Panevėžio apygardos teismo nutartis, 1A-438-719-2013

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-09-18
Bylos Nr.: 1A-438-719-2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Petras Meidus, Ričardas Gilys
Nuteistasis: V. K., R. K.
Civilinis ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus

Kategorijos

2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai

Pranešėjas Artūras Ridikas

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-438-719/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant: prokurorei D. M.,gynėjui advokatui S. B.,nuteistiesiems V. K. bei R. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. M., V. K., R. K. bei UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato S. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d., pagal BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie pelną pateikimas) bei pagal BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie PVM pateikimas) paskiriant galutinę subendrintą bausmę –80 MGL (dešimties tūkstančių keturių šimtų litų) dydžio baudą, o taip pat V. K. pagal BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie gyventojų pajamų mokesčius pateikimas) bei pagal BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšas pateikimas) išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.). Šiuo nuosprendžiu taip pat R. K. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 222 str. 1 d. ir pagal BK 300 str. 1 d., paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 25 MGL (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą. Nuosprendžiu taip pat juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu pagal BK 222 str. 1 d., pagal BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie pelną pateikimas) ir pagal BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie PVM pateikimas) paskiriant galutinę subendrintą bausmę – baudą 100 MGL (trylikos tūkstančių litų) dydžio. Taip pat šiuo nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie gyventojų pajamų mokesčio pateikimas) ir pagal BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšas pateikimas) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Nuosprendžiu civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus – 73318 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutartimi laikinai apribotas V. K. ir R. K. nuosavybės teisės į nuosavybės teise priklausantį turtą, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o taip pat nuspręsta iš V. K., R. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškoti po 15,30 Lt (penkiolika litų 30 ct) proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-01-11 iki 2011-09-13, eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorės pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, veikdama kartu su padėjėju - UAB „(duomenys neskelbtini)“ montavimo vadovu R. K. - apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574: 12 str. 1 d. - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,

6 str. 2 d. - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”,

ji, kaip atskaitingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, gaudama į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansą su bendrovės veikla susijusioms išlaidoms padengti bei panaudodama bendrovės apskaitoje neužpajamuotas už automobilių dujų įrangos montavimą gautas neoficialias lėšas laikotarpiu nuo 2007-01-11 iki 2010-12-07 bendrovės darbuotojoms R. Č., R. K., I. G., I. K. bei Ž. G. papildomai išmokėjo įvairias pinigines sumas, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitą 276 ūkinių operacijų, t.y. 150126,41 Lt pervedimo bendrovės darbuotojoms, iš jų:

2007 metais – 99 ūkinių operacijų, susijusių su 65044 Lt išmokėjimu darbuotojams,2008 metais – 84 ūkinių operacijų, susijusių su 41183 Lt išmokėjimu darbuotojams,2009 metais – 36 ūkinių operacijų, susijusių su 19311,41 Lt išmokėjimu darbuotojams,2010 metais – 57 ūkinių operacijų susijusių su 24588 Lt išmokėjimu darbuotojams, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ montavimo vadovui R. K. nefiksuoti apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderiais) visų atliekamų ūkinių operacijų, dėl ko R. K. neužfiksavo apskaitos dokumentuose 12 ūkinių operacijų bei automobilių dujų sistemų įrengimą gautų 21240 Lt pajamų bei ji šių piniginių lėšų neužpajamavo bendrovės kasoje;

pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

12 str. 1 d. - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,

6 str. 2 d. - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”,

13 str.1 d. 4, 5 p.- ,,Ūkinės operacijos turinys“, ,,Ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška“ - „apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę“,

- nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ montavimo vadovui R. K. apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose) nurodyti mažesnes atliktų darbų kainas, o R. K. tyčia suklastojus tikrus dokumentus – 23 PVM sąskaitas faktūras ir 23 kasos pajamų orderius, kuriuose nurodytas neteisingas ūkinės operacijos turinys, t.y. nurodyta, kad atlikti dujų įrangos remonto darbai, nors realiai buvo įrengtos dujų įrangos kuro sistemos, bei nurodytos realiai mažesnės atliktų darbų kainos, nei buvo sumokėta, ji šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu apskaitoje neužfiksavo 32090 Lt pajamų,

- nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ montavimo vadovui R. K. apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose) nurodyti mažesnes atliktų darbų kainas, o R. K. suklastojus tikrus dokumentus - 2 PVM sąskaitas faktūras ir 2 kasos pajamų orderius, kuriuose nurodytos mažesnės atliktų darbų kainos, nei buvo sumokėta, ji šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu apskaitoje neužfiksavo 3250 Lt pajamų,

dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-2011 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, V. K. nuteista už tai, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) direktore, pažeisdama 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį - ,,Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, siekdama išvengti 3671 Lt pelno mokesčio sumokėjimo laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytose vietose, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-2011 metų pelno mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamąjį pelną:

siekdama išvengti 627 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, 2008 m. rugsėjo 26 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2007 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąjį pelną, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metais turėjo 12438 Lt apmokestinamąjį pelną, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 17261 Lt pelno ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 448 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, 2010 m. lapkričio 25 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2008 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąjį pelną, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais turėjo 1000 Lt apmokestinamąjį pelną, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 4449 Lt pelno ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 1103 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, 2010 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2009 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąjį pelną, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metais turėjo 680 Lt apmokestinamąjį pelną, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 9159 Lt pelno ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 880 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, 2011 m. gegužės 30 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąjį pelną, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metais turėjo 15257 Lt apmokestinamąjį pelną, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 32852 Lt pelno ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 613 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, 2012 m. gegužės 30 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2011 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąjį pelną, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 metais turėjo 439 Lt nuostolį, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 12694 Lt pelno ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje, o viso ji, siekdama išvengti 3671 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, į 2007-2011 metų pelno mokesčio deklaracijas neįrašė 47040 Lt pardavimo pajamų.

Be to, V. K. nuteista už tai, kad, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) direktore, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 15 straipsnio reikalavimus, siekdama išvengti 9541 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. spalio 21 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytose vietose, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad bendrovė gavo 47040 Lt mažesnius apmokestinamuosius tiekimus, o būtent:

siekdama išvengti 244 Lt PVM sumokėjimo, 2007 m. balandžio 20 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2007 m. kovo mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metų kovo mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 12981 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 14337 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 297 Lt PVM sumokėjimo, 2007 m. gegužės 18 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2007 m. balandžio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metų balandžio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 43656 Lt, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 45309 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 326 Lt PVM sumokėjimo, 2007 m. spalio 12 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2007 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metų rugsėjo mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 37140 Lt, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 38954 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 346 Lt PVM sumokėjimo, 2008 m. gegužės 20 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2008 m. balandžio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų balandžio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 16302 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 18226 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 136 Lt PVM sumokėjimo, 2008 m. liepos 16 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2008 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų birželio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 19531 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 20285 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 139 Lt PVM sumokėjimo, 2008 m. rugpjūčio 14 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2008 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų liepos mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 17633 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 18404 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 267 Lt PVM sumokėjimo, 2009 m. liepos 22 d. Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2009 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų birželio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 8459 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 9862 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 16 Lt PVM sumokėjimo, 2010 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2009 m. liepos mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų liepos mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 10670 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 10754 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 561 Lt PVM sumokėjimo, 2009 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2009 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų rugpjūčio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 11854 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 14813 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 610 Lt PVM sumokėjimo, 2010 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2009 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų rugsėjo mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 8474 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 11375 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 238 Lt PVM sumokėjimo, 2009 m. gruodžio 21 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2009 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų lapkričio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 7144 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 8272 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 685 Lt PVM sumokėjimo, 2010 m. vasario 24 d. Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2010 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų sausio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 8352 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 11616 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 576 Lt PVM sumokėjimo, 2010 m. kovo 19 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2010 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų vasario mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 8307 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 11051 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 292 Lt PVM sumokėjimo, 2010 m. gegužės 18 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2010 m. kovo mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų kovo mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 9507 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 10896 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 354 Lt PVM sumokėjimo, 2011 m. sausio 24 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2010 m. balandžio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų balandžio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 13498 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 15184 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 247 Lt PVM sumokėjimo, 2011 m. sausio 24 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2010 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų birželio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 10170 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 11343 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 746 Lt PVM sumokėjimo, 2010 m. rugsėjo 21 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2010 m. rugpjūčio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų rugpjūčio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 13960 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 17514 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 347 Lt PVM sumokėjimo, 2010 m. spalio 12 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2010 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų rugsėjo mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 11037 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 12690 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 156 Lt PVM sumokėjimo, 2010 m. lapkričio 5 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2010 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų spalio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 12897 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 13641 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 291 Lt PVM sumokėjimo, 2011 m. sausio 19 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2010 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų gruodžio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 9097 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 10485 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 312 Lt PVM sumokėjimo, 2011 m. vasario 21 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2011 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 metų sausio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 10393 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 11881 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 286 Lt PVM sumokėjimo, 2011 m. balandžio 26 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2011 m. kovo mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 metų kovo mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 16488 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 17852 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 1584 Lt PVM sumokėjimo, 2011 m. gegužės 19 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2011 m. balandžio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 metų balandžio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 10579 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 18304 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 257 Lt PVM sumokėjimo, 2011 m. liepos 21 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2011 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 metų birželio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 12083 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 13306 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 226 Lt PVM sumokėjimo, 2011 m. spalio 21 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2011 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 metų rugsėjo mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 9851 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 10925 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje.

V. K. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini) direktore, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas – „Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“ bei 24 straipsnio 1 dalies nuostatas-„mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“

siekdama išvengti 48290 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 4 d. iki 2011 m. vasario 3 d. Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-2010 metų metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą- nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas, o būtent:

2008 m. vasario 4 d., siekdama išvengti 24729 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, įrašė į 2007 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą- nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas, t.y. per 2007 metus išmokėjus 156555,08 Lt išmokų, pateiktoje 2007 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė, kad 2007 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 64005,08 Lt išmokų ir šią deklaraciją 2008 m. vasario 05 d., pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

2009 m. sausio 28 d., siekdama išvengti 13540 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, įrašė į 2008 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą- nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas, t.y. per 2008 metus išmokėjus 131515,38 Lt išmokų, pateiktoje 2008 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė, kad 2008 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 75100,30 Lt išmokų ir šią deklaraciją 2009 m. sausio 28 d., pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

2010 m. sausio 28 d., siekdama išvengti 4376 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, įrašė į 2009 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą- nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas, t.y. per 2009 metus išmokėjus 83155,41 Lt išmokų, pateiktoje 2009 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė, kad 2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 57745,41 Lt išmokų ir šią deklaraciją 2010 m. sausio 28 d., pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

2011 m. vasario 3 d., siekdama išvengti 5645 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, įrašė į 2010 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą- nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas, t.y. per 2010 metus išmokėjus 79208,58 Lt išmokų, pateiktoje 2007 metų metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė, kad 2010 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 46855,58 Lt išmokų ir šią deklaraciją 2011 m. vasario 03 d., pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje.

Be to, V. K. buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini) direktore, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 14 str. 2 dalį – „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2011 m. sausio 27 d. Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, siekdama išvengti 73712 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-2010 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotą socialinio draudimo įmokų sumą, o būtent:

2008 m. sausio 11 d. siekdama išvengti 31448 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo įrašė į 2007 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą- UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotą socialinio draudimo įmokų sumą t.y. per 2007 metus nuo realiai sumokėto darbo užmokesčio privalėjo apskaičiuoti 48112 Lt įmokų, pateiktoje 2007 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje nurodė, kad 2007 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo 16644 Lt įmokų ir šią deklaraciją 2008 m. sausio 11 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios 60, Panevėžyje,

2009 m. sausio 05 d. siekdama išvengti 19170 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo įrašė į 2008 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą- UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotą socialinio draudimo įmokų sumą t.y. per 2008 metus nuo realiai sumokėto darbo užmokesčio privalėjo apskaičiuoti 44654,39 Lt įmokų, pateiktoje 2008 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje nurodė, kad 2008 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo 25484,39 Lt įmokų ir šią deklaraciją 2008 m. sausio 07 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios 60, Panevėžyje,

2010 m. sausio 12 d. siekdama išvengti 10159 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo įrašė į 2009 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą Nr. 77 žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą- UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotą socialinio draudimo įmokų sumą t.y. per 2009 metus nuo realiai sumokėto darbo užmokesčio privalėjo apskaičiuoti 33245,62 Lt įmokų, pateiktoje 2009 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje nurodė, kad 2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo 23086,62 Lt įmokų ir šią deklaraciją 2010 m. sausio 12 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios 60, Panevėžyje,

2011 m. sausio 27 d. siekdamas išvengti 12935 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo įrašė į 2010 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą Nr. 13 žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą- UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotą socialinio draudimo įmokų sumą t.y. per 2010 metus nuo realiai sumokėto darbo užmokesčio privalėjo apskaičiuoti 31644,25 Lt įmokų, pateiktoje 2010 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje nurodė, kad 2010 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo 18709,25 Lt įmokų ir šią deklaraciją 2011 m. sausio 27 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios 60, Panevėžyje.

R. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007-03-13 iki 2011-09-13, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) montavimo vadovu ir veikdamas kaip padėjėjas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore V. K. pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

6 str. 2 d. - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”,

13 str. 1 d. 4, 5 p.- ,,Ūkinės operacijos turinys“, ,,Ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška“ - „apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę“,

- tyčia klastodamas dokumentus ir apskaitos dokumentais nefiksuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų, padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei V. K. apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. K. nurodymu neužfiksavo apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderiais) 12 ūkinių operacijų bei už automobilių dujų sistemų įrengimą gautų 21240 Lt pajamų

pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

6 str. 2 d. - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”,

13 str. 1 d. 4, 5 p. - ,,Ūkinės operacijos turinys“, ,,Ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška“ - „apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę“,

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. K. nurodymu jis tyčia suklastojo apskaitos dokumentus - 23 PVM sąskaitas faktūras ir 23 kasos pajamų orderius, kuriuose nurodė neteisingą ūkinės operacijos turinį, t.y., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti dujų įrangos remonto darbai, nors realiai buvo įrengtos dujų įrangos kuro sistemos, bei nurodė realiai mažesnes atliktų darbų kainas, nei buvo sumokėta ir šiuos dokumentus pateikė V. K., kuri šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu apskaitoje neužfiksavo 32090 Lt pajamų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. K. nurodymu suklastojo dokumentus - 2 PVM sąskaitas faktūras ir 2 kasos pajamų orderius, kuriuose nurodė mažesnės atliktų darbų kainas, nei buvo sumokėta ir šiuos dokumentus pateikė V. K., kuri šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu apskaitoje neužfiksavo 3250 Lt pajamų,

dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-2011 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kurio direktorė V. K., vadovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889, 37 straipsnį ir būdamas atsakinga už bendrovės veiklą, turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesams, laikotarpiu nuo 2007-01-11 iki 2011-09-13 pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 21 str. 1 d., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą, veikdama kartu su padėjėju - UAB „(duomenys neskelbtini)“ montavimo vadovu R. K. – nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574:

6 str. 2 d. - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”,

V. K. kaip atskaitingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, gaudama į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansą, su bendrovės veikla susijusioms išlaidoms padengti, bei panaudodama bendrovės apskaitoje neužpajamuotas už automobilių dujų įrangos montavimą gautas neoficialias lėšas laikotarpiu nuo 2007-01-11 iki 2010-12-07 bendrovės darbuotojoms R. Č., R. K., I. G., I. K. bei Ž. G. papildomai išmokėjo įvairias pinigines sumas, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitą 276 ūkinių operacijų, t.y. 150126,41 Lt pervedimo bendrovės darbuotojoms, iš jų:

- nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ montavimo vadovui R. K. nefiksuoti apskaitos dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos pajamų orderiais) visų atliekamų ūkinių operacijų, dėl ko R. K. neužfiksavo apskaitos dokumentuose 12 ūkinių operacijų bei automobilių dujų sistemų įrengimą gautų 21240 Lt pajamų bei ji šių piniginių lėšų neužpajamavo bendrovės kasoje

pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

12 straipsnio 1 dalies - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,

6 str. 2 d.- „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”,

13 str. 1 d. 4, 5 p. - ,,Ūkinės operacijos turinys“, ,,Ūkinės operacijos rezultatas pinigine išraiška“ - „apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę“,

- nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ montavimo vadovui R. K. apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose) nurodyti mažesnes atliktų darbų kainas, o R. K. tyčia suklastojus tikrus dokumentus - 23 PVM sąskaitas faktūras ir 23 kasos pajamų orderius, kuriuose nurodytas neteisingas ūkinės operacijos turinys, t.y. nurodyta, kad atlikti dujų įrangos remonto darbai, nors realiai buvo įrengtos dujų įrangos kuro sistemos, bei nurodytos realiai mažesnės atliktų darbų kainos, nei buvo sumokėta, ji šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu apskaitoje neužfiksavo 32090 Lt pajamų;

- nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ montavimo vadovui R. K. apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose) nurodyti mažesnes atliktų darbų kainas, o R. K. suklastojus tikrus dokumentus - 2 PVM sąskaitas faktūras ir 2 kasos pajamų orderius, kuriuose nurodytos mažesnės atliktų darbų kainos, nei buvo sumokėta, ji šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu apskaitoje neužfiksavo 3250 Lt pajamų,

dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-2011 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kurio direktorė V. K., vadovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889, 37 straipsnį būdamas atsakinga už bendrovės veiklą, turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesams, pažeisdama 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 4 straipsnio 1 dalį - ,,Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, siekdama išvengti 3671 Lt pelno mokesčio sumokėjimo laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. gegužės 30 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytose vietose, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-2011 metų pelno mokesčio deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamąjį pelną:

siekdama išvengti 613 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, 2012 m. gegužės 30 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2011 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąjį pelną, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 metais turėjo 439 Lt nuostolį, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 12694 Lt pelno ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje, o viso ji siekdama išvengti 3671 Lt pelno mokesčio sumokėjimo į 2007-2011 metų pelno mokesčio deklaracijas neįrašė 47040 Lt pardavimo pajamų.

Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)), kurio direktorė V. K., vadovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889, 37 straipsnį būdamas atsakinga už bendrovės veiklą, turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesams, pažeisdama 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 15 straipsnio reikalavimus, siekdama išvengti 9541 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo, laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. spalio 21 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytose vietose, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad bendrovė gavo 47040 Lt mažesnius apmokestinamuosius tiekimus, o būtent:

siekdama išvengti 267 Lt PVM sumokėjimo, 2009 m. liepos 22 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2009 m. birželio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 metų birželio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 8459 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 9862 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

siekdama išvengti 685 Lt PVM sumokėjimo, 2010 m. vasario 24 d. Panevėžio mieste, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, į 2010 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės apmokestinamuosius tiekimus, t.y. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų sausio mėnesį turėjo apmokestinamųjų tiekimų 8352 Lt sumai, nors realiai turėjo nurodyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų tiekimų 11616 Lt sumai ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje,

Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) buvo kaltinamas tuo, kad direktorė V. K., vadovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889, 37 straipsnį būdama atsakinga už bendrovės veiklą, turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesams, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas-„Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms“ bei 24 straipsnio 1 dalies nuostatas-„mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“

Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) buvo kaltinamas tuo, kad direktorė V. K., vadovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889, 37 straipsnį būdama atsakinga už bendrovės veiklą, turėdama teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdama įmonės vardu, naudai ir interesams, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2002-11-04 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 14 str. 2 dalį- „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 11 d. iki 2011 m. sausio 27 d. Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, siekdama išvengti 73712 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-2010 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą- UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotą socialinio draudimo įmokų sumą, o būtent:

2010 m. sausio 12 d. siekdama išvengti 10159 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo įrašė į 2009 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą- UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotą socialinio draudimo įmokų sumą t.y. per 2009 metus nuo realiai sumokėto darbo užmokesčio privalėjo apskaičiuoti 33245,62 Lt įmokų, pateiktoje 2009 metų valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje nurodė, kad 2009 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavo 23086,62 Lt įmokų ir šią deklaraciją 2010 m. sausio 12 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios 60, Panevėžyje,

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. M. prašo 2013-04-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl V. K. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo dėl veikų, numatytų BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie gyventojų pajamų mokesčio pateikimas) bei BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšas pateikimas) panaikinti, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o V. K. pagal BK 220 str. 1 d. (dėl neteisingų duomenų apie gyventojų pajamų mokesčio pateikimo) nuteisti 40 MGL (5200 Lt) bauda; pagal BK 220 str. 1 d. (dėl neteisingų duomenų apie valstybinio soc. draudimo ir finansinių sveikatos draudimo fondų lėšas pateikimo) nuteisti 50 MGL (6500 Lt) bauda bei vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ,5 d. 1 p., subendrinti bausmes, jas apimant ir paliekant nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę 80 MGL dydžio (10400 Lt) baudą. Taip pat prašo juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 220 str. 1 d. (dėl neteisingų duomenų apie gyventojų pajamų mokesčio pateikimo) nuteisti 90 MGL (11 700 Lt) bauda; pagal BK 220 str. 1 d. (dėl neteisingų duomenų apie valstybinio soc. draudimo ir finansinių sveikatos draudimo fondų lėšas pateikimo) nuteisti 100 MGL (13 000 Lt) bauda bei vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., subendrinti bausmes, jas apimant ir paliekant nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę 100 MGL dydžio (13000Lt) baudą. Taip pat apeliaciniu skundu prašoma nuosprendžio dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo UAB „(duomenys neskelbtini)“, išmokant darbuotojoms neoficialius atlyginimus, pakeisti, nurodant, kad V. K., juridinis asmuo „(duomenys neskelbtini)“, padedant R. K., apskaitos dokumentuose neužfiksavo ūkinių operacijų už automobilių dujų sistemų įrengimą gautų pajamų, o šiuos pinigus panaudojo neoficialių atlyginimų išmokėjimui (laikotarpiu nuo 2007-01-11 iki 2010-12-07 bendrovės darbuotojoms R. Č., R. K., I. G., I. K. bei Ž. G. papildomai išmokėjo įvairias pinigines sumas, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitą 276 ūkinių operacijų, susijusių su neoficialaus darbo užmokesčio 150126,41 Lt išmokėjimu bendrovės darbuotojoms). Apeliaciniu skundu prašoma Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštą 73318 Lt civilinį ieškinį tenkinti ir jį priteisti iš V. K., juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei R. K. solidariai, o kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo nuosprendis dalyje dėl V. K., juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo pagal BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie gyventojų pajamų mokesčio pateikimas) bei pagal BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšas pateikimas) yra naikintinas bei priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, o teismo nuosprendis dalyje dėl neoficialaus atlyginimo mokėjimo keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.). Mano, jog teismas padarė neteisingą išvadą, kad įmonės darbuotojoms išmokėtos piniginės lėšos nėra neoficialus atlyginimas, kadangi iš liudytojų/įmonės darbuotojų R. Č., R. K., I. G., I. K. bei Ž. G. asmeninių sąskaitų išrašų matyti, jog dalis pinigų, pervestų iš V. K. asmeninės sąskaitos į jų sąskaitas, būdavo išgryninama, o dalis pinigų buvo naudojama įvairiems mokėjimams (už komunalines paslaugas, prekes ir t.t.) savo reikmėms ne grynais pinigais. Teigiama, jog šis faktas rodo, kad įmonės darbuotojos gaudavo iš direktorės įvairias pinigų sumas, kurias panaudodavo savo nuožiūra, savo poreikių tenkinimui, tai yra, elgėsi su gautais pinigais, kaip su savais, juo labiau kad specialistė, atlikusi įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kategoriškai tvirtino, jog šiuo atveju įmonės pinigai būdavo pervedami į V. K. asmeninę sąskaitą, o po to į įmonės darbuotojų asmenines sąskaitas ir jų panaudojimas apskaitoje nefiksuotas. Pabrėžiama, jog išanalizavus pervestų sumų laikotarpius, jų dydį, matyti, kad nors mokėjimai vyko skirtingomis mėnesio dienomis, tačiau panašiu laikotarpiu ir visoms tuo metu dirbusioms darbuotojoms, pvz., 2007-07-02 R. Č., R. K., I. G., Ž. G. buvo išmokėtos po 100 Lt sumos, 2007-08-02 toms pačioms darbuotojoms, išskyrus R. Č., išmokėtos sumos po 200 Lt, 2007-09-04 toms pačioms darbuotojoms išmokėtos vienu kartu sumos po 200 Lt, tik Ž. G.- 300 Lt ir t.t. Pažymi, kad neoficialaus atlyginimo išmokėjimas nėra susietas su oficialaus atlyginimo išmokėjimo dienomis, neoficialus atlyginimas išmokamas tada, kai įmonėje atsiranda neapskaitytų pinigų ir jo dydis priklauso nuo tuo metu disponuojamų neapskaitytų pinigų, kas buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, jog teismas neatsižvelgė ir visiškai nevertino V. K. parodymų, duotų 2012-09-24 ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, kad darbuotojoms faktiškai „dovanodavo mokesčius“, juo labiau kad neoficialių atlyginimų išmokėjimo faktą patvirtina ir duomenys, gauti, klausantis V. K. pokalbių su darbuotojomis, užfiksuoti Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole. Pastebima, jog teismas, nustatęs, kad V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarkė apskaitą, o R. K. padėjo ją apgaulingai tvarkyti, paneigęs V. K. ir liudytojų I. G., R. Č., R. K., Z. G., I. K. iškeltas versijas dėl pinigų pervedimo į jų asmenines sąskaitas, skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kokiu tikslu, kokiais motyvais nuo 2007-01-11 iki 2010-12-07 laikotarpiu bendrovės darbuotojoms R. Č., R. K., I. G., I. K. bei Ž. G. V. K. papildomai išmokėjo įvairias pinigines sumas, kurių nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįrašė į apskaitą 276 ūkinių operacijų. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad V. K. ilgą laiko tarpą išmokėdama be pagrindžiančių dokumentų aukščiau paminėtas pinigų sumas savo įmonės darbuotojoms, mokėjo joms papildomą neoficialų atlyginimą, siekdama išvengti mokesčių sumokėjimo, šių papildomai išmokėtų sumų nedeklaravo Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, dėl ko turi būti tenkintas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštas 73318 Lt civilinis ieškinys (V. K., juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. K. savo kaltais veiksmais padarė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui turtinę žalą. Be to, nurodoma, jog V. K., mokėdama neoficialius atlyginimus, neapskaičiuodama ir nesumokėdama 48290 Lt gyventojų pajamų mokesčio bei 73712 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, siekė išvengti šių mokesčių sumokėjimo, todėl teismo išvada, kad V. K. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 str. 1 d., o juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 str. 1 d., 3 d. – nepagrįsta.

Apeliaciniu skundu nuteistoji V. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendį dalyje ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog BK 222 str. yra materialiosios sudėties, t.y. reikalauja padarinių kilimo, kas skundžiamame nuosprendyje nėra įrodyta, juo labiau kad nėra įvertinti pateikti ataskaitos duomenys, kurie paneigia specialistės tikimybinio pobūdžio išvadas. Apeliantė teigia, jog baudžiamojoje byloje pateikta specialistės G.O. P. išvada yra nepagrįsta, kadangi ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas tik iš dalies, o ne pilnas, ir dėl ko turėtų būti atlikta buhalterinė ekspertizė. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog specialistė, pateikdama išvadą, nesivadovavo kompetentingų institucijų komentarais dėl teisės aktų ginčo klausimui išspręsti taikymo, t.y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2000-2012 m. konsultacijomis, dėl ko netinkamai įvertino pateiktus duomenis bei neatsižvelgė į tai, jog Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių reikalaujami duomenys yra nurodyti avansinėje ataskaitoje. Taip pat apeliantė pabrėžia, jog atsižvelgdama į pirmiau nurodytas konsultacijas, nėra pažeidusi ir atsiskaitymo su kasa taisyklių, dėl ko buhalterinė apskaita buvo tvarkoma teisingai ir Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai nėra pažeisti. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog BK 222 str. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, tačiau skundžiamame nuosprendyje kaltės klausimas padarius šią veiką aptartas nebuvo – teismas nenurodė apgaulės požymio turinio ir nepagrindė jo sąsajos su kalte, kas laikytina esminiu baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimu. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir tai, jog nustatinėjant apeliantės kaltę padarius BK 220 str. 1 d. veikas, teismas nurodė tik, tai, kad „bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog V. K. įvykdė jai inkriminuotas veikas numatytas BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie pelną pateikimas) ir BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie PVM pateikimas)“, šią išvadą teismas padarė nesant jokių kitų duomenų, patvirtinančių šias inkriminuotas veikas, o be to pirmosios instancijos teismas nesusiejo pateiktosios pagal įmonės pirminius buhalterinius dokumentus atliktos analizės, paskaičiavimų su specialistės pateiktaisiais skaičiavimais, kuriuos be kita ko nepagrįstai ir neteisėtai laikė įrodymais šioje byloje. Taip pat apeliantė pabrėžia ir tai, kad net darant prielaidą, jog ji galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, šiuos turėtų būti vertinamos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o ne atskiros nusikalstamos veikos, o taip pat turėjo būti sprendžiama ir tai, ar padaryti veiksmai nėra administracinis teisės pažeidimas. Pažymima ir tai, jog į kaltinimą įtrauktos ir skundžiamame nuosprendyje kaip vienas iš įrodymų ir pagrindų laikytinos lėšos - 2000,00 Lt suma, išmokėta R. Č. 2007-01-26, 2007 m. vasario mėn. - 12640,00 Lt, 2007 m. birželio mėn.- 4005,00 Lt yra lėšos susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai jokiu būdu nėra su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusios lėšos, o be to dėl šių aplinkybių jau buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-11-08 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kas rodo, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje už tą patį yra teisiama antrą kartą. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog pervestų į asmeninę sąskaitą bei išgrynintų piniginių lėšų panaudojimas buvo fiksuojamas ir pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vieną asmenį pripažinęs padėjėju, kito asmens nepripažino vykdytoju bei taip pat nepasisakė ir dėl bendrininkavimo formos. Apeliantė pabrėžia ir tai, jog skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir dėl to, jog baudžiamojoje byloje vadovautasi tik vienu įrodymu – specialisto išvada ir iš jos išvedamais kitais rašytiniais duomenimis, o taip pat yra pažeidžiamas ir rungimosi principas. Apeliaciniame skunde taip pat pastebima ir tai, jog aplinkybė, jog piniginės lėšos pirmiausia būdavo pervedamos į direktorės sąskaitą, o vėliau iš jos elektroniniu pavedimu pervedamos į darbuotojų sąskaitas, savaime nėra apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo versija yra eliminuojama, todėl nekyla jokių pagrindų netikėti ar stebėtis baudžiamojoje byloje duotais paaiškinimais. Teismo išvedžiojimas, kad pervedus įmonės pinigus į darbuotojų sąskaitas, tampa nebeįmanoma atskirti, kur yra asmeniniai pinigai, o kur įmonės pinigai yra tikrų tikriausia interpretacija. Įmonės darbuotojos visada žinodavo kiek pinigų buvo pervesta ir kiek jų reikės išgryninti, todėl prielaida, kad pinigai susimaišydavo yra nepagrįsta, kadangi vėliau grynieji pinigai buvo fiksuojami ūkinėmis operacijomis įtraukiant juos į įmonės buhalterinę apskaitą.

Nuteistasis R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog BK 222 str. yra materialiosios sudėties, t.y. reikalauja padarinių kilimo, kas skundžiamame nuosprendyje nėra įrodyta, o taip pat skundžiamas nuosprendis yra ydingas ir dėl to, jog teismas rėmėsi tik specialistės išvada bei nevertino V. K. pateiktų ataskaitų duomenų, kurie paneigia specialisto išvadoje pateiktas tikimybinio pobūdžio išvadas. Apeliantas pabrėžia ir tai, jog teismas netinkamai ir nepagrįstai šioje baudžiamojoje byloje įžvelgė bendrininkavimo elementą, kadangi PVM sąskaitose – faktūrose mažesnes sumas už atliktus darbus įrašė savo iniciatyva ir tik tuo tikslu, kad reikėjo piniginių lėšų garažo remontui ir šildymui, juo labiau kad jis nėra BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektu. Apeliantas pabrėžia ir tai, jog nesuprantama, kodėl teismas bendrininkavimą taikė tik vienam asmeniui, kito asmens nepripažino nusikalstamos veikos vykdytoju, nenurodė bendrininkavimo formos bei nepasisakė dėl būtinojo bendrininkavimo elemento – susitarimo. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta jokių argumentų, dėl ko yra pripažįstama, kad apeliantas padarė BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, kas patvirtina, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas.

Apeliaciniu skundu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendį dalyje dėl įmonės nuteisimo ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė motyvų bei argumentų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus, juo labiau kad teismas rėmėsi vien tik V. K. neįrodytos kaltės duomenimis. Teigia, jog BK 222 str. yra materialiosios sudėties, t.y. reikalauja padarinių kilimo, kas skundžiamame nuosprendyje nėra įrodyta, o taip pat skundžiamas nuosprendis yra ydingas ir dėl to, jog teismas rėmėsi tik specialistės išvada bei nevertino V. K. pateiktų ataskaitų duomenų, kurie paneigia specialisto išvadoje pateiktas tikimybinio pobūdžio išvadas. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama ir tai, jog baudžiamojoje byloje pateikta specialistės G.O. P. išvada yra nepagrįsta, kadangi ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas tik iš dalies, o ne pilnas, ir dėl ko turėtų būti atlikta buhalterinė ekspertizė. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog specialistė, pateikdama išvadą, nesivadovavo kompetentingų institucijų komentarais dėl teisės aktų ginčo klausimui išspręsti taikymo, t.y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2000-2012 m. konsultacijomis, dėl ko netinkamai įvertino pateiktus duomenis bei neatsižvelgė į tai, jog Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių reikalaujami duomenys yra nurodyti avansinėje ataskaitoje. Pabrėžiamam ir tai, jog nėra pažeistos ir atsiskaitymo su kasa taisyklės, dėl ko buhalterinė apskaita buvo tvarkoma teisingai ir Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai nėra pažeisti. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog BK 222 str. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, tačiau skundžiamame nuosprendyje V. K. kaltės klausimas padarius šią veiką aptartas nebuvo – teismas nenurodė apgaulės požymio turinio ir nepagrindė jo sąsajos su kalte, kas laikytina esminiu baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimu. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma ir tai, jog nustatinėjant V. K. kaltę padarius BK 220 str. 1 d. veikas, teismas nurodė tik, tai, kad „bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog V. K. įvykdė jai inkriminuotas veikas numatytas BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie pelną pateikimas) ir BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie PVM pateikimas)“, tačiau šią išvadą teismas padarė nesant jokių kitų duomenų, patvirtinančių šias inkriminuotas veikas, o be to pirmosios instancijos teismas nesusiejo pateiktosios pagal įmonės pirminius buhalterinius dokumentus atliktos analizės, paskaičiavimų su specialistės pateiktaisiais skaičiavimais, kuriuos be kita ko nepagrįstai ir neteisėtai laikė įrodymais šioje byloje. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai V. K. inkriminuotos veikos yra išskaidytos kaip atskirti nusikaltimai, o ne pripažintos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o teismas privalėjo išnagrinėti, ar atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas. Taip pat pažymima, kad į kaltinimą įtrauktos ir skundžiamame nuosprendyje kaip vienas iš įrodymų ir pagrindų laikytinos lėšos - 2000,00 Lt suma, išmokėta R. Č. 2007-01-26, 2007 m. vasario mėn. - 12640,00 Lt, 2007 m. birželio mėn.- 4005,00 Lt yra lėšos susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai jokiu būdu nėra su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusios lėšos, o be to dėl šių aplinkybių jau buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-45-768/2011 ir 2012-11-08 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kas rodo, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje už tą patį yra teisiama antrą kartą. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog pervestų į asmeninę sąskaitą bei išgrynintų piniginių lėšų panaudojimas buvo fiksuojamas ir pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vieną asmenį pripažinęs padėjėju, kito asmens nepripažino vykdytoju bei taip pat nepasisakė ir dėl bendrininkavimo formos. Pabrėžiama ir tai, jog skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir dėl to, jog baudžiamojoje byloje vadovautasi tik vienu įrodymu – specialisto išvada ir iš jos išvedamais kitais rašytiniais duomenimis, o taip pat yra pažeidžiamas ir rungimosi principas. Apeliaciniame skunde taip pat pastebima ir tai, jog aplinkybė, jog piniginės lėšos pirmiausia būdavo pervedamos į direktorės sąskaitą, o vėliau iš jos elektroniniu pavedimu pervedamos į darbuotojų sąskaitas, savaime nėra apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo versija yra eliminuojama, todėl nekyla jokių pagrindų netikėti ar stebėtis įmonės direktorės paaiškinimais. Teismo išvedžiojimas, kad pervedus įmonės pinigus į darbuotojų sąskaitas, tampa nebeįmanoma atskirti, kur yra asmeniniai pinigai, o kur įmonės pinigai yra tikrų tikriausia interpretacija. Įmonės darbuotojos visada žinodavo kiek pinigų buvo pervesta ir kiek jų reikės išgryninti, todėl prielaida, kad pinigai susimaišydavo yra nepagrįsta, kadangi vėliau grynieji pinigai buvo fiksuojami ūkinėmis operacijomis įtraukiant juos į įmonės buhalterinę apskaitą.

Teismo posėdyje nuteistieji V. K. ir R. K. bei juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas prašė pateiktus apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. M. prašė jos pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato pateiktus apeliacinius skundus atmesti.

Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. M. ir nuteistųjų V. K. ir R. K. bei juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato apeliaciniai skundai atmetami.

Motyvuojamoji dalis

Dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės D. M. apeliacinio skundo

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 str. 1 d. atsirasti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 str. prasme, žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Asmuo suvokia, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės D. M. apeliacinį skundą daro išvadą, jog apylinkės teismas pagrįstai V. K. bei juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie gyventojų pajamų mokesčius pateikimas) bei pagal BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšas pateikimas) išteisino kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių, bei pagrįstai netenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštą 73318 Lt civilinį ieškinio bei paliko jį nenagrinėtą.

Kaip matyti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas išsamiai išnagrinėjo faktines baudžiamosios bylos aplinkybes ir pagrindė priimtą sprendimą tiek pačios V. K., tiek liudytojų I. K., R. K., Ž. G. – R., R. Č. ir Ž. G. parodymais. Liudytoja I. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo minimalų atlyginimą oficialiai, o palaikydama gerus tarpusavio santykius su V. K. pastarajai buvo paskolinusi piniginių lėšų, kuriuos V. K. grąžindavo pervesdama dalimis į banko sąskaitą (12 t., 186-187 b.l.). Liudytoja R. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė jog dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigai, o be to su V. K. buvo susitarusi, jog ši kas mėnesį jai į banko sąskaitą pervestų piniginių lėšų, kurias V. K. grąžindavo ir kurios buvo reikalingos siekiant gauti banko paskolą, nes tokiu būdu buvo sukuriama didesnė piniginių lėšų apyvarta banko sąskaitoje (12 t., 187-190 b.l.). Liudytoja Ž. G. – R. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. K. yra parašiusi keletą referatų, už kurių rašymą gaudavo užmokestį į savo banko sąskaitą (13 t., 3-6 b.l.). Liudytoja R. Č. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, jog teta V. K. į jos banko sąskaitą pervesdavo įvairias piniginių lėšų sumas, kurių dalis būdavo išgryninama, o dalis būdavo pervedama jai, kaip giminaitei asmeninėms reikmėms, kurių grąžinti nereikėdavo (13 t., 6-9 b.l.). Liudytoja Ž. G. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio parodė, jog dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo asmeninių santaupų ir kartą ar du per mėnesį skolindavo pinigines lėšas V. K., kuri jas grąžindavo pervesdama į banko sąskaitą (13 t., 9-12 b.l.).

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nėra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti V. K. bei juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę mokėjus darbuotojams neoficialius atlyginimus bei tokiu būdu padarius inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokurorės apeliacinio skundo argumentai, jog įmonės darbuotojoms apytikriai vienu metu buvo išmokamos panašaus dydžio piniginių lėšų sumos, nepaneigia prieš tai aptartų liudytojų parodymų, kurie neleidžia daryti neginčijamos išvados dėl V. K. bei juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie gyventojų pajamų mokesčius pateikimas) bei BK 220 str. 1 d. (neteisingų duomenų apie valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšas pateikimas). Atmetami ir prokurorės D. M. apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neįvertino V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nenurodė, kokiu tikslu V. K. pervesdavo pinigines lėšas darbuotojams, o taip pat nepagrįstai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus vertino tinkamai bei priėmė teisėtą bei pagrįsta sprendimą, kurio Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo, juo labiau kad nesant pagrindo konstatuoti V. K. bei juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštą civilinį ieškinį.

Dėl nuteistųjų V. K. ir R. K. bei juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinių skundų

Pagal BK 222 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. K. padarė BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, R. K. padarė BK 24 str. 6 d. 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, o juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Pripažindamas nuteistuosius kaltais pagal pirmiau nurodytus straipsnius, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei nuteistųjų ir juridinio asmens atstovo apeliacinius skundus daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas išsamiai išdėstė bei argumentavo, kodėl nagrinėjamu atveju V. K., R. K. bei juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose yra nusikalstamų veikų sudėtys.

Kaip matyti iš pateiktų apeliacinių skundų, vienas iš šių skundų argumentų yra tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nenustatytas BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – padariniai. Su tokiais apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo sutikti. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuomonės, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Nagrinėjamoje byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais specialistės O.G. P. paaiškinimais. Apeliacinių skundų argumentai, kuriais keliamos abejonės byloje esančiomis specialisto išvadomis, nėra pagrindas konstatuoti, kad šios yra BPK 20 str. reikalavimų neatitinkantis įrodymas. Šių dokumentų patikimumas buvo patikrintas BPK nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausiant išvadą surašiusią specialistę O.G. P., kuri duodama paaiškinimus išvadą patvirtino ir paaiškino, kokiais duomenimis remdamasi ji atliko tyrimą bei padarė atitinkamas išvadas. Nė vienam proceso dalyviui teisė pateikti specialistei klausimus, prašyti išsamiau pasisakyti tais klausimais, kurie, nuteistųjų nuomone, nėra pakankamai aiškiai išspręsti, nebuvo atimta ar suvaržyta (13 t., 34-45, 61-62 b.l.). Dėl to konstatuotina, kad pirmiau nurodytos specialisto išvados atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Teismas, nepažeisdami BPK 20 str. 5 d. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai šia išvada grindė apkaltinamąjį nuosprendį, nustatydamas nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis sukeltus padarinius. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai argumentavo, kodėl nuteistosios V. K. pateikta avanso apyskaita nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, jog į bendrovės apskaitą buvo neįrašytos 276 ūkinės operacijos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais šių nebekartoja ir atmeta nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, jog V. K. pateikta avanso apyskaita paneigia apgaulingai tvarkytą įmonės buhalterinę apskaitą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esant objektyvioms specialisto išvadoms taip pat nėra pagrindo skirti buhalterinę ekspertizę, kadangi nėra jokių duomenų, kad pateiktos specialisto išvados būtų nepatikimos, neišsamios ar šališkos. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, jog nagrinėjamu atveju specialistė, atlikdama įmonės ūkinės, finansinės veiklos tyrimą, bei teismas neprivalėjo vadovautis apeliantės nurodomomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos konsultacijomis, kurios yra rekomendacinio pobūdžio bei kuriose kalbama apie kitus techninius dalykus, o ne apskaitos tvarkymą įmonėje, dėl ko apeliacinių skundų argumentai, jog nuteistoji negali būti pripažinta kalta apgaulingai tvarkiusi buhalterinę apskaitą, nes vadovavosi pateiktais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išaiškinimais, yra atmetami, kaip nepagrįsti. Be to, pabrėžtina ir tai, jog baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pateikti specialistės paaiškinimai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistųjų vykdytos finansinės operacijos buvo atvaizduotos avanso apyskaitoje ir nesukėlė BK 222 str. 1 d. numatytų padarinių.

Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, BK 222 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 str. 1 d. neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t.y., kad veika padaryta tyčia. Pagal teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės, turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t.y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nuteistieji V. K. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, sąmoningai siekdami išvengti mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių, t.y. tokius veiksmus nuteistieji atliko sąmoningai pažeisdami buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, siekdami išvengti mokėtinų į valstybės biudžetą mokesčių, dėl ko nėra pagrindo abejoti, jog nusikalstamą veiką nuteistieji padarė tyčia. Apeliantės V. K. ir juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skunduose dėstomi subjektyvūs samprotavimai apie kaltinime nurodytų ūkinių operacijų neįtraukimą į apskaitą ir nepagrindimą apskaitos dokumentais jų kaltės dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo nepaneigia. Taip pat nesutiktina ir su nuteistosios V. K. bei juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniuose skunduose išsakytu argumentu, kad skundžiamame nuosprendyje nėra aptartas V. K. ir juridinio asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ kaltės klausimas padarius BK 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, kadangi apylinkės teismas išsamiai išdėstė ir motyvavo pastarųjų asmenų padarius šį nusikaltimą kaltės klausimą. Be to, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat pagrįsta, kodėl V. K. paaiškinimais ir pateikta avanso apyskaitos ataskaita nepaneigia kaltinime inkriminuotų aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti pagrįstai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju nuteistiesiems V. K. bei juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, ar juo labiau jų veiksmuose egzistuoja BK 223 str. numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Nuteistųjų V. K. bei juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo manymu, šioje byloje sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, buvo pažeistas draudimo bausti asmenį du kartus už tą patį teisės pažeidimą principas, nes į kaltinimą įtrauktos ir skundžiamame nuosprendyje kaip vienas iš įrodymų ir pagrindų laikytinos lėšos - 2000,00 Lt suma, išmokėta R. Č. 2007-01-26, 2007 m. vasario mėn. – 12640,00 Lt, 2007 m. birželio mėn.- 4005,00 Lt yra lėšos, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai jokiu būdu nėra su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusios lėšos, o be to dėl šių aplinkybių jau buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1(duomenys neskelbtini) ir 2011-11-08 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kas rodo, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje už tą patį yra teisiama antrą kartą. Draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau kaip matyti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-08 nuosprendžio, V. K. šiuo nuosprendžiu pripažinta kata pagal BK 222 str. 1 d. už tai, jog būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), direktore, ir pagal 2004-11-11 apskaitos tvarkymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) 2.8. dalį, būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir faktiškai vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)” vyr. buhalterės pareigas, bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 11 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2007-06-22 iki 2008-03-18, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 574, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra ūkinių operacijų neįtraukė į bendrovės apskaitą ir jų nepagrindė apskaitos dokumentais, neapskaitė pardavimo pajamų, komandiruočių išlaidų kasos dokumentuose ir avanso apyskaitose, be apskaitos naudojo bendrovės pinigines lėšas. Taigi matyti jog pastaruoju Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. K. nuteista dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne UAB „(duomenys neskelbtini) apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko apeliacinių skundų argumentai, jog skundžiamu 2013-04-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuteisti už tą pačią nusikalstamą veiką, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

Taip pat kaip nepagrįsti atmetami ir nuteistųjų V. K. ir juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo argumentai, jog nagrinėjamu atveju jiems turėjo kilti ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus yra BK 222 str. 1 d. numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas, nes ATPK 173¹ str., kuriame numatyta atsakomybė už apskaitos pažeidimus, padariniai nenumatyti. Atsižvelgiant į tai, kad dėl V. K. bei juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai (iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos ir turto), jiems kyla ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.

Be to, V. K. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniuose skunduose nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra ydingas ir dėl to, jog nagrinėjamu atveju kiekvieno iš jų padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Tokie šių apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog tiek V. K., tiek juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos nusikalstamos veikos kiekvieno nuteistojo atžvilgiu sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Atmetami ir nuteistųjų V. K. bei R. K. apeliacinių skundų argumentai, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju įžvelgė bendrininkavimo elementą bei R. K. inkriminavus BK 24 str. 6 d., V. K. nepagrįstai neinkriminavo atitinkamų BK 24 str. nuostatų, juo labiau kad, kaip teigia R. K. savo apeliaciniame skunde, jis nėra BK 222 str. subjektas. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas tinkamai taikė BK 24 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad nuteistųjų V. K. ir R. K. veiksmuose nustatyti būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas veikti bendrai. Nuteistosios V. K. susitarimą veikti bendrai su R. K., jam, kaip padėjėjui, tyčia klastojant PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, patvirtina faktinės bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pabrėžė, jog pati V. K. ikiteisminio tyrimo metu neneigė, gaudavusi iš savo vyro R. K. neapskaitytų pinigų, o nenuoseklius V. K. ir R. K. parodymus įvertino siekimu sušvelninti abiejų atsakomybę, kadangi ištirtų įrodymų visuma, įskaitant ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokoluose užfiksuotus jų abiejų pokalbius apie pareigūnų atliekamą kratą ir knygas, kuriose įvardinti susitarimai dėl automobilių, patvirtina, jog V. K. ir R. K. žinojo apie kiekvieno atliekamus veiksmus, kas rodo, jog tarp R. K. ir V. K. buvo susitarimas apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. R. K., tyčia klastodamas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius bei juos pateikdamas V. K., aiškiai suvokė, jog padeda V. K. apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko jis pagrįstai pripažintas V. K., kaip specialaus apgaulingo apskaitos tvarkymo subjekto, padėjėju.

Apeliantas R. K. ginčija jo nuteisimą pagal BK 24 str. 6 d. 222 str. 1 d. teigdamas, jog jis negali būti pripažintas tinkamu BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo subjektu. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 str.: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartį su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, ką tinkamai apeliaciniame skunde nurodo R. K., matyti, jog R. K. nėra BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas, tačiau apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantas ir nepripažintas BK 222 str. 1 d. nustatytos veikos vykdytoju, o nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. kaip vykdytojos V. K., t.y. specialaus apgaulingo apskaitos tvarkymo subjekto, padėjėjas.

Be to, pažymėtina ir tai, jog BK 26 str. 4 d. numatyta, kad organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 str. 4, 5 ar 6 d. Taigi baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, jog tik organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką ir kartu pagal BK 24 str. 4, 5 ar 6 d., dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 str. 6 d. 222 str. 1 d., o V. K. tik pagal BK 222 str. 1 d. Pastebėtina dar ir tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniuose skunduose nurodo V. K. ir R. K., nepripažino, kad šiuo atveju egzistuoja kuri nors iš baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bendrininkavimo formų, kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant bendrininkų grupę, organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, tačiau detaliai išanalizavo, kodėl nagrinėjamu atveju galima konstatuoti V. K. bei R. K. veiksmų, darant nusikalstamą veiką, bendrumą.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad būtinieji bendrininkavimo požymiai – tyčia ir susitarimas veikti bendrai – nuteistojo R. K. veikoje nustatyti ir jis teisingai pripažintas padėjėju įvykdant BK 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija taip pat kaip nepagrįstus atmeta R. K. apeliacinio skundo argumentus, jog nuosprendyje nėra nurodyta jokių argumentų, dėl ko yra pripažįstama, kad apeliantas padarė BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš skundžiamo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendžio, priešingai nei teigia apeliantas, teismas nurodė, jog R. K. padėjo V. K. apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir tai padarė tyčia klastodamas buhalterinės paskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, dėl ko jo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 300 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog teisingai kvalifikavęs nuteistųjų V. K., R. K. ir juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantams bausmes už padarytas nusikalstamas veikas.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės D. M. ir nuteistųjų: V. K., R. K. bei juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Artūras RidikasTeisėjai: Valdas Petras MeidusRičardas Gilys