Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų V. S., S. S., UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S., S. S., UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. B. dėl akcininko sprendimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, tretysis asmuo Vilniaus miesto 38 – ojo notarų biuro notarė G. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

1.Pirmos instancijos teismas nepakankamai išsamiai analizavo faktines bylos aplinkybės ir neatskleidė šalių santykių turinio. Teismas nepagrįstai atmetė liudytojų parodymus, nes liudytojai A. M., A. P. ir V. S. parodė, kad įrenginėjo ginčo butą ir suprato, kad butas įrenginėjamas Senkovskių šeimos tikslams. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. S. UAB (duomenys neskelbtini) akcijos nepriklausė, todėl ji negalėjo dalyvauti disponuojant ginčo butu. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimu pateisinti ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes tuo, kad S. S. buvo rimtai nusiteikęs pradėti bendrą gyvenimą su atsakove. Santykiai su atsakove nutrūko atsakovės iniciatyva po ginčijamo sandorio sudarymo, kas patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Buto pardavimas „artimai draugei“ už labai mažą kainą, nes nesąžiningai pažeidžia sąžiningų šeimos narių interesus. Pagal CK 3.88 str. įtvirtintą prezumpciją turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. UAB (duomenys neskelbtini) akcijos priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise nepaisant to, kad akcijų savininku dokumentuose nurodytas S. S..

2.Atsakovė nuo santykių su S. S. pradžios 1996 metais buvo informuota, kad S. S. vedęs, todėl, mokėdamas už butą labai mažą kainą buvo nesąžininga ir pažeidė geros moralės principus. Naudotis įsimylėjusio vyro patiklumu yra amoralu. Ginčijamas sandoris prieštarauja gerai moralei. Atsakovė negalėjo nesuprasti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia (duomenys neskelbtini) šeimos interesus. Atsakovė yra profesionali buhalterė, todėl žinojo, kad sudarius ginčo sandorį, UAB (duomenys neskelbtini) turės sumokėti į valstybės biudžetui 16768 Lt PVM ir 1451 Lt nekilnojamojo turto mokesčio. Realiai gautų pinigų suma sumažėjo nuo 85700 Lt iki 67531 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo poreikio sudaryti sandorį, todėl sandoris buvo naudingai išimtinai tik atsakovei. S. S. veikė lengvabūdiškai, bet ne tik jis vienas turi atsakyti už sandorio pasekmes. S. S. piktnaudžiavimas alkoholiu ir atsakovės nėštumas negali būti laikomos pagrindu nuginčyti sandorį, bet parodo sandorio sudarymo aplinkybes. Statant ginčo butą buvo panaudotos ieškovų kelių metu santaupos. Butas ginčo sandoriu parduotas už penkis kartus mažesnę negu rinkos kainą ir todėl neatitiko šeimos interesų. CK 3.96 str. 1 d. numato, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali nuginčyti pagal sutikimą nedavusio sutuoktinio ieškinį. Teismas, vadovaudamasis CK 1.2 str. ir 3.96 str. 1 d., nepagrindė, kodėl atsakovę laiko sąžininga įgyjėja, nes ginčo buto rinkos kaina (276000 Lt) buvo žymiai didesnė už jo pardavimo kainą (85750 Lt). Atsakovė nepagrįstai gavo 190250 Lt naudos. Nepagrįstai pateisinamas piniginis atlyginimas už „artimą draugystę“.

3. UAB „Senklera“ veiklos tikslai yra tenkinti privačius interesus ir siekti maksimalaus pelno. Buto pardavimas nuostolingas bendrovei.

1.Ieškovų ginčijama sutartis jokių valios trūkumų neturi ir nėra nuginčijamas sandoris CK 1.91 str. nustatytais pagrindais. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas ir sandorių bei jų pagrindų susiklosčiusių civilinių santykių stabilumas. CK 1.91 str. taikymui būtina nustatyti sandorio šalies apgaulę – sandorio šalies suklaidinimą dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Atsakovė niekada nesilaukė nuo S. S. vaiko, nesiūlė jam gyventi kartu ir kurti bendrą šeimą. S. S. neturėjo rakto nuo atsakovės buto, bet su atsakove bendravo iki 2009 m.., kada iš teismo gavo šį ieškinį. Atsakovė 2007 metais aktyviai sportavo ir keliavo. S. S. apie tai žinojo, bet priekaištų nereiškė. Kyla klausimas, ar S. S. tai elgtųsi, jei žinotų apie atsakovės nėštumą.

2.Ginčo butas įgijimo metu buvo tuščias, išskyrus virtuvės baldus ir miegamojo spintą, kurių nebuvo galima atskirti nuo buto, todėl atsakovė remontavo ir įrenginėjo butą už savo lėšas.

3.Atsakovės veiksmai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ji elgėsi nesąžiningai ar buvo apgaulė dėl esminių sandorio aplinkybių. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) finansinę atskaitomybę bendrovės veikla ir iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo nuostolinga, todėl teiginys, kad ginčijamas sandoris privedė įmonę iki bankroto, yra nepagrįstas.

4.Ginčo butas turi esminį trūkumą – pelėsį.

5.CK 3.96 str. nuostata netaikoma, nes sandorio objektu nėra šeimos turtas. UAB (duomenys neskelbtini) akcijomis iš viso nebuvo disponuojama.

6.Atsakovė negali atsakyti už S. S. veiksmus, todėl V. S. ir kitų ieškovų teisės galėtų būti ginamos pareiškiant ieškinį S. S..

7. Ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2007-10-30 vienintelio akcininko sprendimo Nr. 12 pripažinimo negaliojančiu (CK 2.82 str. 4 d. ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 d.). Ieškovai pagal įstatymą neturėjo teisės reikšti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Ieškinio teisiniai pagrindai yra CK 1.82 str. (Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas), CK 1.91 str. (Dėl apgaulės sudaryto sandorio) ir CK 3.96 str. (Sandorio sudaryto be kito sutuoktinio sutikimo nuginčijimas).

Kaip vienas iš apeliacinio skundo pagrindų nurodytas argumentas, kad sandoriui sudaryti būtinas ieškovės V. S. sutikimas, nes UAB (duomenys neskelbtini) akcijos įgytos santuokos metu todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad S. S. balsuojant bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančiomis akcijomis dėl ginčijamo sandorio sudarymo reikėjo sutuoktinės sutikimo. Byloje nustatyta, kad S. S. UAB (duomenys neskelbtini) akcijas įgijo santuokos metu 2002-10-29 vienasmeniškai įsteigdamas UAB (duomenys neskelbtini) ir vienas sumokėjo į bendrovės kaupiamąją sąskaitą 10000 Lt. S. S. visą laiką bendrovę valdė kaip vienasmenis akcininkas, o V. S. valdyme nedalyvavo. Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą preziumuojama, jog įmonės, įsteigtos santuokos metu, akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nuosavybės teisė į akcijas, nors įforminta vieno iš sutuoktinių vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnį akcininkai turi turtines teises gauti bendrovės pelno dalį (dividendą), gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, nemokamai gauti akcijų, jei akcinis kapitalas didinamas iš bedrovės lėšų, pirmumo teise įsigyti bendrovės akcijų, palikti akcijas testamentu, parduoti ar kitu būdu perduoti nuosavybėn bendrovės akcijas. Civilinėje teisėje besąlygiškai pripažįstamas juridinio asmens ir jo dalyvio turto atskirumo principas (CK 2.50 str.), kuris reiškia, kad akcininko, kuris nuosavybės teise valdo akcijas, ir akcinės bendrovės turtas atskirtas. Kitais būdais negu nustatyta LR Akcinių bendrovių įstatyme gauti savo turimų akcijų emitento (akcinės bendrovės) turtą bei pelną akcininkas neturi teisės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. buvo tik UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, bet ne ginčo buto, bendraturtė ir jos privalomo sutikimo S. S. balsuojant dėl vienintelio bendrovės nekilnojamojo turto perleidimo bei sudarant turto perleidimo sutartis nereikėjo, todėl taikyti CK 3.96 str. nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijami akcininko spendimas ir sandoris prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams ir CK 1.82 str. pagrindu pripažįstami negaliojančiais. Kiti ieškinio pagrindai (CK 1.91 str. ir CK 3.96 str.) neįrodyti. CK 1.82 str. nustato, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šiame straipsnyje numatytais pagrindais turi teisę pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjas (steigėjai) arba juridinio asmens dalyvis (dalyviai). Tokiems sandoriams yra taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas sandoris turi būti vertinamas ne tik formaliai CK trečios knygos nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo kontekste, bet ir taikant CK 1.82 str. suformuluotą sandorio atitikimo juridinio asmens tikslams principą. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinėje byloje Nr. 3K–3–312/2006 2006 m. gegužės 3 d. priimtoje nutartyje pažymėjo, jog teismai, aiškindami ir taikydami CK 1.82 str. 1 d., šalių veiksmus turi vertinti sąžiningumo aspektu. Kasacinėje byloje nustatyta, kad 2002 m. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties dalykas - 1998 m. pagamintas automobilis, kurio pardavimas už 1 Lt neatitinka CK 1.5 str. įtvirtinto protingumo principo. Automobilio įsigijimas už tokią kainą pagrįstai leido teismams pripažinti, kad atsakovas veikė nesąžiningai. Jo veiksmų nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad jis buvo vienas iš juridinio asmens, su kuriuo buvo sudaryta ginčijama sutartis, vadovų. Kadangi pelnas yra įmonės egzistavimo pagrindas, be to, minėto juridinio asmens įstatuose taip pat įtvirtintas pelno tikslas, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad automobilio pardavimas už jo vertės ir rinkos kainos aiškiai neatitinkančią sumą (faktiškai perdavimas nemokamai), buvo nuostolingas įmonei bei mažino jos mokumą. Todėl, remiantis CK 1.82 str. 1 d., automobilio pirkimo–pardavimo sutartis pagrįstai pripažinta prieštaraujančia juridinio asmenstikslams. Nagrinėjamoje byloje šalys pateikė skirtingus duomenis apie buto (duomenys neskelbtini), vertę. Ieškovų pateiktoje licencijuotų UAB „Inreal“ turto vertintojų atlikto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje buto vertė 2007-11-12 dieną sudaro 642 000 Lt, o atsakovės pateiktoje licencijuotų UAB „Krivita“ turto vertintojų atliktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje 2007-11-12 dieną buto rinkos vertė nurodyta 276 000 Lt. Nekilnojamojo turto registre ginčo buto vidutinė rinkos vertė 2008-12-24 dieną nustatyta 441 000 Lt (I tomas, b.l.56). Ieškovų pateiktoje ataskaitoje nėra atsižvelgiama į pelėsio buvimą. Ši aplinkybė nurodyta atsakovės pateiktoje UAB „Krivita“ atlikto vertinimo ataskaitoje: vertintoja pažymėjo, kad pagal užsakovės suteiktą informaciją vertinamas butas 2007-11-12 buvo blogos būklės. Buto sienos dėl aukščiau nurodytų priežasčių buvo stipriai pažeisto pelėsio, butui reikėjo kapitalinio remonto. UAB „Krivita“ atliktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (14 lape) nurodyta, kad vertintoja atsižvelgė į visas aplinkybes, galėjusias įtakoti turto vertę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo buto rinkos vertė 2007-11-12 buvo ne mažesnė kaip 276 000 Lt net ir atsižvelgiant į blogą buto būklę. Ginčo butas parduotas už 85 750 Lt kainą, kuri 3,2 karto mažesnė už minimalią atsakovės įrodytą rinkos vertę. Vertinant UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis bei ieškovų paaiškinimus, nustatyta, kad ginčo butas buvo vienintelis bendrovės ilgalaikis turtas, o po buto pardavimo bendrovės turtas iš viso sumažėjo nuo 112 353 Lt 2006 metų pabaigoje iki 59 921 Lt 2007 metų pabaigoje, nuosavas kapitalas, atitinkamai, sumažėjo nuo 86 811 Lt iki 39 980 Lt (t.1 b.l.144-145). Duomenų, kad už parduotą butą gauti 85 750 Lt panaudoti bendrovės veiklos tęsimui, nėra. Kolegija sprendžia, kad buto pardavimo sandoris lėmė UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertės sumažėjimą daugiau kaip du kartus. Ši aplinkybė patvirtina, kad sandoris buvo itin nuostolingas ir prieštaravo pagrindiniam UAB (duomenys neskelbtini) veiklos tikslui siekti pelno (UAB (duomenys neskelbtini) įstatų II skyriaus 1 p., t.1 b.l.45). Aplinkybė, kad buto kaina, atskaičius nusidėvėjimą, atitiko likutinei vertei, teisiškai nereikšminga. Civilinės teisėje taikomi nuosavybės neliečiamumo ir sąžiningumo principai lemia, kad civiliniai sandoriai turi būti sudaromi nesukeliant priešpriešinio įvykdymo disproporcijos – vadovaujantis faktine turto rinkos verte. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ginčijamas sandoris buvo naudingas tik atsakovei. Atsakovė yra profesionalė – dirba buhaltere, todėl turėjo suvokti, kad bendrovės turto pardavimas už kelis kartus žemesnę negu rinkos vertė kainą, kuri, nors ir atitinka apskaitoje nurodytą likutinę kainą, iš esmės žalingas bendrovės akcininkams. Atsakovė žinojo, kad vienasmenis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas S. S. yra susituokęs, todėl ginčijamas sandoris iš esmės pažeis ne tik S. S. interesus, bet ir jo sutuoktinės V. S. interesus. Faktai, kad S. S. veikė lengvabūdiškai, nuo 1996 metų artimai draugavo su atsakove, buvo neištikimas savo sutuoktinei, svarstė galimybę, kad atsakovė gali nuo S. S. lauktis kūdikio, piktnaudžiavo alkoholiu, negali būti laikomos savarankišku pagrindu nuginčyti sandorį kaip sudarytą apgaulės įtakoje, bet parodo sandorio sudarymo aplinkybes. Byloje nustatytos aplinkybės nulėmė S. S. elgesio motyvus ir įrodo atsakovės nesąžiningumą.

Atsakovė argumentuoja, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senaties terminą dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2007-10-30 vienintelio akcininko sprendimo Nr. 12 pripažinimo negaliojančiu (CK 2.82 str. 4 d. ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 d.). Ieškovai sandorį ginčija CK 1.82 str. (Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimas) pagrindu ir turi materialinį teisinį suinteresuotumą grąžinti bendrovei perleistą turtą, o reikalavimas pripažinti akcininko sprendimą yra išvestinis. LR Akcinių bendrovių (toliau AB) įstatymo 19 str. 10 d. numato, kad civilinio kodekso 2.82 str. 4d. nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. S. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) santykis specifinis, nes S. S. ginčijamos sutarties sudarymo metu buvo vienasmenis akcininkas bei bendrovės vadovas, kitų valdymo organų bendrovėje nebuvo, todėl vienasmenis akcininko ir bendrovės vadovo S. S. valia priimant sprendimą sudaryti sandorį ir sudarant ginčijamą sutartį sutapo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutrumpintas trijų arba vieno mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas, kai byloje pareikšti reikalavimai dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bet netaikomas dėl tų sprendimų pagrindu sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais; sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepriklausomai nuo to, ar pripažintas negaliojančiu juridinio asmens organo sprendimas, todėl tapatinti šiuos terminus nėra pagrindo. Juridinio asmens sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepriklausomai nuo to, ar pripažintas negaliojančiu juridinio asmens organo sprendimas, kurio pagrindu toks sandoris sudarytas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Coris Vilnius“ v. M. M., bylos Nr.3k-3-230/2005); tais atvejais, kai ieškovo teisių pažeidimas kildinamas ne iš visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų, bet siejamas su bendrovės administracijos vadovui suteiktų įgaliojimų viršijimu, pareikštiems materialiniams teisiniams reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-355/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad 2007-10-30 UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimas Nr 12 savaime nesukūrė teisinių padarinių, t.y. ginčo buto buvo perleidimo atsakovei, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais šio nutarimo punktus vertintinas kaip perteklinis, pagrindiniu ieškinio reikalavimu pripažintinas reikalavimas pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimui pripažinti akcininko sprendimą negaliojančiu netaikytinas sutrumpintas ieškinio senaties terminas, nustatytas reikalavimams pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus negaliojančiais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos pažeidė materialinės teisės normas (neteisingai išaiškino ginčo santykiams taikytinų materialiosios teisės normų turinį bei netaikė materialiosios teisės normų, kurias reikėjo taikyti), ir tai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti (CPK 330 str.).

Panaikinus ginčijamą sandorį, taikoma abipusė restitucija – ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybėn grąžinamas butas, o atsakovei J. B. turėtų būti iš ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) priteisiama buto kaina 85750 Lt (CK 1.80 str.). UAB (duomenys neskelbtini) turės galimybę atsakovei sumokėti 85750 Lt, nes ginčo buto, kurio nuosavybės teisė atitenka UAB (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra žymiai didesnė.

Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės ieškovei V. S. priteisiamas ieškovės V. S. už ieškinio bei apeliacinio skundo padavimą sumokėtas 5145 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais UAB (duomenys neskelbtini) 2007-10-30 vienintelio akcininko sprendimą Nr 12 bei 2007-11-12 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 38 –ojo notarų biuro notarės G. P., notarinio registro Nr.7226. Taikyti dvišalę restituciją, butą, esantį (duomenys neskelbtini), perduoti UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėn. Priteisti atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) 85750 Lt.

Priteisti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. B. 5145 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).