- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-17
- Bylos Nr.
- 1S-615-581/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. G. atstovo advokato A. C. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-06-06 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2014 m. kovo 20 d. pareiškėja E. G. su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją dėl jos vyro A. G. tėvo J. G. mirties liudijimo, gimimo datos galimo suklastojimo, taip pat dėl to, kad V. K. galimai apgaule iš jos išviliojo 11 000 Lt, nes nesutvarkė žemės sklypo dokumentų ir neatliko matavimų. Pareiškėja prašė ištaisyti netikslias jos vyro tėvo J. G. gimimo datas, įrašytas dokumentuose, bei ištirti klausimą dėl V. K. galimai pasisavintų pinigų ir dėl jo grasinimų ją nužudyti.
Šį pareiškėjos E. G. prašymą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdyba 2014 m. balandžio 9 d. persiuntė Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja K. S., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 3 str. 1 d. 1 p.), 2014-04-22 priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal E. G. prašyme nurodytas aplinkybes. Tyrėja nutarime nurodė, kad E. G. jau yra kreipusis tais pačiais pagrindais, t. y. dėl to, kad V. K. nesutvarkė žemės sklypo dokumentų, neatliko žemės sklypo matavimų ir taip apgaule iš pareiškėjos užvaldė 11 000 Lt, dėl kurių jau buvo atlikti tyrimai ir yra priimti sprendimai, kurie nėra panaikinti. Tame pačiame nutarime tyrėja taip pat nurodė, kad šiuo atveju V. K. grasinimas, išreikštas abstrakčiu pasakymu, kad ji „gyvena tarp banditų, kurie gali ateiti ir ją nušauti“, buvo pasakytas prieš dvejus metus, po to daugiau su pareiškėja V. K. nebendravo ir su ja susitikęs nebuvo, o E. G. iš karto po jai išreikšto grasinimo, t. y. 2012 m. vasario mėn., į policiją nesikreipė, tai padarė praėjus dvejiems metam, kas leidžia teigti, jog pati pareiškėja V. K. jai išsakytų žodžių nesuvokė kaip realaus grasinimo, nes vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato pats nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šį nutarimą E. G. atstovas advokatas A. C. apskundė prokurorui.
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras R. B. 2014-05-08 nutarimu E. G. atstovo advokato A. C. skundą atsisakė patenkinti, motyvuodamas tuo, kad dėl tų pačių aplinkybių E. G. jau 2009-03-24 yra kreipusis į Utenos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir 2009-05-05 jos skundas buvo atmestas, taip pat 2012-08-27 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių faktų, kurie nurodyti jos 2014-03-20 pareiškime. Šie sprendimai nepanaikinti, o baudžiamojo proceso nuostatos draudžia pradėti naują (pakartotinį) baudžiamąjį procesą dėl tos pačios nusikalstamos veikos, todėl sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Šį prokuroro nutarimą pareiškėjos atstovas advokatas A. C. apskundė Utenos rajono apylinkės teismui. Skunde išdėstė tuos pačius motyvus ir nurodė, kad yra kreipiamasi ne dėl tų pačių aplinkybių, o dėl naujų V. K. grasinimų pareiškėjai.
Utenos rajono apylinkės teismas skundžiama 2014-06-06 nutartimi skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstas ir teisėtas, nes iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad dėl E. G. nurodytų aplinkybių, jog V. K. nesutvarkė žemės sklypo dokumentų, neatliko žemės sklypo matavimų ir dėl to apgaule užvaldė 11 000 Lt, jau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Jokių naujų faktinių aplinkybių pareiškėja nenurodo, o kartoja tas pačias frazes, nurodo tuos pačius faktus ir pan. Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, kad skunde nurodytos aplinkybės, jog V. K. susitikęs vis grasina E. G., yra paneigtas pačios E. G. parodymais, kad ji V. K. nematė ir su juo nebuvo susitikusi nuo 2012 m. vasario mėnesio, o toks ilgas laiko tarpas iki pareiškėjos kreipimosi į teisėsaugos institucijas, teismo nuomone, neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusioji grasinimą suprato kaip realų ir kuris gali būti įgyvendintas. Teismas padarė išvadą, kad naikinti nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą bei prokuroro nutarimą, kuriuo atmestas skundas dėl nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjos E. G. atstovas advokatas A. C. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį – įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų V. K. veiksmų pareiškėjos atžvilgiu. Nurodo, kad pareiškėja yra įžūliai apgauta, iš jos apgaulės būdu buvo išviliota didelė pinigų suma – 11 000 Lt, o šią sumą išviliojęs V. K. dėl teisėsaugos institucijų neveikimo lieka nenubaustas, nes, jų požiūriu, E. G. neva kažką ne taip parašo savo skunduose, nenurodo naujų aplinkybių ar jo nusikalstamų veiksmų. Mano, kad policijai ir prokuratūrai laikantis tokios pozicijos nusikaltėliai niekada nebus nubausti, nors BPK 168 str. nustato, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik ypatingais atvejais. Nurodo, kad pareiškėja yra įsitikinusi, jog jos atvejis yra ypatingas, nes V. K., apgaulės būdu pasisavinęs ženklią sumą pinigų, prisidengęs pasiūlymu, kad padės sutvarkyti žemės sklypų dokumentus ir nenorėdamas grąžinti paimtų pinigų, ėmė grasinti pareiškėjai, kad ją užmuš banditai, ir tokie galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai negali būti palikti be teisėsaugos institucijos dėmesio. Pareiškėja nurodė visas bendravimo su V. K. aplinkybes – tai, kad jis negrąžina pinigų ir dokumentų originalų, kad kiekvieną kartą, kai jį sutinka ar kalba su juo telefonu ir reikalauja atsikaityti, jis visada imasi grasinimų, kurie, įvertinant jo psichinę būseną (yra nervingas), gali būti realizuoti jo paties arba jo pažįstamų asmenų. V. K. grasinimai, kuriuos pareiškėja nurodo, būna nauji, išsakyti paskutiniuose susitikimuose ar bendraujant telefonu. Teismas nurodė, jog pareiškėja yra parodžiusi, jog V. K. paskutinį kartą yra mačiusi 2012 m. vasario mėn. Tačiau pareiškėja su juo yra ne kartą kalbėjusi telefonu ir jis kaskart išsako grasinimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, tyrėjos ir prokuroro nutarimais, taip pat skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl E. G. prašyme bei jos atstovo skunduose nurodytų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Tiek skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tiek prokuroro ir tyrėjos nutarimuose išdėstyti pagrįsti, išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. numato dvi išimtis - prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų - kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl, net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo gautame skunde nurodytus faktus apie padarytą nusikalstamą veiką reikia vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, neatidėliojant priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2014-04-22 nutarimu, kurį paliko galioti prokuroras, o prokuroro priimtą nutarimą pagrįstu pripažino apylinkės teismas, tyrėja atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2014-03-20 pareiškėjos prašymą, nes E. G. prašyme nurodytos aplinkybės dėl to, jog V. K. nesutvarkė žemės sklypo dokumentų, neatliko žemės sklypo matavimų ir taip to apgaule iš jos išviliojo jam už paslaugas tvarkant žemės sklypų dokumentus sumokėtus 11 000 Lt, jau buvo nagrinėjamos anksčiau, priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra įsiteisėjęs. Kartu tyrėja nustatė, kad V. K. veiksmuose nėra BK 145 str. 1 d. (grasinimo nužudyti ar sunkiai surikdyti žmogaus sveikatą) numatyto nusikaltimo požymių. Tokių išvadų skundo argumentai nepaneigia.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. G. su prašymu ištirti V. K. veiksmus jos atžvilgiu kreipėsi tvirtindama, kad V. K., pažadėjęs jai sutvarkyti žemės nuosavybės atkūrimo bei kitus žemės dokumentus, jokių paslaugų neatliko, dokumentų nesutvarkė, jų pareiškėjai negrąžino ir taip apgaulės būdu užvaldė jam už jo paslaugas tvarkant žemės sklypų dokumentus sumokėtus 11 000 Lt, taip pat jis (V. K.) grasina ją nužudyti, jeigu ji dėl to rašys skundus. Tačiau skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos medžiagos duomenys rodo, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės jau buvo tiriamos ir nagrinėjamos anksčiau pagal gautą pareiškėjos dukros I. J. pareiškimą, dėl jų yra priimtas galutinis įsiteisėjęs sprendimas – 2012-09-05 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą V. K. atžvilgiu, nesant jo veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., požymių.2012-09-05 nutarime dėl patirtos materialinės žalos E. G. pasiūlyta kreiptis į Utenos rajono apylinkės teismą civilinio proceso tvarka. Analizuojant pareiškėjos prašymo bei jos atstovo skundų, kuriais buvo skundžiami tyrėjos ir prokuroro nutarimai bei apylinkės teismo nutartis, turinį matyti, kad juose iš esmės kartojamos tos pačios aplinkybės, nurodomi tie patys faktai. Pažymėtina, kad ir pati pareiškėja tiek savo prašyme, tiek atstovo skunduose bei Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus viršininko R. T. 2014-04-17 surašytame paaiškinime (atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. 89-At-00086-14 26 lapas) nurodo, jog dėl tų pačių aplinkybių, t. y. dėl to, kad V. K. nesutvarkė žemės sklypo dokumentų, neatliko žemės sklypo matavimų ir taip apgaule užvaldė 11 000 Lt, dar 2012-09-05 buvo rašytas jos dukros I. J. pareiškimas ir gautas atsakymas su priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį ji suprato ir pretenzijų neturi, tačiau kreipiasi su papildomu pareiškimu, kadangi V. K. iki šiol negrąžina jai minėtų pinigų ir dokumentų, be to, jai grasina ir nepalieka jos ramybėje.
Minėtos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad pareiškėja inicijuoja naują procesą, t. y. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl analogiškų aplinkybių (dėl V. K. galimai apgaule iš jos išviliotų pinigų), tačiau, kaip minėta, tokios aplinkybės buvo tiriamos anksčiau ir yra priimtas neskundžiamas sprendimas. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog dėl šių pareiškėjos prašyme bei jos atstovo skunduose nurodomų aplinkybių pagrįstai ir motyvuotai buvo atsisakyta pradėti naują ikiteisminį tyrimą, padaryti priešingas išvadas nei padarė ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje nėra pagrindo.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti yra pareiškėjos prašymo bei jos atstovo skundų argumentai ir dėl V. K. veiksmuose galimai esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., požymių. Teismų praktikoje yra laikoma, kad grasinimas nužudyti turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Taigi vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaip matyti iš teismui pateiktos atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos, tikslinant E. G. 2014-03-20 prašyme nurodytas aplinkybes, buvo papildomai apklausta pareiškėja, kuri savo 2014-04-14 paaiškinime pakartojo tas pačias kaip ir 2014-03-20 prašyme nurodytas aplinkybes, kad V. K. jai kartą grasino, nurodydamas jog „tarp banditų gyveni, o jei dar rašinėsi – tai ateis ir nušaus tave“, ir tai įvyko 2012 m. vasario mėn. prie bibliotekos, Utenoje. Po to karto ji V. K. nematė ir su juo tiesiogiai nebendravo (atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. 89-At-00086-14 26 lapas). Nors pareiškėjos atstovo skunde apeliaciniam teismui nurodyta papildoma aplinkybė, kad su V. K. ne kartą kalbėjosi telefonu ir jis kas kart išsako grasinimus, tačiau tokių aplinkybių pati pareiškėja nenurodė. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad ilgas laiko tarpas (dveji metai), po kurio pareiškėja kreipėsi į policiją dėl V. K. neva jai išsakytų grasinimų nužudyti, neleidžia teigti, kad nukentėjusioji V. K. jai išsakytus grasinimus suprato kaip realius ir kurie gali būti įgyvendinti.
Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju tyrėja pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos naują pareiškimą, tyrėjos nutarimas pakankamai motyvuotas ir išsamus, o prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė iš esmės teisingus ir pagrįstus sprendimus, atmesdami skundus tuo pačiu klausimu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukštesnysis teismas sprendžia, jog naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,
nutaria:
atmesti pareiškėjos E. G. atstovo advokato A. C. skundą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį.
Nutartis yra neskundžiama.