Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė išnagrinėjusi S. K. ir D. B. prašymo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sutarties dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme buvo gautas pareiškėjų prašymas patvirtinti jų abiejų pasirašytą sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos patvirtinimo. Pareiškėjai nurodo, kad vaiko tėvas gyvena atskirai nuo vaiko motinos ir vaiko, pareiškėjai nurodo, kad jie bendro ūkio neveda. Šiomis aplinkybėmis pareiškėjai motyvuoja prašymą patvirtinti jų pateiktą ir pasirašytą sutartį. Sutartyje pareiškėjai savo sutarties pagrindu nurodo LR CK 3.193 ir 3.53 straipsnius.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti prašymą, nes jis nenagrinėtinas teisme.

Vadovaujantis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p. teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme.

LR CK 3.193 str. numato atvejį kai nutraukę santuoką buvę sutuoktiniai sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas LR CK 3.53 str. nustatyta tvarka. LR CK 6.983 – 6.986 str., o taip pat LR CPK 140 str. 3 d. numato taikos sutarties, kaip geranoriško susitarimo tvirtinimo teisme sąlygas ir pagrindus. Santuokos nutraukimo pasekmių bei taikos sutartis yra vienas iš teisminio ginčo sprendimo būdų, tačiau šiuo atveju pareiškėjų pateikta sutartis nėra kildinama iš kokio nors teisminio ginčo, todėl teismas negali spręsti jos tvirtinimo klausimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes pareiškėjų nurodyti jų pateiktos sutarties tvirtinimo pagrindai (LR CK 3.193 ir 3.53 str.) šiuo atveju negali būti taikomi, nes santuoka nėra nutraukiama (ji nebuvo sudaryta). Pagal pareiškėjų pateiktą prašymą negali būti iškelta ypatingosios teisenos byla (tokios kategorijos bylos įstatymai nenumato).

Vadovaujantis LR CPK 22 str. nuostatomis teismams nagrinėti LR CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos ir kitų privatinių teisinių santykių. Teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka. Vadovaujantis LR Notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. 28-810) 1 str. Notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.

Pareiškėjų pateiktoje sutartyje yra įtvirtintos būtent neginčijamos pareiškėjų teisės ir pareigos, ginčo tarp sutarties šalių nėra, todėl sutarties tvirtinimas nėra teismo prerogatyva. Pareiškėjai dėl tokios sutarties tvirtinimo turėtų kreiptis į notarą.

Žyminis mokestis nebuvo sumokėtas, todėl nesprendžiamas klausimas dėl jo grąžinimo.

Pareiškėjams išaiškintinas LR CPK 137 str. 4 d. turinys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 137 str. 3, 4, 5 d., 290 str., 291 str. teismas

nutarė:

Atsisakyti priimti prašymą.

Išaiškinti pareiškėjams, kad šis atsisakymas priimti prašymą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti neginčijamas subjektines teises pas notarą arba kreiptis teisminės gynybos, jeigu būtų pažeistos jų subjektinės teisės.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.