Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo E. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį 1 170 Eur bauda, pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį 6 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, E. Ž. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 170 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugsėjo 17 d. E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 17 d. 04.35 val. Jūros g. 5, Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę „Crysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,65 promilės), neturėdamas teisės vairuoti, bei nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento. Tuo E. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus. Tokie E. Ž. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 129 straipsnį.

Be to, apeliantas E. Ž. pažymi, jog policijos pareigūnai nematė jo vairuojančio transporto priemonės, taip pat, kai jis buvo sulaikytas, prie jo nerado nei transporto priemonės dokumentų, nei transporto priemonės raktelių. Akivaizdu, jog jei jis būtų vairavęs transporto priemonę, bent jau raktelius nuo automobilio būtų turėjęs. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į šias svarbias aplinkybes, o iš esmės vadovavosi tik vieno liudytojo parodymais. Be to, E. Ž. pažymi, kad tuo metu, kai jis užėjo į barą, kuriame dirbo liudytojas J. A., tarp jų įvyko nedidelis apsižodžiavimas, kurį liudytojas įvardijo kaip jo „linksmumą“. Nors konfliktu tokio apsižodžiavimo negalima pavadinti, bet tai galėjo sukelti psichologinį nepasitenkinimą J. A., dėl to jis ir davė netikslius parodymus dėl automobilio vairavimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad E. Ž. protokolas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 straipsnyje ir ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas E. Ž., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl E. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog E. Ž. padarė ATPK 129 straipsnyje ir ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, o apelianto keliama versija, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl jo kaltės, t. y. kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti bei nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, o liudytojo J. A. parodymai nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Teismas išsamiai išanalizavo tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo E. Ž., tiek kaip liudytojo teisme apklausto J. A. (jis pranešė pareigūnams apie prie baro, adresu Jūros g. 5, Klaipėda, pastebėtą galbūt neblaivų vairuotoją, o šiems atvykus nurodė, kas būtent vairavo automobilį „Crysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir parašė pareiškimą (b. l. 9), gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo E. Ž., teismas visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojo J. A. parodymais. Būtent jis pranešė policijos pareigūnams apie neblaivų vairuotoją, o šiems atvykus nedvejodamas nurodė, kad automobilį vairavo būtent E. Ž. (tai užfiksuota policijos pareigūno D. K. 2016-09-17 tarnybiniame pranešime (b. l. 5), taip D. K. nurodė ir apklausiamas kaip liudytojas teisme (b. l. 28). Netikėti liudytojo J. A. parodymais nėra pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jis būtų suinteresuotas E. Ž. apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti. Nors šis liudytojas, kaip pažymi apeliantas bei kaip nurodyta skundžiamame nutarime, išdėstant J. A. teismo posėdžio metu duotus parodymus, nurodė, kad automobiliu atvažiavusius vaikinus pažįsta, tačiau kartu nurodė, kad juos pažįsta tik iš matymo, nes jie dažnai atvažiuoja į barą. Taigi akivaizdu, kad J. A. nei E. Ž., nei kartu su juo atvažiavusio vaikino asmeniškai nepažinojo. To nenurodė ir pats E. Ž.. Todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, teismo padaryta išvada dėl liudytojo J. A. nešališkumo yra teisinga. Apelianto teigimu, teismas negalėjo vadovautis minėto liudytojo parodymais ir dėl to, kad, pasak E. Ž., jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes šis liudytojas nurodė, kad matė jį, E. Ž., 2016-09-17, apie 23 val., atvažiavus su dviračiu, o po 1,5 val. jau matė atvažiavus su automobiliu bei iškart iškvietė policijos pareigūnus, nors pastarieji nurodė, jog pranešimas apie neblaivų vairuotoją buvo gautas apie 04.35 val. Tačiau, kaip matyti iš J. A. teisme duotų parodymų, jis konkrečiai nenurodė laiko, kada tiksliai pastebėjo prie baro automobiliu atvažiavusius jaunuolius, kurie buvo neblaivūs, tik nurodė, kad policija pagal jo iškvietimą atvažiavo maždaug po 6 minučių (b. l. 24). Be to, kaip matyti iš J. A. 2016-09-17 paaiškinimo policijos pareigūnams, jis nurodė: „Šiu metų 17 dieną, apie 04:15 m. ties Jūros g. 5 pastebėjau privažiuojanti automobilį Chrysler Voyage (duomenys neskelbtini) iš vairuoto pusės išlypo akivaizdžiai neblaivūs vyras (apsirenges juodo bliuzono ir šviesiom kelnėm) kuris svirduliavo. Iškviečiau policijos patrulį <...>“. (b. l. 9). Policijos pareigūno D. K. 2016-09-17 tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nurodyta, kad pranešimas apie galbūt neblaivų vairuotoją iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas 2016-09-17 04.35 val. Taigi, kaip matyti, esminių prieštaravimų dėl pranešimo laiko, kada J. A. pranešė pareigūnams apie neblaivų vairuotoją, nėra. Nors, kaip teisingai nurodoma E. Ž. apeliaciniame skunde, policijos pareigūnai nematė jo vairuojančio transporto priemonės, tačiau jiems atvykus į įvykio vietą, J. A. jiems tiksliai nurodė transporto priemonę vairavusį asmenį, t. y. nurodė, kad automobilį vairavo E. Ž.. Šią aplinkybę apklausiami teisme patvirtino tiek liudytojas J. A. (b. l. 24), tiek kaip liudytojai teisme apklausti policijos pareigūnai D. K. ir A. K. (b. l. 28). E. Ž. skundo argumentai, jog policijos pareigūnai nerado pas jį automobilio raktelių ir dokumentų, jo vairavimo, esant neblaiviam, fakto nepaneigia. Nors E. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio raktelius ir dokumentus turėjo jo draugas, kuris ir vairavo automobilį, o apklausiamas teisme kaip liudytojas M. P., patvirtindamas E. Ž. parodymus, nurodė, kad būtent jis vežė E. Ž. į barą nusipirkti cigarečių (b. l. 25), tačiau apie tai M. P. atvykusiems policijos pareigūnams nenurodė. Akivaizdu, kad jeigu jis iš tiesų būtų vairavęs transporto priemonę, apie tai būtų nurodęs atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdamas į tai, apylinkės teismas pagrįstai liudytojo M. P. parodymus vertino kaip pastarojo siekį padėti draugui E. Ž. išvengti administracinės atsakomybės, juolab, jog, kaip minėta, liudytojas J. A. patvirtino aiškiai matęs, kad automobilį vairavo būtent E. Ž., taip jis nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams.

Remiantis aptartų duomenų visuma, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškintinas E. Ž. atsakomybės pagal ATPK 129 straipsnį ir ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Priešingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinus byloje surinktus įrodymus. Skundžiamas teismo nutarimas yra motyvuotas, jame išsamiai aptarti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą pripažinti E. Ž. kaltu padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog E. Ž. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. Ž. nutraukti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.