- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- A15.-3063-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02309-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 6.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, registruoto užimtumo tarnyboje, atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. K. 2020 m. birželio 29 d. 15.59 val. Geležinio Vilko g.- Gerosios Vilties g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, persirikiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė priekyje sustojusį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio atitrenkė į priekyje sustojusį automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Įvykio metu buvo apgadinti trys automobiliai. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 126, 220 punktus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinius, nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. teismo posėdyje pripažino padaręs administracinius nusižengimus, patvirtino protokole nurodytas nusižengimų padarymo aplinkybes, paaiškino, kad gailisi dėl nusižengimų, vairavo darbdavio krovininį automobilį Toyota, eismo įvykį padarė iš neatsargumo, išsiblaškęs nepastebėjo priekyje sustojusio automobilio, bandė išvengti susidūrimo, bet jam nepavyko. Jis kliudė automobilį Volvo, o šis kliudė priešais jį stovėjusią Mazda. Išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nes prieš tai turėjo daug streso, patyrė šoką, sutriko. Nuvažiavo iki Vilkpėdės bazės, ten paliko mašiną. Jis atlygino turtinę žalą nukentėjusiesiems dėl automobilių sugadinimo – apie 2 850 Eur, nes draudimas, jam pasišalinus iš eismo įvykio, žalų neatlygino. Prašė skirti švelnesnę bausmę, išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nes turi skolų, šiuo metu yra be darbo.
Tyrimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. 2020 m. birželio 30 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. birželio 29 d. apie 16.00 val. Vilniuje važiavo Geležinio Vilko gatve, prie posūkio į Vingio parką užsižiūrėjo į dešinį veidrodėlį, kai pakėlė akis priešais pamatė automobilį, kuris jau beveik stovėjo, o jis važiavo normaliu greičiu. Staigiai stabdė, bandė išvengti susidūrimo, staigiai sukdamas į dešinę ir kliudė balto automobilio galą. Prieš tai vairavo patyręs daug streso, susinervinęs. Kai įvyko kontaktas, patyrė didelį šoką ir išgąstį. Nelabai kažką po to atsimena. Nuvažiavo ir paliko automobilį Vilkpėdėje, o pats su troleibusu nuvažiavo namo (b. l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jos kaltę padarius nurodytus administracinius nusižengimus, patvirtina ir kiti byloje surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
Nukentėjusysis A. E. 2020 m. birželio 29 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. birželio 29 d. maždaug 16.00 val. vairavo tamsiai pilkos spalvos, jam priklausantį automobilį Mazda CX-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo Geležinio Vilko gatve link Gerosios Vilties žiedo. Judėjo apie 40 km/h greičiu antra eismo juosta, degant žaliam šviesoforo signalui, kuomet prieš jį važiavęs automobilis Toyota Rav 4 nusprendė staiga pasukti į kairę, į Gerosios Vilties gatvę. Prieš jį važiavo dar vienas automobilis, kurio markės neatsimena. Pradėjo staigiai stabdyti ir sustojo pakankamai saugiu atstumu, kuomet pajuto į jį atsitrenkiant paskui jį važiavusį automobilį. Dar pastebėjo, kad pro dešinį eismo šoną greitai nuvažiavo krovininis autobusas. Išlipęs iš automobilio, pamatė į jį atsitrenkusį Volvo markės automobilį, kurio vairuotojas parodė, kad jam į galą įvažiavo jo jau minėtas krovininis autobusiukas, ir dėl to jis iš inercijos nuo smūgio į jo automobilio galą, trenkėsi į liudytojo automobilio galinį bamperį. Vairuotojo prašymu iškvietė policiją (b.l. 6).
Nukentėjusysis A. B. 2020 m. birželio 29 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. birželio 29 d. maždaug 16.10 val. vairavo smėlio spalvos, jam priklausantį automobilį Volvo S80 (duomenys neskelbtini) Važiavo Geležinio Vilko gatve link Savanorių pr. Eismo juostų buvo dvi. Važiavo apie 50 km/h greičiu. Pastebėjęs priekyje lėtėjančius automobilius, pristabdė iki 40 km/h. Degė žalias šviesoforo signalas sankryžoje, kurioje abiem juostomis galima važiuoti tik tiesiai. Buvo laikomasi saugaus atstumo, kol antra prieš jį mašina (kito vairuotojo teigimu Toyota Rav 4) nusprendė sukti kairėn. Pamatęs, kad yra sukeliama avarinė situacija, pradėjo stabdyti. Automobilis Toyota Rav sustojo viduryje sankryžos, už jo Mazda CX-5 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo pilnai, už jos spėjo sustoti ir liudytojas. Žvilgtelėjęs pro galinį vaizdo veidrodėlį, pamatė vis dar greitėjantį įmonės (duomenys neskelbtini) krovininį autobusiuką Toyota, valst. Nr. KPK 60?. Suprato, kad nebus spėta išvengti susidūrimo. Prieš pat susidūrimą autobusiukas, bandydamas jo išvengti, bandė rikiuotis į pirmą eismo juostą. Smūgio išvengti nepavyko, jis buvo ganėtinai stiprus, bet kampu. Po smūgio liudytojo vairuojamas automobilis trenkėsi į priešais stovėjusią Mazdą CX-5. Tiek avarinę situaciją sukėlęs Toyota Rav 4, tiek autobusiuko vairuotojas, nors ir pajutęs smūgį, pasišalino. Liudytojo teigimu, po smūgio autobusiukas nuvažiavo Vilkpėdės gatve (b.l. 5).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis O. G. 2020 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. birželio 29 d. atvyko į eismo įvykį Geležinio Vilko g. – Gerosios Vilties g., kur susidūrė automobiliai Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Volvo vairuotojas A. B. paaiškino, kad pristabdžius sankryžoje į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė mikroautobusas, ir iš įvykio vietos pasišalino. Nuo smūgio Volvo atsitrenkė į priekyje sustojusį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio liudininkas Volvo vairuotojas per Bluetooth atsiuntė pasišalinusio automobilio nuotrauką, kur matosi, jog tai Toyota, valst. Nr. KPK 60?. Vėliau nustatė, jog tai automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2).
Iš A. B. el. susirašinėjimo su ADB Compensa Vienna Insurance Group transporto žalų techninės grupės ekspertu V. A., matyti, kad dėl automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo 2020 m. liepos 30 d. paskaičiuota 1 678 Eur dydžio žala (b.l. 9-10).
Pagal UAB „Inchcape Motors“ pateiktą 2020 m. liepos 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio Mazda CX-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo paskaičiuota 1 072,52 Eur dydžio žala. (b.l. 10-12).
Eismo įvykio vietos, esančios Vilniuje, Geležinio Vilko g. –Gerosios Vilties g. schemoje matyti eismo įvykio vieta, antroje eismo juostoje vienas paskui kitą stovintys automobiliai Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir už jo Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp automobilio Mazda galo ir Volvo priekio 0,3 m. atstumas (b. l. 3).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, jog automobiliui Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinti priekinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, bagažinės dangtis, automobiliui Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 4).
VĮ „Regitra“ duomenimis, eismo įvykyje dalyvavęs automobilis Toyota Proace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini), jo valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 7).
Dėl duomenų vertinimo, veikos kvalifikavimo ir nuobaudos paskyrimo
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimą vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu, Nr. 1950, 126 punktas nustato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus <...>.
E. K. pripažino savo kaltę, pažeidus KET 126 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes bei E. K. kaltę, padarius kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį eismo įvykio sukėlimą, patvirtina byloje esantys aukščiau nurodyti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Iš E. K. paaiškinimo tyrimo metu matyti, jog įvykio dieną jis vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nukreipė nuo kelio dėmesį ir per vėlai pastebėjo priekyje kliūtį- sustojusį priešais važiavusį automobilį. Kadangi jo greitis buvo didelis lyginant su stovinčiu automobiliu, jis sustabdyti nespėjo, kad išvengtų susidūrimo bandė rikiuotis į dešinę eismo juostą, tačiau to padaryti nespėjo ir kliudė priešais stovėjusį automobilį Volvo, kuris nuo smūgio atitrenkė į priešais stovėjusį automobilį Mazda. Automobilių Mazda ir Volvo vairuotojai nurodė analogiškas aplinkybes: kad jie buvo priversti sustoti, nes prieš juos važiavęs automobilis Toyota Rav4 sustojo posūkiui į kairę, o iš galo važiavusio automobilio Toyota vairuotojas nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į automobilio Volvo galą, atitinkamai automobilis Volvo trenkėsi į priešais jį stovėjusios Mazda galą. Liudytojas A. B. patvirtino, jog prieš smūgį automobilio Toyota vairuotojas bandė rikiuotis į pirmą eismo juostą, bet nespėjo, atsitrenkė į jo vairuojamą Volvo kampu. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos automobilių padėtys, papildomuose duomenyse užfiksuoti transporto priemonių Volvo ir Mazda apgadinimai patvirtina vairuotojų nurodytą eismo įvykio mechanizmą. ADB Compensa Vienna Insurance Group transporto žalų techninės grupės eksperto V. A. teigimu, automobiliui Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala įvertinta 1 678 Eur , o UAB „Inchcape Motors“ 2020 m. liepos 10 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis automobiliui Mazda CX-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta žala įvertinta 1 072,52 Eur.
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, bei atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog E. K. 2020 m. birželio 29 d. 15.59 val. Geležinio Vilko g.- Gerosios Vilties g., Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, persirikiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė priekyje sustojusį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio atitrenkė į priekyje sustojusį automobilį Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino du svetimus automobilius. Jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.
Teismo vertinimu E. K. veiksmai o būtent saugaus greičio nepasirinkimas, persirikiuojant nepalikimas tarpo iš šono, kliudymas priekyje sustojusio automobilio, neteisingai kvalifikuotas kaip ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, numatantis atsakomybę už kelio nedavimą kitai transporto priemonei persirikiavimo metu. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad E. K. pradėjo atlikinėti persirikiavimo iš antros į pirmą eismo juostą manevrą, siekdamas išvengti susidūrimo su priešais jį sustojusiu automobiliu toje pačioje eismo juostoje, kuria jis pats važiavo (antroje). Byloje nėra duomenų, kad šiuo manevru jis būtų sudaręs kliūtį pirmoje eismo juostoje važiavusiai transporto priemonei. Kadangi jau nebebuvo laiko ir pakankamo atstumo saugiai persirikiuoti, jam išvengti susidūrimo su prieš juo važiavusiu automobiliu nepavyko, jis atitrenkė persirikiavimo metu į stovėjusį prieš jį automobilį, o ne į važiavusį ta eismo juosta, į kurią jis darė persirikiavimą. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip pažeidę KET 126 punkto reikalavimus, tačiau atitinka ne ANK 417 straipsnio 3 dalies, o 417 straipsnio 7 dalies sudėtį, nustatančią atsakomybę už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, perkvalifikuoja E. K. veiksmus šioje dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kelių eismo taisyklių 220 punktas nustato, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Iš liudytojų apibūdinto E. K. elgesio, jo paties paaiškinimų matyti, jog šis nei su kliudyto automobilio Mazda vairuotoju, nei su kliudyto automobilio Volvo vairuotoju nebendravo, eismo įvykio aplinkybių nesiaiškino, nesvarstė galimybės atlikinėti KET 220 punkte nustatytus veiksmus (eismo įvykio deklaracijos pildymą), nepranešė apie eismo įvykį policijai. E. K. eismo įvykio vietoje neliko, iš eismo įvykių nuvažiavo automobiliu, dėl ko policijos pareigūnai buvo priversti jo ieškoti, o jis savo elgesiu apsunkino reikšmingų eismo įvykio tyrimui aplinkybių nustatymą. Iš jo paaiškinimų teisme matyti, kad tokį elgesio modelį jis pasirinko sąmoningai, pasišalino tyčia, suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, išsigandęs dėl pasekmių. Tokius jo veiksmus teismas vertina kaip tyčinį KET 220 punkto nuostatų pažeidimą, kuris atsižvelgiant į tai, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimu svetimoms transporto priemonėms padaryta bendra žala (2 750, 52 eurų) viršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių, teisingai kvalifikuotas kaip ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.
Nuobaudų už administracinius nusižengimus skyrimas.
Teismas, skirdamas nuobaudas E. K., atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padarė eismo įvykį, būdamas neatsargus, neteisingai paskirstęs dėmesį vairavimo metu ir laiku nepastebėjęs kliūties, nespėjęs sustabdyti transporto priemonės, pasišalino iš eismo įvykio nebendravęs su nukentėjusiaisiais), į tai, kad nustatyta E. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), savanoriškai atlygino žalą nukentėjusiesiems (ANK 35 str. 1 d. 2 p.), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – pakankamai jauno amžiaus, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (dažniausiai už greičio viršijimą), bet galioja tik viena nuobauda, yra bedarbis, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti E. K. paskyrus minimalią baudą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje. Atsižvelgęs į aukščiau minėtas aplinkybes, kad E. K. pirmą kartą padarė ANK 426 straipsnyje numatytą nusižengimą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir E. K. už šį nusižengimą skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Pažeidėjo prašymu, atsižvelgiant į jo sunkią finansinę padėtį- šiuo metu bedarbis, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 4 mėnesių terminui.
Atsižvelgiant į tai, kad E. K. padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą pirmą kartą, jam netaikytina už šį nusižengimą numatyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti E. K. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 (dešimties) eurų baudą.
Pripažinti E. K. kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, abi nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. K. galutinę nuobaudą - 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi išdėstyti E. K. paskirtos 800 eurų baudos mokėjimą dalimis keturių mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 200 (dviejų šimtų) eurų įmoką, pradedant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją, prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A15.-3063-369/2020, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20120586027 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.