti savo transporto priemones namo vidiniame kieme, padidins triukšmo lygį, padidės aplinkos tarša, kas įtakoja turto vertės sumažėjimą (t. 2, b. l. 10). Pirmosios instancijos teismas argumentuotai nurodė, kad nesiremia atsakovų pateikta pažyma, kadangi ji neatitinka LR turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymų reikalavimų, nes vertintojas A. Š. nenurodo savo kvalifikacinio pažymėjimo, įmonės kvalifikacijos atestato, todėl abejotina šios išvados oficialumu. Be to pažymėtina, kad jo nurodomos turto vertės sumažėjimo priežastys prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms (dėl automobilių pastatymo, sumažėjusios erdvės, triukšmo lygio, padidėjusios taršos ir pan.). Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kad jų turto vertė sumažės, o iš esančių byloje įrodymų viseto darytina išvada, kad atsakovų turto vertei patalpų pakeitimas iš gyvenamųjų į administracines (notarų biurą) neturės įtakos.
Atmestinas apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovai privalėjo nurodyti kaip planuoja notarų biure įrengti vėdinimo ir/ar kondicionavimo sistemą remiantis LR aplinkos ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. D1-289 patvirtintu STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ reikalavimus gyvenamosioms ir administracinėms patalpoms, kadangi atsakovai neįvardijo kas juos tenkintų ir kas netenkintų dėl būsimos vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, todėl neaišku ar tos būsimos sistemos pažeistų atsakovų teises. Ieškovai nurodė, jog jokia papildoma vėdinimo ar kondicionavimo sistema nurodytose patalpose nebus įrenginėjama, todėl nebuvo ir pagrindo reikalauti iš jų nurodyti, kaip planuoja įrengti vėdinimo/kondicionavimo sistemą.
Taip pat nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas neįvertino, ar namo gyventojams dėl notarų biuro įrengimo atsirandantys nepatogumai (automobilių skaičiaus padidėjimas, padidėjusi oro tarša ir triukšmas, padidėję žmonių srautai, sumažėjęs saugumas ir ramybė) yra būtini ir gali būti pateisinti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, jog daugiabučio namo gyventojams asmeniškai, jų turtui ar bendro naudojimo patalpoms bei namo kiemui bus padaryta žala, ir kad notarų biuro įrengimas sukels nepatogumų, todėl teismui nebuvo pagrindo vertinti ar tam tikri nepatogumai yra būtini ir gali būti pateisinami.
Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo motyvas, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad A. S. ir S. L. byloje turi būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, o ne atsakovais, kadangi jų parašai apklausos anketose negali būti laikomi leistinu įrodymu, patvirtinančių šių asmenų sutikimą dėl patalpų paskirties pakeitimo. Ieškovai pareiškė ieškinį teismui dėl atsakovų atsisakymo pritarti jų įsigyto buto Nr. 6 paskirties pakeitimui iš gyvenamosios į administracines, pripažinimo neteisėtu. Pažymėtina, jog trečiaisiais asmenimis byloje įtraukti A. S. ir S. L. sutiko su ieškovų pasiūlymui, pakeisti gyvenamųjų patalpų paskirtį, neprieštaravo, tarp jų ir ieškovų ginčo nėra, todėl nėra pagrindo juos įtraukti į bylą atsakovais. Be to jų procesinės padėties pasikeitimas neturėtų įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantų argumentą, kad nėra būtinos ieškovų patirtos 60 Lt išlaidos už antstolės paslaugas įteikiant procesinius dokumentus atsakovei S. Z. , kadangi visus atsakovus atstovavo advokatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš atsakovų už antstolio paslaugas buvo priteista ne 60 Lt, kaip nurodo apeliantai, bet 20 Lt išlaidų už antstolio paslaugas įteikiant procesinius dokumentus, kadangi teismas ieškinį patenkino 1/3 dalimi. Iš atsakovų vardu jų atstovo advokato Žygimanto Pacevičiaus pateikto atsiliepimo į ieškinį ir prie jo pridėtos 2007-12-03 atstovavimo sutarties matyti, kad advokatas atstovavo visus atsakovus, tame tarpe ir atsakovę S. Z. , tačiau atstovavimo sutartį sudarytą tarp atsakovų ir jų atstovo advokato, pasirašė ne ji pati, o jos įgaliotas atstovas G. S. , pagal 2007-02-28 įgaliojimą (Notarinio reg. Nr. 2-2000) (t. 1, b. l. 86-91). Remiantis aukščiau išdėstytu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė ieškovų patirtas 20 Lt dydžio išlaidas už antstolio paslaugas įteikiant procesinius dokumentus atsakovei S. Z. , kadangi ją byloje atstovavo advokatas, dėl ko, minėtos išlaidos nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis ir neturi būti priteistos iš atsakovų. Be to duomenų, jog antstolis būtų įteikęs dokumentus atsakovei S. Z. byloje nėra.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Kadangi apeliacinis skundas iš esmės atmestinas (išskyrus dėl 20 Lt bylinėjimosi išlaidų), apeliantų turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeistinas ir jos nepriteistinos iš ieškovų (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimą - panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista ieškovams R. V. ir V. V. iš atsakovų G. S. , V. R. , A. R. , A. P. , G. L. , J. B. , D. Č. , S. Z. , V. K. , J. M. 20 Lt už antstolio paslaugas, įteikiant procesinius dokumentus.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.