Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. P., A. Č., N. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybinei įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos R. K. reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime. Pareiškėjos R. K. motina E. P. mirė (duomenys neskelbtini) E. P. kartu su sutuoktiniu J. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini), turėjo keturis vaikus: pareiškėją, K. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., mirusią (duomenys neskelbtini), ir M. Č., mirusią (duomenys neskelbtini), kuri buvo susilaukusi dviejų vaikų – A. Č. ir N. Č.. Pareiškėjo motinos vardu registruotas 1,15 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis gyvenamasis namas su ūkio pastatais, kurie nėra įregistruoti. Po pareiškėjos motinos E. P. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tačiau po E. P. mirties pareiškėja rūpinosi motinos turtu, važiuodavo į sodybą, tvarkėsi, šienavo, leido vasaras, sutvarkė likusius motinos daiktus, nuotraukas ir dokumentus. t. y. pareiškėja R. K. motinos E. P. palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti. Taip pat paminėjo, nors K. P. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą minėtu adresu, tačiau faktiškai jis motinos turtu nesirūpino ir tuose namuose negyveno.

Pareiškėja R. K. savo reikalavimą įrodinėja šiais teismui pateiktais įrodymais:

J. P., E. P., R. P., K. P. ir A. P. gimimo liudijimais; J. P. ir E. P. (buvusios P.) santuokos liudijimu; A. K. ir R. K. (buvusios P.) santuokos liudijimu; A. P., M. Č., J. P. ir E. P. mirties liudijimais; Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro liudijimu; Kauno regioninio valstybės archyvo raštu; Gyventoju registro išrašu; Nekilnojamojo turto registro išrašais; Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Paparčių seniūnijos pažyma; namų valdos techninės apskaitos byla.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad R. K. (buvusi pavardė P.), gim. (duomenys neskelbtini), yra E. P. ir J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sudariusių santuoką (duomenys neskelbtini), duktė. E. P. ir J. P. turėjo keturis vaikus: pareiškėją R. K., K. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) E. P. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos motinos E. P. vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas Apskrities viršininko 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Paparčių seniūnijos pažymos matyti, kad ūkinėje knygoje Nr. 8, eilės Nr. 426, E. P. vardu įrašytas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Šių pastatų, t. y. gyvenamojo namo, rūsio, dviejų ūkinių pastatų, tvarto, daržinės ir šulinio, buvimą minėtu adresu patvirtina ir Kauno Tarpmiestinio techninio inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos byla. Po pareiškėjos motinos E. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėja R. K. iš karto po motinos E. P. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes likusį turtą prižiūrėjo, tvarkė, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. E. P. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad R. K. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios motinos E. P. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja R. K. mirusios motinos E. P. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.