Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2025-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-537-718/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-05-02
Bylos Nr.
1-537-718/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25654-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
G. K.
Advokatai
Zenonas Žymančius, Simas Banys, Džiugas Žymančius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-537-718/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25654-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 2d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant prokurorei V. Ž.,kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokato padėjėjui Simui Baniui,nukentėjusiajam G. K., nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui Džiugui Žymančiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav., deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, išsituokęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. P. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: 2024-07-05 apie 13.36 val. Dubysos gatvėje, Klaipėdos m., priėjęs prie tuo metu ties sankryža su Minijos gatve sustojusio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir per atidarytą vairuotojo durelių langą, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė vairuotojo vietoje sėdėjusiam G. K. į veidą, padarydamas jam muštinę žaizdą dešinio žando gleivinėje. Taip A. P. padarė G. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimą.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, nukentėjusįjį pažįsta nuo 2022 m., yra buvęs jo darbdavys. Su šiuo žmogumi iš anksčiau pažįstami, jis, gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, yra padėjęs ne kartą, nes jų veikla yra susijusi su Jungtine Karalyste. Kai G. K. grįžo į Lietuvą ir paprašė jį įdarbinti, jam sudarė specialias sąlygas, nes jis negalėjo daug dirbti, bet, nepraėjus nei dviem mėnesiams, jis pradėjo nebesirodyti darbe, ignoruoti, neatsakinėti į užklausas– tai jam liga, tai šeima, tai dar kažkas. Kvietė jį į darbovietę, tačiau jis nėjo, kontaktavo tik per nuotolį, į žinutes, į skambučius neatsakinėjo. Jis buvo atleistas, nes po Naujų metų, kuomet jis turėjo važiuoti į tarptautinį reisą Lietuva - Didžioji Britanija, jis, tiesiog nuvažiavęs į Kauno miestą, numetė mašiną, brangią įrangą išsiuntė per paštomatą, pasakė, kad jam blogai ir važiuoja namo, neatsakinėjo į žinutes. Atleido G. K. be įspėjimo, G. K. apskundė atleidimą, ir darbo ginčų komisija pasiūlė taikiai išspręsti, susitaikyti, atleisti jį savo noru, po to nukentėjusįjį ir atleido savo noru, išmokėjo atlyginimą, išeitinę, tuo viskas ir užsibaigė. Atleido G. K. 2023 m. sausio 23 d. 2024 m. liepos 5 d. jis, kaltinamasis, išvažiavo iš plovyklos, privažiavo prie sankryžos, matė mašiną, kuri išsukinėjo iš šalutinės gatvės ir pradėjo trūkčioti. Jam buvo pagrindinis kelias, ta mašina pradėjo trūkčioti ir užkišo jam kelią. Jis norėjo vairuotoją sudrausminti, priėjo prie jo mašinos ir pamatė, kad už vairo sėdi G. K.. Nesusilaikęs pavadino jį „žuliku“. Nukentėjusiojo mašinos langas buvo pradarytas, jis, kaltinamasis, padėjo ranką ant lango, o nukentėjusysis trenkė jam per rankas. Norėjo jam atgal trenkti, nežino, pataikė ar nepataikė. Po to G. K. užsidarė langą, o jis, kaltinamasis, grįžo į savo mašiną. Jo paties automobilis „Citroen“. Išlipęs priėjo prie „Toyota Prius“ baltos spalvos. Prieš tai jis nematė kas vairuoja tą mašiną, tik priėjęs pamatė. Priėjo, nes norėjo sudrausminti vairuotoją. Supranta, kad pats padarė pažeidimą, išlipdamas prie šviesoforo. Priėjus prie jo automobilio „išblanko“ KET pažeidimas, ir pamatęs G. K. pavadino jį „žuliku“, padėjo rankas ant atidaryto lango, nukentėjusysis trenkė jam per rankas, šaukė „kas yra?“, jis atsakė „kas tau yra?“, bandė per rankas atgal duoti, bet, atrodo, nepataikė. G. K. į repliką „žulike“ atsakė „kas yra?“. Kai G. K. per rankas jam trenkė, sužalojimų nepatyrė. Jis jam į veidą nesmogė, tiesiog nuėjo. A. B. dirbo pas juos. Jis buvo pasidalinęs su kolegomis šita situacija. Kad A. B. kreipėsi į nukentėjusįjį, to negali pakomentuoti, gal iš draugiškumo siūlė visiems susitikti, kad taikiai baigti šitą reikalą, rašė žinutes. Pripažįsta, kad priėjo prie nukentėjusiojo, pavadino jį „žuliku“, padėjo ranką ant durelių stiklo, bet į veidą jam nesudavė. Žinojo, kad G. K. dirba pavežėju, bet kokį automobilį vairuoja, nežinojo. Jo manymu, G. K. užkišo jam kelią, o tai yra chuliganiškas vairavimas. Su pareikštu kaltinimu nesutinka, jo nepripažįsta. Neturi nukentėjusiajam kažkokių nuoskaudų, jis tiesiog apgavo, norėjo kuo greičiau užbaigti reikalus su šiuo darbuotoju. Tiksliai neprisimena, ar jo langas buvo uždarytas, atrodo, kai jis priėjo, nukentėjusysis langą atsidarinėjo. Nežino, iš kur atsirado tie sužalojimai G. K., gal dėl noro pasipelnyti apkalbėjo, gal pats pasidarė. Nukentėjusysis G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024-07-05 apie 13.30 val. iš „Cirkle“ degalinės važiavo į Dubysos gatvę, sustojo, atsirado tarpas, iš lėto važiuojant automobilis jį įleido į spūstį, jis rodė posūkį ir įvažiavo. Užsidegė raudonas šviesoforo signalas ir jis sustojo. Priekyje buvo automobilis, buvo spūstis. Jo automobilis netrūkčiojo. Pamatė per šoninį veidrodėlį, kad ateina asmuo, atsidarė langą, priėjus asmeniui suprato, kad tai buvęs darbdavys A. P.. Tuo metu kaltinamasis kalbėjo telefonu, tam asmeniui, su kuriuo kalbėjo telefonu, pasakė „palauk“, priėjo prie jo, nukentėjusiojo, pasakė „žulike žulikėli“ ir pradėjo smūgiuoti į dešinę veido pusę. Jis jam pasakė „kas yra?“, jis atkartojo „kas yra, kas yra?“. Jis pasakė, kad kvies policiją, jis pasakė „kviesk, kviesk“ ir bandant uždaryti langą, jis tą langą bandė stumti į apačią. Jam uždarius langą jis nuėjo prie savo automobilio, atsisėdo į jį ir pradėjo fotografuoti jo automobilį iš galo. Priėjęs A. nesakė, kad jis jam užkišo ar pažeidė KET. A. pirmas pradėjo pokalbį, pavadindamas „žuliku žulikėliu“. Vaizdo registratorius automobilyje visą laiką buvo įjungtas. „Nu asile“ pasakė A. iš karto po „žulike žulikėli“ ir pradėjo smūgiuoti. Sudavė į dešinę veido pusę 3-5 smūgius, visi smūgiai buvo į dešinę veido pusę, nes, norėdamas išvengti smūgių, jis pasuko veidą. „Kas yra, kas yra, tuoj mentus iškviesiu“ sakė jis, nukentėjusysis, kaltinamojo atsakymas buvo „kviesk“. Pravažiavus sankryžą jam pasidarė bloga ir jis kreipėsi į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje nustatė gleivinės sužeidimą, galvos sumušimą. Sudavė kaltinamasis jam į dešinę veido pusę 3-5 smūgius. Kaltinamojo mašina stovėjo už jo mašinos, kaltinamasis atėjo jam iš nugaros. Kai ateidinėjo, pagalvojo, kad gal nori žmogus kažko paklausti, ir atsidarė langą, o kai priėjo šalia automobilio, tada atpažino kaltinamąjį. Labai greitai viskas įvyko, turbūt nei minutės neužtruko. Kaltinamasis vairavo tamsios spalvos automobilį, markės nežino. Kaltinamasis įleido jį į eismo spūstį, taip galima pasakyti. Jis važiavo iš šalutinio kelio, kaltinamasis padarė tarpą ir jis į tą tarpą įvažiavo. Jo mašina tikrai netrūkčiojo, nes yra automatine pavarų dėžė, jis neužkišo, nes kaltinamasis paliko tarpą, iš to jis suprato, kad jį įleidžia. Nematė, kas vairuoja tą mašiną. Atpažino asmenį tik kuomet jis priėjo. Susipažino su A. 2019 m. Didžiojoje Britanijoje, padėdavo jam, surinkinėdavo siuntas. Grįžus gyventi į Lietuvą irgi teko važiuoti į Didžiąją Britaniją. 2022 m. rugsėjo mėn. pas kaltinamąjį įsidarbino. Turi mažametį vaiką, kuris dažnai serga, teko būti nedarbingume, ir pats buvo susirgęs, buvo nedarbingume. 2023 m. sausio mėn. išsiuntė prašymą dėl atleidimo, bet kaltinamasis atleido jį už pravaikštas. Į darbo ginčų komisiją dėl to kreipėsi, ir buvo neišmokėta dalis atlyginimo. Darbo ginčų komisija patenkino jo prašymą, buvo pasirašyta taikos sutartis su įmone. Gal kaltinamasis kažkokią nuoskaudą jautė, todėl taip pasielgė. Po įvykio nebendravo su kaltinamuoju, tik iš kaltinamojo darbuotojo A. B. žinutes gavo. 2024-09-24 A. B. parašė žinutę, žinutėje buvo pasiūlyta susitikti susitaikyti, bet jis parašė, kad galima raštu bendrauti, ir daugiau žinučių negavo. Pats A. P. susisiekęs su juo po įvykio nebuvo. Civilinis ieškinys pareikštas, nes buvo padaryti sužalojimai, dešinės pusės gleivinės žaizda, galvos sumušimas, patyrė skausmą, buvo taikytas medikamentinis gydymas, apie mėnesį vartojo nuskausminamuosius, antibiotikus, sutriko miegas, patyrė emocines problemas. Turtinė žala 154 eurų sumai yra už vaistus ir už gydytojo konsultaciją, nes kreipėsi į privačią polikliniką. Į gydytoją kreipėsi dėl akių, nes buvo pradėjusi mirksėti, buvo išrašyti vaistai į akis, taip pat kreipėsi į psichologą, nes sutriko miegas, bijojo dėl savo gyvybės.

Rašytiniai bylos duomenys

2024-07-05 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate gautas G. K. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2024-07-05 13.36 val. adresu Dubysos gatvėje, ties sankryža su Minijos gatve, Klaipėdoje, jį sumušė iš matymo pažįstamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P., tris - penkis kartus kumščiu trenkė jam į dešinę veido pusę, sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimą. Po įvykio jis kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ( 1 tomas, b.l. 1-6).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad Minijos gatvėje, Klaipėdoje, sankryžoje su Dubysos gatve yra Circle K degalinė ir Hesburger restoranas, adresu Minijos g. 90. Kelio atkarpoje įvykio vieta nefilmuojama. Ant degalinės pastato yra vaizdo stebėjimo kameros, kurios nukreiptos link šios gatvės pusės. Atlikus apžiūrą tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nieko nepaimta ( 1 tomas, b.l. 26-28).

2024-07-05 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus G. K. veidą sužalojimų nesimato ( 1 tomas, b.l.97-99).

Iš 2024-07-05 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad G. K. pateikė medicinos dokumentų išrašą/siuntimą iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, iš kurio matyti, kad G. K. apžiūrėtas 2024-07-05, jam nustatyta dešinio skruosto gleivinės žaizda. G. K. nurodė, kad 2024-07-05 13.40 val. jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo Minijos g., Klaipėdoje, skundėsi galvos skausmu ( 1 tomas b.l.103-107).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 593/2024 (03) nurodyta, G. K. apžiūrėtas objektyviai 2024-07-11, bei specialistui pateikta medicininiai dokumentai iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, iš kurių matyti, kad G. K. apžiūrėtas 2024-07-05. Apžiūros metu G. K. nurodė, kad jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo. Specialistas, teismo med. ekspertas, išvadoje nurodęs, kad G. K. padaryta muštinė žaizda dešinio žando gleivinėje. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus dešinio žando sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas padarytas ankščiau kaip 2024-07-05 14:10 val. (nurodyta kreipimosi į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties ( 1 tomas, b.l. 35).

2024-08-12 objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas G. K. pateiktas automobilio registratoriaus įrašas, kuriame matyti, kaip automobilis, kuriame yra registratorius, išsuka į Dubysos gatvę. Tuo metu iš dešinės pusės privažiuoja automobilis „Citroen“ tamsios spalvos, valstybiniai numeriai dėl įrašo kokybės neįžiūrimi. Automobilis su vaizdo registratoriumi įsuka į Dubysos gatvę ir važiuoja link sankryžos su Minijos gatve. Priekyje matyti važiuojantis automobilis „Mercedes“. Sankryžoje įsijungus raudonam šviesoforo signalui, automobiliai sustoja. Automobilio salone garsiai groja muzika. 01:20 įrašo minutę girdisi vyriški balsai, tariami žodžiai :... „žulikėli žulikėli“, „nu asile“, „kas yra, kas yra, tuoj mentus iškviesiu“, „kviesk kviesk“. Kas vyksta, nesimato, nes registratorius nukreiptas į priekį. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 2 min. ( 1 tomas, b.l. 132-134).

Objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Circle K Lietuva, UAB pateiktas vaizdo įrašas be garso, ekrane matosi užrašyta data 2024-07-05, laikas 13:34:00. Matyti, kad vaizdo kameros stebėjimo zonoje degalinės teritorija, gatvės dalis tarp degalinės ir Hesburger restorano, kur važiuoja automobiliai, automobiliams sustojus galimai prie šviesoforo, įrašo laiku 02:40 matosi, kad iš tamsios spalvos automobilio išlipa žmogus, kuris prieina prie priekyje sustojusio šviesios spalvos automobilio. Įrašo laiku 03:18 galimai tas pats žmogus grįžta prie tamsios spalvos automobilio. Įrašo laiku 04:02 automobiliai pradeda važiuoti. Automobilių valstybinių numerių, modelių, žmogaus konkrečių veiksmų, aprangos detalių, individualių požymių įžiūrėti nėra galimybių dėl vaizdo įrašo prastos kokybės ir didelio atstumo. Vaizdo įrašo trukmė 05:40 ( 1 tomas, b.l. 140-142).??

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis A. P. neigia įvykio metu tyčia nežymiai sužalojęs G. K., teigia, jog smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tik, norėdamas vairuotoją sudrausminti dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, priėjo prie vairuotojo, ir, pamatęs, kad tai buvęs jo darbuotojas, pavadino jį „žulikėliu“, padėjo ranką ant lango, o nukentėjusysis trenkė jam per rankas, tačiau teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, jų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė G. K. į veido sritį, taip nežymiai sužalodamas G. K. sveikatą.

Kaltinamojo A. P. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio, nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad įvykio dieną priėjo prie nukentėjusiojo, sėdinčio automobilyje, tačiau smūgių jam nesudavė. Nukentėjusysis G. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad stovint prie raudono šviesoforo, kaltinamasis priėjo prie jo ir pasakė „žulike žulikėli“, ir pradėjo smūgiuoti į dešinę veido pusę. Jis jam pasakė „kas yra?“, jis atkartojo „kas yra, kas yra?“. Jis pasakė, kad kvies policiją, jis pasakė „kviesk, kviesk“ ir bandant uždaryti langą, jis tą langą bandė stumti į apačią. Jam uždarius langą kaltinamasis nuėjo į savo automobilį, atsisėdo ir pradėjo fotografuoti jo automobilį iš galo. Priėjęs Artūras neminėjo, kad jis „užlindo“ ar pažeidė KET. Specialisto išvadoje Nr. G593/2024 (03) konstatuota, kad G. K. padaryta muštinė žaizda dešinio žando gleivinėje. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus dešinio žando sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas padarytas ankščiau kaip 2024-07-05 14.10 val. (nurodyta kreipimosi į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties ( 1 tomas, b.l. 35).

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus. Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė tokias pat aplinkybes (1 tomas, b.l.1-2). Iš 2024-08-12 objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas G. K. pateiktas automobilio registratoriaus įrašas, kuriame matyti, kaip automobilis, kuriame yra registratorius, išsuka į Dubysos gatvę. Tuo metu iš dešinės pusės privažiuoja automobilis „Citroen“ tamsios spalvos, valstybiniai numeriai dėl įrašo kokybės neįžiūrimi. Automobilis su vaizdo registratoriumi įsuka į Dubysos gatvę ir važiuoja link sankryžos su Minijos gatve. Priekyje matyti važiuojantis automobilis „Mercedes“. Sankryžoje įsijungus raudonam šviesoforo signalui, automobiliai sustoja. 01:20 įrašo minutę girdisi vyriški balsai, tariami žodžiai :... „žulikėli žulikėli“, „nu asile“, „kas yra, kas yra, tuoj mentus iškviesiu“, „kviesk kviesk“ ( 1 tomas, b.l. 132-134). Peržiūrėjus teisiamojo posėdžio metu šį vaizdo/ garso įrašą girdisi minėti vyriški balsai ir nukentėjusiojo automobilis sujuda nuo poveikio.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio asmenų emocijos paprastai būna pačios nuoširdžiausios. Pirminių parodymų svarba yra reikšminga, kadangi iš karto po įvykio asmuo paprastai nurodo tikrąsias įvykio aplinkybes, ir pagal teismų praktiką tokie parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009). Šiuo analizuojamu atveju nukentėjusysis G. K. Klaipėdos universitetinės ligoninės, kurioje jam buvo suteikta skubios medicininės pagalbos paslauga, medikui nurodė, kad 2024-07-05 13.40 val. jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo Minijos g., Klaipėdoje ( 1 tomas b.l.103-107). Po to pareiškime policijai nurodė, jog 2024-07-05 13.36 val. Dubysos gatvėje, ties sankryža su Minijos gatve, Klaipėdoje, jį sumušė iš matymo pažįstamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. P., tris - penkis kartus kumščiu trenkė jam į dešinę veido pusę, sukėlė fizinį skausmą ir padarė kūno sužalojimą, ir po įvykio jis kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę ( 1 tomas, b.l. 1-6).

Teismas neturi pagrindo nesiremti nukentėjusiojo G. K. parodymais dėl jo sužalojimo aplinkybių, kurie buvo iš esmės nuoseklūs, aiškūs, logiški viso proceso metu, jie atitinka ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu įvertinus kaltinamojo A. P. parodymus matyti, kad jie proceso metu buvo nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu A. P. atsisakė duoti parodymus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad buvo tik žodinis konfliktas, kuris prasidėjo dėl to, kai G. K. vairuojamas automobilis išsuko iš šalutinio kelio ir pradėjo trūkčioti, tačiau tik priėjęs prie mašinos jis pamatė, kad vairuoja automobilį buvęs darbuotojas G. K., todėl jį pavadino „žulikėliu“, smūgių G. K. jis nesudavė. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinką gynybinę versiją bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymai teisme suderinti su nustatytomis bylos aplinkybėmis, vaizdo ir garso įrašais. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo parodymais dėl prieš jį panaudoto smurto apimties. Specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiojo kūno sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką, padarytas sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis G. K. galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Kaltinamojo parodymus paneigia ir jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti aukščiau išdėstyti įrodymai. Nukentėjusysis tiek apklaustas teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes apie jo sužalojimą, jo parodymai buvo nuoseklūs, todėl teismas jo parodymais neturi pagrindo netikėti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio nuvyko į ligoninę, 2024-07-05 14.10 val. buvo apžiūrėtas gydytojo, jam nustatyta dešinio skruosto gleivinės žaizda. Specialisto išvadoje konstatuota muštinė žaizda dešinio žando gleivinėje. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus dešinio žando sritį ( 1 tomas, b.l. 35 ). Specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teismui jokių abejonių nekyla dėl specialisto išvadą surašiusio specialisto kompetencijos.

Taigi, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis A. P. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: priėjęs prie tuo metu ties sankryža su Minijos gatve sustojusio automobilio ir per atidarytą vairuotojo durelių langą, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smogė vairuotojo vietoje sėdėjusiam G. K. į veidą, padarydamas jam muštinę žaizdą dešinio žando gleivinėje. Taip A. P. padarė G. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties sužalojimą.

Tarp kaltinamojo veiksmų – ne mažiau kaip vieno smūgiu kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam, ir dėl to kilusių pasekmių – nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra akivaizdus priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus sužalojimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei ir į įrodymų visetą, laiko įrodyta, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus, kuriais kitam asmeniui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ši kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai jog iki šios veikos padarymo kaltinamasis nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, atlygintų žalą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio terminas nustatomas didesnis nei minimalus dydis, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės laikotarpį dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tokia bausmė, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra reali ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį. Nurodyti kaltinamajam skirtini įpareigojimai, teismo vertinimu, yra pakankami siekiant bausmės paskirties įgyvendinimo.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 236,13 Eur dydžio civilinį ieškinį A. P. dėl G. K. gydymo išlaidų atlyginimo (1 tomas, b. l. 112-114). Nukentėjusiajam G. K. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 236,13 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 tomas, b. l. 114). Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo priteisiama 236,13 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo atstovo advokato Zenono Žymančiaus 5 154,15 Eur civilinis ieškinys (1 tomas, b. l. 55-75), kuriuo prašoma iš kaltinamojo A. P. priteisti 5 000 Eur dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą ir 154,15 turtinę žalą bei 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dėl nustatyto sužalojimo patyrė kuro išlaidas, gydymo išlaidas, pirko vaistus, iš viso – 154, 15 Eur, išlaidos nedetalizuotos, pateikti kvitai iš degalinės, vaistinių, gydymo įstaigų.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.

Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

Nukentėjusysis paaiškino, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, mokamoms medicinos konsultacijoms, pateikė tai patvirtinančius kvitus. Turtinė žala 154,15 eurų sumai yra už vaistus ir už gydytojo konsultaciją, nes kreipėsi į privačią polikliniką, buvo išrašyti vaistai akims, taip pat kreipėsi į psichologą, nes sutriko miegas, bijo dėl savo gyvybės. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, dėl kaltinamojo veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė šias išlaidas, nes reikėjo vaistų, turėjo išlaidas kurui, mokamoms medicinos konsultacijoms apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos, todėl, iš kaltinamojo A. P. priteisiama 154,15 Eur nukentėjusiajam G. K. turtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nežymiai, jis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusysis G. K. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis patyrė skausmą, buvo taikytas medikamentinis gydymas, apie mėnesį vartojo nuskausminamuosius, antibiotikus, sutriko miegas, patyrė emocines problemas, kreipėsi į psichologą, nes sutriko miegas, bijo dėl savo gyvybės.

Nukentėjusiajam G. K. tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, jog dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis jautė skausmą, dvasinius ir fizinius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia ir į padarytos turtinės žalos dydį.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltininko veiksmus ir sukeltas pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirto smurto jam skaudėjo, jis išgyveno nerimą, patyrė nepatogumus, tačiau pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo tyčinę kaltę, į jo turtinę padėtį –jis dirba. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu.

Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajam nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 600 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato Zenono Žymančiaus civilinis ieškinys kitoje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. K. priteistinos 5 % dydžio palūkanos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-62-696/2016, 2K-P-75-788/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-480/2014).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas Zenono Žymančiaus prašo iš kaltinamojo priteisti išlaidas atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašymas priteisti nukentėjusiojo išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateiktų teisinių paslaugų sąskaitų ir mokėjimo nurodymų (2 tomas, b.l. 197-202) matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1061,37 Eur ( 51,60+506,12+503,65). Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiojo išlaidos yra pagrįstos.

Kiti klausimai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 DVD laikmenos, esančios byloje, vokuose prie 2 bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi;

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės laikotarpį dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiojo G. K. naudai priteisti 154, 15 Eur turtinės ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 754,15 Eur, bei 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiajam G. K. 1061, 37 Eur jo turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 236, 13 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo A. P. 236,13 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 DVD laikmenas, esančias byloje vokuose prie 2 bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė