Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-02-11 · Civilinė byla Nr. 2-473-907/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-11
Bylos Nr.
2-473-907/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08815-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Ieškovas
J. Š., S. K.
Atsakovas
G. Č.
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-473-907/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08815-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 11 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė,sekretoriaujant J. S., dalyvaujantieškovams J. Š. ir S. K., ieškovų atstovei advokatei A. M.,atsakovei G. Č., atsakovės atstovei advokatei D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. Š. ir S. K. ieškinį atsakovei G. Č., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl teisės pripažinimo nesant bendraturčio sutikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. J. Š. ir S. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė leisti ieškovams J. Š. ir S. K. gauti leidimą vykdyti elektros kabelio tiesimo darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal parengtą planą 13/010-E-BR-01 be bendraturtės G. Č. sutikimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1-3 b. l.).

I. J. Š. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog 5 asmenys paveldėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini): jos motina, kuri jai dovanojo savo dalį, S. K., V. K., B. M. ir G. Č.. Sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta, suformavus kiekvienam iš bendraturčių atskirą plotą bei yra suformuotas vienas bendro naudojimo sklypo plotas aplink pastatus, kuriuos minėti asmenys taip pat valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovai parengė projektą dėl elektros kabelio tiesimo per bendrai naudojamą žemės sklypo plotą į kiekvieno valdomą sklypo dalį, su šiuo projektu visi bendraturčiai sutiko, išskyrus atsakovę. Dėl to kreipėsi į advokatę, rašė 2013-05-17 pasiūlymus visiems bendraturčiams. V. K. ir B. M. nuvyko pas notarą ir pasirašė sutikimus, atsakovė tokio sutikimo nepasirašė, nenurodė priežasčių, kodėl nesutinka pasirašyti.

Šalies argumentai

I. S. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog 5 asmenys paveldėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis: jis, J. Š. motina, V. K., B. M. ir G. Č.. Sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta, suformavus kiekvienam iš bendraturčių atskirą plotą bei yra suformuotas vienas bendro naudojimo sklypo plotas aplink pastatus, kuriuos minėti asmenys taip pat valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovai parengė projektą dėl elektros kabelio tiesimo per bendrai naudojamą žemės sklypo plotą į kiekvieno valdomą sklypo dalį, su šiuo projektu visi bendraturčiai sutiko, išskyrus atsakovę. Iš pradžių ėjo pas ją į namus, atsakovė neįsileido, tada jis ją vieną dieną sutiko prie šulinio, ji nesutiko duoti sutikimo. Visas plano rengimo išlaidas, notaro, sutikimų, nuvežimo pas notarą išlaidas dengė ieškovai, kiti bendraturčiai nemokėjo nei cento. Nurodė, jog atsakovė su juo nebendravo, nepateikė nei žodinio, nei rašytinio, nei notaro patvirtinto sutikimo. Jeigu ji būtų tarusis, būtų susitarę.

Ieškovų atstovė advokatė A. M. palaikė savo atstovaujamuosius, ieškinį prašė tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog plano parengimas kainavo, tačiau ieškovai tų išlaidų net neprašo priteisti iš atsakovės. Visi bendraturčiai geranoriškai vyko pas notarą ir geranoriškai davė sutikimą, viena atsakovė nesusivokė dar visus metus. Sutikimas, patvirtintas notarine tvarka, iš atsakovės nėra gautas iki šios dienos, už ieškinio parengimą buvo sumokėta, todėl minėtas išlaidas turi atlyginti atsakovė, nes dėl jos kaltės pradėtas teisminis ginčas. Prieš kreipiantis į teismą skambino ieškovams ir klausė, gal jau yra atsakovės duotas sutikimas, tačiau ieškovai tai paneigė. Vos ne du metus dėl atsakovės emocijų nėra sutikimo ir negalima vykdyti darbų. Atsakovė jokių objektyvių priežasčių, kodėl nedavė sutikimo, nenurodė, dokumentų, pagrindžiančių jos blogą finansinę padėtį, nepateikė.

Atsiliepimas

A. G. Č. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko duoti sutikimą, tačiau atlyginti ieškovams bylinėjimosi išlaidas nesutiko, nurodė, jog palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime (38-39 b. l.). Paaiškino, kad jog 2014 m. liepos mėnesį ieškovės sutuoktiniui sakė, kad pasirašys, tačiau jis jai nieko neatsakė. Sutikimo nedavė, nes ieškovai ją vadino necenzūriniais žodžiais, ji serga onkologine liga jau daug metų, tačiau tai patvirtinančių dokumentų pateikti neturi. Kai sužinojo, kad visi bendraturčiai sutikimus davė, ji taip pat ketino sutikimą duoti, tačiau nežinojo nei kur nuvažiuoti, nei kokia forma tą sutikimą duoti, jos niekas pas notarą nenuvežė, nors kitus vežė ieškovai.

Atsakovės atstovė advokatė D. M. palaikė savo atstovaujamąją, su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad ginčo dėl ieškinio dalyko – sutikimo davimo,- nėra, tačiau yra ginčas dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Tarp šalių vyksta konfliktai, atsakovė serga sunkia onkologine liga, gal iš pykčio to sutikimo nedavė, be to, nebuvo numatyti sutikimo davimo terminai. Bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ne tik dėl atsakovės, bet ir dėl kitų, nes buvo rengiamas planas, kurio parengimas kainavo. Atsakovė sutiko duoti sutikimą ir jį davė, bet ne tokia forma, ji neprivalėjo už savo lėšas vykti pas notarą, ją ieškovai galėjo nuvežti.

Institucijos, duodančios byloje išvadą, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsisakymas teikti išvadą (29-31 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad V. M., kuri savo žemės sklypo dalį 2012-05-25 dovanojimo sutartimi perleido dukrai J. Š., S. K., V. K., B. M. ir G. Č. paveldėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2009-10-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 6355 (6-9 b. l.). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta suformavus kiekvienam iš bendraturčių po atskirą plotą bei suformavus vieną bendro naudojimo sklypo plotą aplink pastatus, kuriuos bendraturčiai valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovai parengė projektą dėl elektros kabelio tiesimo per bendrai naudojamą sklypo plotą į kiekvieno valdomą sklypo dalį (18-19, 22 b. l.). Iš 2013-05-17 pasiūlymo (5 b. l.) matyti, kad bendraturčiams V. K., B. M. ir G. Č. buvo siūloma gera valia duoti sutikimą dėl elektros kabelio tiesimo pagal parengtą projektą per bendrai naudojamą žemės sklypą į individualiai ieškovų naudojamus žemės sklypus. Iš sutikimų (1-17 b. l.) matyti, kad visi bendraturčiai, išskyrus atsakovę, davė sutikimus gera valia.

A. G. Č. tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko duoti leidimą vykdyti elektros kabelio tiesimo darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal parengtą planą, tačiau nesutiko mokėti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, kad sutikimo nedavė, nes tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai. Kadangi byloje nėra ginčo dėl sutikimo davimo, atsakovei toje dalyje ieškinį pripažinus, teismas surašo sutrumpintus sprendimo motyvus (LR CPK 268 str. 5 d.).

Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Dažnai nuosavybės teisė į daiktą priklauso ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, kt.).

Bendraturtis turi teisę tiesti elektros kabelį per bendrą daiktą, tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad elektros kabelio nutiesimas per bendrą daiktą pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki elektros kabelio nutiesimo, kitaip nei numato teisės normos, tai reglamentuojančios, t. y., nutiesus elektros kabelį turi nepablogėti esama bendro daikto būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves ir kiti. Bendraturčio teisės nutiesti elektros kabelį per bendrąją nuosavybę įgyvendinimo būtinos sąlygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių tiesiant elektros kabelį, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje ieškovų yra pateikti priešprojektiniai pasiūlymai - planas, kuriame yra visi elektros kabelio tiesimo darbus, darbų pobūdį apibrėžiantys faktiniai duomenys. B. G. Č. nesutikimas iki teisminio proceso buvo grindžiamas tuo, kad ieškovai ją vadino necenzūriniais žodžiais, ji serga onkologine liga jau daug metų, kad ji taip pat ketino sutikimą duoti, tačiau nežinojo, nei kur nuvažiuoti, nei kokia forma tą sutikimą duoti, jos niekas pas notarą nenuvežė, nors kitus vežė ieškovai, t. y. pagrįstas emocijomis. Jau buvo minėta, kad bendraturtis turi protingai motyvuoti atsisakymą duoti sutikimą rekonstrukcijai pagal pateiktus priešprojektinius pasiūlymus. Ieškovai pagal priešprojektinius pasiūlymus elektros kabelį ketina tiesti per bendrai naudojamą daiktą į savo žemės sklypus, atsakovė įstatymų nustatyta tvarka neginčija žemės naudojimo tvarkos, dėl kurios bendraturčių, taip pat ir atsakovės, jau buvo sutarta, neginčija ir ieškovų pateikto plano. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl ieškovų atliekamų darbų jai bus trukdoma naudotis bendru ar jai nuosavybės teise priklausančiais daiktais, nukentės dėl to minėtų daiktų stabilumas ar ekonomiškas valdymas bei naudojimas ar jos bei kitų bendraturčių teisės ir interesai. Pateikdama teismui atsiliepimą į ieškinį ir teismo posėdžio metu ji sutikimą sutiko duoti, nurodė, jog dėl to tarp šalių ginčo nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė gali ginčyti ne teisę tiesti elektros kabelį per bendro naudojimo daiktą, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jo teises į bendrą daiktą ir teisėtus interesus. Tai, kad dėl elektros kabelio tiesimo darbų atsakovei gali kilti nepatogumų, nesudaro teisinio pagrindo atsakovei atsisakyti duoti sutikimą šiems darbams. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų ir protingų motyvų atsisakydama duoti sutikimą. Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog dėl ieškovų planuojamų elektros kabelio tiesimo darbų pablogės esamos atsakovės naudojimosi turtu sąlygos, sumažės galimybė naudotis daiktu, iš esmės yra pažeidžiami jos interesai, kad tuo yra ribojamos ar pažeidžiamos galimybės naudotis jai nuosavybės teise. Todėl darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti atsakovės atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu ieškovams, kaip bendraturčiams, įgyvendinti teisę į elektros kabelio tiesimo darbus bei teisę turėti savo žemės sklype elektrą. Pažymėta, kad ieškovai tik turi galimybę atlikti elektros kabelio tiesimo darbus, tačiau šią teisę įgyvendinti bei teisėtai tiesti elektros kabelį jie turės galimybę tik gavę projektavimo sąlygas ir leidimą minėtiems darbams. Tai, kad ieškovai jų dar negavo, nesuteikia atsakovei teisėto pagrindo nemotyvuotai atsisakyti duoti sutikimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas ir trukdantis bendraturčiams įgyvendinti teisę į elektros kabelio tiesimo darbus, todėl ieškinys tenkintinas ir leidimas duotinas vykdyti elektros kabelio tiesimo darbus be atsakovės sutikimo, t. y. pripažintina ieškovams teisė atlikti elektros kabelio tiesimo darbus žemės sklype, esančiame Pušyno g. 8, Pailių k., Šiaulių r. (unikalus Nr. 4400-0246-8104), pagal parengtą planą be bendraturtės sutikimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovai ir jų atstovė prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė kvitus iš kurių matyti, kad ieškovai valstybei yra sumokėję 288 Lt žyminio mokesčio (8 b. l.) ir 1400 Lt advokatei už ieškinio paruošimą ir atstovavimą byloje (9 b. l.).

Atsakovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (34-35, 40 b. l.), todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš atsakovės nepriteistinos, nes atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovams, atsakovė prieštarauja tam, kad iš jos ieškovams būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes ji sutikimo nedavė dėl to, kad šalys konfliktuoja, tačiau dabar jau ji sutikimą duoda. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pasiūlymas dėl sutikimo davimo bendraturčiams buvo paruoštas ir išsiųstas 2013-05-17 (5 b. l.). Atsakovė, kaip ir visi bendraturčiai, jį gavo, dėl to byloje ginčo nėra. Ieškovai savo lėšomis ir savo transportu organizavo bendraturčių nuvykimą pas notarą, apmokėjo visas su tuo susijusias išlaidas. Visi bendraturčiai, išskyrus atsakovę, gera valia sutikimus davė ir vyko su ieškovais pas notarą. CK 1.137 str. 2 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Byloje nustatyta, kad visi bendraturčiai suvokė, jog sutikimą reikia duoti ir davė. Vienintelė atsakovė nesuvokė, kad turi duoti sutikimą, savo teise duoti sutikimą ieškovų atžvilgiu piktnaudžiavo daugiau kaip metus, dėl jos atsisakymo duoti sutikimą ieškovai negalėjo įgyvendinti savo teisės nusitiesti elektros kabelį per bendrai naudojamą žemės sklypą į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus daugiau kaip metus laiko, net ieškovams ir kreipusis į teismą dėl sutikimo davimo, jis iki šiol atsakovės nėra oficialiai duotas ir tinkamai notariškai įformintas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė piktnaudžiavo savo teise duoti sutikimą, nevykdė pareigos bendradarbiauti, pažeidė ieškovų teisę ir teisėtus interesus, tai truko netrumpą laiko tarpą, atsakovė nenurodė tai pateisinančių objektyvių priežasčių, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nepateikė teismui jos turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, nors teismas tą jai siūlė ir ketino net bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau ji to nepanoro, ieškovų prašymas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios atsirado ieškovams dėl kaltų atsakovės veiksmų.

Ieškinį patenkinus, ieškovams iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – po 72 Lt (20,85 Eur) žyminio mokesčio kiekvienam (CPK 80 str., 93 str. 1 d.). Ieškovų paduodant ieškinį permokėtas žyminis mokestis - po 72 Lt (20,85 Eur) kiekvienam grąžintinas ieškovams (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovų interesams byloje atstovavo advokatė, kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 1400 Lt (405,46 Eur) išlaidų (po 700 Lt (202,73 Eur) kiekvienam), susijusių su procesinių dokumentų ruošimu ir atstovavimu, priteisimo (21 b. l.). Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistinos užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau - Rekomendacijos) 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA), kuri šiuo metu yra 1035,00 Lt (300 Eur). P. R. 8.2 punktą už ieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 3 MMA (t.y. 900 Eur), pagal Rekomendacijų 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.15 MMA (45 Eur). Ieškovų atstovė byloje ruošė ieškinį, padėjo parengti siūlymus, konsultavo dėl projekto rengimo, kreipėsi konsultacijos į valstybinę energetikos inspekciją, dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose – 1 val. 20 min. Darytina išvada, kad ieškovų prašomos priteisti 1400 Lt (405,46 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovams (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovams J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę atlikti elektros kabelio tiesimo darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal parengtą planą be bendraturtės G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti ieškovams J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: po 20,85 Eur (dvidešimt eurų, 85 euro centus) kiekvienam žyminio mokesčio ir po 202,73 Eur (du šimtus du eurus, 73 euro centus) kiekvienam išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Grąžinti ieškovams J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po 20,85 Eur (dvidešimt eurų, 85 euro centus) kiekvienam permokėtą žyminį mokestį, sumokėtą 2014-11-06 vietinio mokėjimo nurodymais valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė