- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- A20.-576-675/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00098-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Regina Nenortienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl M. B. sulaikymo pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į teismą dėl Palestinos piliečio M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), sulaikymo Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.
Teikime nurodyta, kad VSAT pareigūnų jis buvo sulaikytas 2021 m. spalio 21 d. Raugyklos gatvėje Vilniaus mieste kai nelegalių migrantų grupėje atvyko automobiliu Volvo. Užsienietis pateikė suklastotą jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – Rumunijos Respublikos piliečio identifikacinę kortelę. Teisėtą buvimą Europos Sąjungoje patvirtinančių dokumentų jis neturėjo ir neturi iki šiol. Dėl šios neteisėtos veikos VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d. ir 300 str. 2 d., 2021 m. gruodžio 17 d. šis užsienietis buvo sulaikytas 48 val., o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutartimi iki 2022 m. sausio 22 d. šiam asmeniui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros sprendimu šis užsienietis paleistas į laisvę 2021 m. gruodžio 17 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu, nustačius, kad į Lietuvos Respubliką užsienietis pateko neturėdamas leidimo būti Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje, t.y. neteisėtai atvyko į šalį ir pateikė suklastotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, šis asmuo sulaikytas iki 2022 m. kovo 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. sausio 21 d. šis užsienietis pateikė prašymą jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) atmetė, nes šį prašymą užsienietis pateikė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų.
2022 m. sausio 24 d. šis užsienietis pakartotinai pateikė prašymą jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tačiau Migracijos departamento duomenų registre „Migris“ nėra duomenų kad būtų pradėta prieglobsčio procedūra.
Įvertinus tai, kad užsieniečio prašymas suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje dar nenagrinėtas, į Lietuvos Respubliką jis atvyko ne per pasienio kontrolės punktą o bendrininkų grupėje, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną suklastotu jo asmenį patvirtinančiu dokumentu – Rumunijos Respublikos piliečio identifikacine kortele vienareikšmiai indikuoja, jog jis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis ar pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties.
Įvertinus tai, kad šis jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo asmens tapatybė iki šiol tinkamai neidentifikuota, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje manytina, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams - tam, kad šis asmuo, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą, todėl kol Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl jo teisinės padėties, šios valstybės institucijos sprendimo įvykdymas įmanomas tik šį užsienietį sulaikius.
Teismo posėdžio metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovė teikimą palaikė ir prašė tenkinti.
Teismo posėdžio metu užsienietis M. B. nurodė, kad jau yra sulaikytas 5 mėnesius, Su teikimu nesutinka. Parodė, kad iš Libano skrido į Turkiją, po to į Baltarusiją ir atvyko Į Lietuvą, jo pasas yra pas Lietuvos pareigūnus. Dėl Rumunijos kortelės, tai jis galvojo, kad tas dokumentas reikalingas, kad kirsti sieną, kad tai leidimas jis galvojo. Jis neturi giminaičių Lietuvoje. Jo dėdės žmona yra lietuvė, o dėdė dirba Lenkijoje. Dėdės žmona gali juo pasirūpinti, bet ir čia turi giminaičių, Vokietijoje yra sesuo, Danijoje yra brolis. Jis susiskambina, susirašinėja su savo giminaičiais. Jis turi finansų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu advokatas su teikimu nesutiko, nurodė, jog mano, kad teismas gali spręsti klausimą dėl alternatyvios priemonės taikymo, juolab kad užsienietis turi giminių, pinigų pragyvenimui.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.
Iš teismui pateiktos teikimo medžiagos matyti, kad M. B. prisistatęs asmuo į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2022 m. sausio 24 d. kreipęsis dėl prieglobsčio suteikimo. Iš turimos medžiagos matyti, kad užsienietis, neteisėtas migrantas, nebendradarbiavo su kompetetingų įstaigų darbuotojais nustatant jo teisinę padėtį. Siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes. B. M. į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai, Vilniaus miesto apylinkės teismui sprendžiant dėl jo sulaikymo pripažino, kad kelionės tikslas ne Lietuva, o kitos Šengeno susitarimo šalys, nepašalina grėsmės, kad B. M. vengdamas būti grąžintas į Palestinos Valstybę gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, jam pritaikius alternatyvias sulaikymui priemones.
Pareiškėjas nurodo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1-5, 12 punktų pagrindai sulaikymo pratęsimui. Tačiau sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu. Aptartos aplinkybės sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju sulaikymo pagrindai Palestinos piliečiui B. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), nėra išnykę ar pasikeitę. Per posėdį pateiktų aplinkybių įrodymui užsienietis nepateikė jokių dokumentų, todėl jie neįrodyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2-3 punktais, 5 dalies 2-5, 12 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsniu,
nutarė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.
Pratęsti Palestinos piliečiui B. M., gimusiam (duomenys neskelbtini)., sulaikymą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. birželio 17 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau sulaikytas užsienietis per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.