- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-2099-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01690-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- K. K., J. S., B. S.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2759-608/2011 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams K. K., J. S. ir B. S., atstovaujamai pagal įstatymą motinos M. S., dėl skolos ir netesybų priteisimo, taip pat atsakovės B. S. priešieškinį ieškovui R. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. V. pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų K. K., J. S. ir B. S. 36.000 Lt skolą (avansą), 18.000 Lt baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2006-02-28 su atsakovų tėvu Z. S. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Šia sutartimi Z. S. įsipareigojo parduoti ieškovui 0.1077 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 50.000 Lt. Pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo užtikrinimui bei nuosavybės teisių suvaržymų, pritaikytų nurodytam žemės sklypui, panaikinimui ieškovas sumokėjo Z. S. 36.000 Lt avansą. Šalys taip pat susitarė, kad jeigu viena iš šalių nevykdo savo įsipareigojimų ir dėl to neįmanoma sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, Z. S. grąžina ieškovui gautą avansą ir šalis, dėl kurios kaltės nesudaroma ši sutartis, sumoka kitai šaliai 18.000 Lt baudą. Ieškovas nurodė, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl Z. S. kaltės, kadangi sutarties pasirašymo dienai žemės sklypas buvo areštuotas. 2010-06-12 Z. S. mirė, negrąžinęs ieškovui jo sumokėto avanso ir nesumokėjęs baudos. Kadangi Z. S. palikimą priėmė jo vaikai – atsakovai, todėl kaip palikėjo įpėdiniai jie privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą ir sumokėti baudą (CK 5.52 straipsnis). Atsakovai žinojo apie palikėjo skolą ieškovui, todėl, priimdami palikimą pagal turto apyrašą, privalėjo šią skolą įtraukti.
Atsakovai K. K. ir J. S. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas apie palikimo atsiradimą sužinojo iš karto po Z. S. mirties, todėl prašė ieškovo reikalavimui dėl avanso priteisimo taikyti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, o reikalavimui dėl baudos priteisimo – CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Be to teigė, kad ieškovo prašoma priteisti bauda yra aiškiai per didelė. Atsakovai taip pat nesutiko su tuo, kad ieškovas yra sumokėjęs Z. S. 36.000 Lt avansą, nes pagal preliminariąją sutartį į teismo antstolio depozitinę sąskaitą buvo pervesta tik dalis šioje sutartyje numatyto avanso, t. y. 26.000 Lt. Taigi, preliminarioji sutartis buvo neįvykdyta dėl ieškovo kaltės. Atsakovų teigimu, ieškovas sąmoningai delsė pareikšti jiems reikalavimą, nes siekė, kad atsakovai, neturėdami informacijos apie galimą palikėjo skolą ieškovui, priimtų palikimą paduodami pareiškimą notarui ir taip atsakydami ieškovui visu savo turtu.
Atsakovė B. S., atstovaujama pagal įstatymą M. S., pareiškė priešieškinį ieškovui R. V., tretieji asmenys J. S. ir K. K., kuriuo teismo prašė pripažinti negaliojančia 2006-02-28 tarp ieškovo ir Z. S. sudaryta preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį bei atmesti ieškovo ieškinį. Nurodė, kad šios sutarties objektu esantis žemės sklypas buvo įgytas 1997-04-25 M. S. ir Z. S. santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų. Nors šis žemės sklypas buvo įregistruotas viešajame registre tik Z. S. vardu, jis priklausė abiem sutuoktiniams kaip bendroji jungtinė nuosavybė, o nutraukiant santuoką padalintas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, preliminariosios sutarties sudarymui turėjo būti gautas M. S. sutikimas, tačiau toks sutikimas negautas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovo R. V. ieškinį ir atsakovės B. S. priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovo ir Z. S. nebuvo sudaryta. Ieškovas iki Z. S. mirties jokia forma nereiškė reikalavimo dėl pagal preliminariąją sutartį sumokėto 36.000 Lt avanso grąžinimo, taip pat ir dėl šioje sutartyje numatytų netesybų sumokėjimo. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo sumokėtas avansas jam yra grąžintas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovas kaip Z. S. kreditorius turi teisę reikšti kreditorinį reikalavimą Z. S. palikimą priėmusiems įpėdiniams. Šiuo atveju ieškovas pareiškė ieškinį teisme dėl palikėjo skolos priteisimo iš palikimą priėmusių įpėdinių. Tokiam reikalavimui taikytinas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas praleido. Teismas nustatė, kad ieškovas sužinojo apie Z. S. mirtį ir palikimo atsiradimo momentą iš karto, nes jis buvo palikėjo kaimynas, nuolat su juo bendravo, organizavo ir dalyvavo Z. S. laidotuvėse, pažinojo jo šeimą, žinojo, kas yra jo įstatyminiai įpėdiniai. Taigi, ieškovas turėjo realias galimybes per įstatymo nustatytą terminą pareikšti turtines pretenzijas Z. S. įpėdiniams, atsakovams, tačiau to nepadarė, nepateikė jiems savo reikalavimą patvirtinančių dokumentų, taip pat nesikreipė į teismą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais dėl informacijos apie savo turtinius reikalavimus įpėdiniams pareiškimo. Ieškovo kreipimasis į notarą, kiti bandymai išieškoti skolą, neinformuojant apie tai įpėdinių, nelaikytini sąžiningais ir atitinkančiais įstatymo reikalavimus veiksmais, nes tokių veiksmų tikslas nebuvo informacijos įpėdiniams apie kreditorinius reikalavimus pateikimas. Ieškovas, esant Z. S. gyvam, neatliko jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo, taip pat tik praėjus devyniems mėnesiams po Z. S. mirties pareiškė ieškinį teisme jo palikimą priėmusiems įpėdiniams, prieš tai jokia forma neinformavęs įpėdinių apie savo reikalavimą. Toks nepateisinamai pasyvus ieškovo elgesys leido atsakovams pagrįstai tikėtis, kad ieškovo reikalavimas palikėjui yra įvykdytas arba ieškovas atsisako savo reikalavimo teisės. Tuo tarpu, įvertinus tai, kad Z. S. ir atsakovų tarpusavio santykiai buvo konfliktiški, jie kartu negyveno, tarp jų vyko teisminiai ginčai dėl išlaikymo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovams buvo ar turėjo būti žinoma apie Z. S. skolą ieškovui. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad ieškovo nurodytas ieškinio senaties praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis nėra pagrindo, šio termino praleidimas ir atsakovų reikalavimas taikyti ieškinio senatį sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės B. S. priešieškinio, nurodė, kad Z. S. ir ieškovo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nelaikytina turto perleidimo sandoriu, nes ja nekeičiamas daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą turinys. Šia sutartimi yra susitarta tik dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymo ateityje, ja nesukuriamos jokios prievolės ir nenustatomos teisės jokiam kitam asmeniui, išskyrus sandorio šalį, todėl toks sandoris nepažeidžia nei M. S. kaip nekilnojamojo turto bendraturčio, nei B. S. kaip sutuoktinių nepilnamečio vaiko teisių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. V. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo ieškinio atmetimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes vyko Z. S. teisminiai ginčai su atsakovais. Nepaisant to, Z. S. visada buvo geranoriškai nusiteikęs įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl, esant jam gyvam, ieškovas nereikalavo avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo. Preliminarioji sutartis buvo neįvykdyta tik dėl Z. S. mirties. Ieškovas taip pat nurodė, kad bandė apginti savo teises po Z. S. mirties, nors ir netinkama forma, bet tai tik formos trūkumas. Ieškovas bandė kreiptis į notarų biurą dėl pretenzijų įpėdiniams pateikimo, tačiau paveldėjimo byla nebuvo užvesta per trijų mėnesių terminą. Paveldėtojai kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, tačiau ši aplinkybė ieškovui nebuvo žinoma ir apie tai jis sužinojo jau praėjus trims mėnesiams po Z. S. mirties. Byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovams buvo žinoma apie Z. S. prievolę ieškovui iki prašymo dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą teismui pateikimo. Atsakovai, pateikdami šį prašymą, sąmoningai nuslėpė kreditinius Z. S. įsipareigojimus ieškovui, dėl ko atsakovams turi būti taikomos pasekmės, numatytos CK 5.54 straipsnyje, t. y. įpėdiniai tokiu atveju atsako už palikėjo skolas visu savo turtu. Be to, ieškovas laiku kreipėsi į notaro biurą, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad šie ieškovo veiksmai nepripažįstami sąžiningais ir atitinkančiais įstatymo reikalavimus. Taigi, teismo išvada, kad nėra svarbių priežasčių, pateisinančių ieškovo praleistą trijų mėnesių terminą pateikti pretenzijas įpėdiniams, yra nepagrįsta ir padaryta netinkamai įvertinus įrodymus byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovai K. K. ir J. S. su ieškovo R. V. apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai žinojo apie palikėjo Z. S. skolą ieškovui. Apie tai neužsiminta ir atsakovams bylinėjantis su Z. S. dėl išlaikymo priteisimo, nors buvo nagrinėjamas palikėjo turtinės padėties klausimas. Atsakovai apie Z. S. skolą ieškovui sužinojo tik šioje byloje. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovas daugiau nei ketverius metus nereiškė Z. S. jokių iš preliminariosios sutarties kylančių reikalavimų, nors prievolė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį baigėsi dar 2006-05-29. Visi Z. S. ir atsakovų teisiniai ginčai baigėsi 2009 metų pavasarį, o žemės sklypas areštuotas nebuvo. Po Z. S. mirties ieškovas taip pat nesikreipė į atsakovus dėl šių reikalavimų. Ieškovas kaip Z. S. kreditorius per trijų mėnesių terminą po palikimo atsiradimo turėjo teisę kreiptis į palikimą priėmusius įpėdinius arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto, tačiau nei vieno iš šių veiksmų laiku neatliko. Ieškovas į notarą kreipėsi praėjus šešiems mėnesiams po palikimo atsiradimo, nors atsakovai neslėpė nuo ieškovo savo ketinimo priimti palikimą. Atsakovų vertinimu, ieškovas sąmoningai laiku nereiškė įpėdiniams reikalavimų, siekdamas, kad jie priimtų palikimą paduodami pareiškimą notarui ir taip atsakytų ieškovui visu savo turtu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo R. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2006-02-28 tarp ieškovo R. V. ir Z. S. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo šalys susitarė iki 2006-05-08 sudaryti Z. S. nuosavybės teise priklausančio 0,1077 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (t. I, b.l. 8-9). Šio susitarimo 3 punkte nurodyta, kad pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo užtikrinimui bei nuosavybės teisių suvaržymų panaikinimui ieškovas susitarimo pasirašymo dieną perdavė Z. S. 36.000 Lt. Susitarimo 4 punktu šalys taip pat susitarė, kad jeigu viena iš šalių nevykdo savo įsipareigojimų ir dėl to neįmanoma sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties iki 2006-05-28, tuomet Z. S. grąžina ieškovui gautus 36.000 Lt, o šalis, dėl kurios nesudaroma pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, sumoka kitai šaliai 18.000 Lt baudą.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pagrindinė aukščiau nurodyto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovo ir Z. S. sudaryta nebuvo (t. I, b.l. 6-7). 2010-06-15 Z. S. mirė (t. I, b.l. 12). Pastarojo vaikai – atsakovai K. K. ir J. S. – 2010-08-31 kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su prašymu priimti Z. S. palikimą, sudarant turto apyrašą. 2010-09-06 nutartimi teismas šį prašymą patenkino (t. I, b.l. 45-46), o 2010-09-30 antstolė N. L. sudarė paveldimo turto apyrašą (t. I, b.l. 42-44). B. S. palikimą priėmė be apyrašo.
2011-03-31 ieškovas pateikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui ieškinį (t. I, b.l. 2-3), kuriame nurodė, kad pagrindinė aukščiau nurodyto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl Z. S. kaltės, todėl ieškovui turi būti grąžintas jo sumokėtas 36.000 Lt avansas bei sumokėta 18.000 Lt bauda, o šiuos reikalavimus turi patenkinti atsakovai, nes jie priėmė Z. S. palikimą. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovai žinojo apie jo reikalavimus Z. S. ir turėjo juos įtraukti į sudaromą turto apyrašą, tačiau to nepadarė, tuo tarpu pats ieškovas kitu būdu per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą savo reikalavimų pareikšti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas atmesti ieškovo ieškinį dėl praleisto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Teisėjų kolegija su tokiu ieškovo vertinimu nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio pagrindu pareikštų palikėjo kreditorių reikalavimų tikslas yra dar iki palikimo priėmimo suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnyje nustatyti terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Nurodyto straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, tačiau kiekvienu atveju informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Įrodymo apie pranešimo faktą pareiga tenka jį atlikusiam kreditoriui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai K. K. ir J. S. su tėvu Z. S. jokių tarpusavio santykių, išskyrus kiek tai susiję su išlaikymo klausimais, nepalaikė, kartu jau daugelį metų negyveno (t. I, b.l. 59-65, 158-165, 181). Šių atsakovų motinos B. K. Z. S. vedęs nebuvo ir su ja taip pat beveik jokių santykių nepalaikė. Kita Z. S. dukra, atsakovė B. S., yra nepilnametė, jos teisių ir pareigų įgyvendinimas iš esmės priklauso nuo motinos M. S. valios. Jos ir Z. S. santuoka nutraukta dar 1999-04-13 (t. I, b.l. 102). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovas palaikė artimus santykius tik su Z. S., o su atsakovais K. K. ir J. S. bei jų motina B. K. ieškovo santykiai buvo konfliktiški (t. I, b.l. 47-55).
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad iki Z. S. mirties nė vienas iš jo vaikų, atsakovų, negalėjo žinoti apie 2006-02-28 tarp ieškovo ir Z. S. sudarytą preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat apie šios sutarties vykdymo aplinkybes, tame tarpe ir Z. S. pareigą grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą bei sumokėti baudą. Šios aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovas, nenurodytos ir jo pateiktuose kitų civilinių bylų teismo posėdžių protokoluose (t. I, b.l 158-165, 172). Iš byloje esančio 2006-02-28 grynųjų pinigų priėmimo kvito bei 2006-05-02 antstolės J. G. patvarkymo (t. I, b.l. 37-38) matyti tik tai, kad 2006-02-28 į šios antstolės sąskaitą ieškovo sutuoktinė N. V. pervedė 26.000 Lt sumą, kuria buvo padengta dalis Z. S. išlaikymo įsiskolinimo atsakovams K. K. ir J. S., tačiau šiuose dokumentuose nenurodyta, kokia yra šio mokėjimo paskirtis, t. y. kad tai ieškovo mokamas avansas pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas iki pat Z. S. mirties, t. y. daugiau nei ketverius metus, nereikalavo pagal šią sutartį sumokėto avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo, nes vis tikėjosi pagrindinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (t. I, b.l. 176). Tai tik dar kartą patvirtina, kad atsakovai apie šiuos ieškovo reikalavimus nieko nežinojo.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad net ir po Z. S. mirties ieškovas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2010-09-15, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, jog tinkamai pareikštų savo kaip palikėjo kreditoriaus reikalavimus Z. S. įpėdiniams. Byloje neginčijama aplinkybė, kad ieškovas sužinojo apie Z. S. mirtį ir palikimo atsiradimo momentą iš karto, nes jis nuolat bendravo su Z. S., organizavo ir dalyvavo jo laidotuvėse. Be to, ieškovui buvo žinomi visi Z. S. įpėdiniai, t. y. jo vaikai, atsakovai. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad atsakovai į teismą dėl Z. S. palikimo priėmimo, sudarant turto apyrašą, kreipėsi tik 2010-08-31, negalėjo sutrukdyti ieškovui per nustatytą terminą tinkama forma pranešti atsakovams, teismui ar notarų biurui apie savo reikalavimų pagrindą ir dydį, nes šie ieškovo veiksmai nepriklauso nuo atsakovų ar kitų subjektų valios. Tačiau ieškovo pateikta Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro pažyma (t. I, b.l. 115) parengta tik 2010-12-08 ir šioje pažymoje nenurodyta, kad ieškovas laiku pranešė apie savo reikalavimus atsakovams. Į teismą su nurodytais reikalavimais, nors ir netinkama tvarka, ieškovas pirmą kartą kreipėsi, vėlgi, tik 2011 metų sausio mėnesį (t. I, b.l. 11). Tuo tarpu atsakovai neturėjo galimybės įtraukti ieškovo nurodytus reikalavimus į sudaromą turto apyrašą, nes nežinojo nei šių reikalavimų pagrindo, nei dydžio. Pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių senaties terminą ieškovas neprašė nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovu, kad atsakovai žinojo apie jo reikalavimus Z. S. ir turėjo juos įtraukti į sudaromą turto apyrašą, tačiau to nepadarė dėl tariamai nesąžiningų paskatų, tuo tarpu pats ieškovas kitu būdu per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą savo reikalavimų pareikšti negalėjo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.