Telšių apylinkės teismo įsakymas

2018-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-546-832/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-07-24
Bylos Nr.
1-546-832/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32738-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Klemenis
Kaltinamasis
A. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-546-832/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32738-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 24 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjas Mindaugas Klemenis,

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs:

1) 2003-12-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – areštu 25 paroms; 2) 2005-02-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2003-12-15 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 50 parų; 3) 2005-02-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – areštu 60 parų. 2005-03-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2005-02-14 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – areštas 60 parų; 4) 2005-04-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 5) 2005-05-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; 6) 2007-03-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – areštu 80 parų; 7) 2011-02-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams; 8) 2011-02-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. 2011-06-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2011-02-10 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. 2014-01-10 paleistas atlikęs bausmę; 9) 2017-05-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams. 2018-01-26 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2018-07-10 apie 03.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,46 promilių girtumas), kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo sugyventinę R. K. – suėmė už plaukų ir pradėjo stipriai tampyti, tokiais savo veiksmais sukeldamas R. K. fizinį skausmą.

Be to, A. Š. 2018-07-10 apie 03.30 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,46 promilių girtumas), staliniu peiliu dūrė ne mažiau kaip penkis kartus į kairės rankos plaštaką kartu negyvenančiai savo sugyventinės R. K. mamai Z. K. ir sukėlė jai fizinį skausmą.

A. Š. apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog su R. K. yra sugyventiniai, kartu gyvena (duomenys neskelbtini), apie 6 metus. 2018-07-09 apie 10.30 val. pas juos atėjo sugyventinės mama Z. K. ir jie visi trys vartojo alkoholį. Išgėrė 2,5 litro degtinės. Kol vartojo alkoholį, nekonfliktavo. Vėlai vakare, apie 2-3 val. nakties, jis su sugyventine virtuvėje dviese pradėjo ginčytis. Tuo metu Z. K. buvo kitame kambaryje, nes buvo išgėrusi ir ketino pasilikti pas juos miegoti. Jis su R. K. konfliktavo dėl to, kad sužinojo, kad ji jį išdavė. Konflikto metu R. K. pliaukštelėjo jam ranka per veidą. Tada jis suėmė sugyventinei už plaukų ir nutempė į kitą kambarį, kur buvo uošvienė. Jis norėjo, kad R. K. pasakytų savo mamai, kad nėra tokia šventa, kokia dedasi. Daugiau R. K. jis jokių smūgių nesudavė. Tada jis nuėjo į virtuvę, kadangi sugyventinė nenorėjo prisipažinti, jis norėjo jai pagrasinti, pagąsdinti ją. Pasiėmė virtuvėje nedidelį peilį ir ėjo link kambario. Z. K. tuo metu užtrenkė kambario duris ir laikė rankeną, kad jis neįeitų į kambarį. Z. K. buvo jo pusėje, ten kur jis stovėjo, dar neįėjus į kambarį. Uošvienė laikė duris ir bandė užstoti savimi duris, kad jis neįeitų į kambarį. Jis liepė Z. K. pasitraukti nuo durų, buvo užsimojęs su peiliuku ir tada mojuodamas peiliuką pridėjo prie uošvienės rankos ir kelis kartus pabaksnojo. Jam atrodo, kad jis tik mojavo su tuo peiliuku prie uošvienės rankos. Jis negali pasakyti, ar pataikė Z. K., buvo tamsu. Tikrai nebandė Z. K. durti, norėjo ją tik pagąsdinti, kad ši paleistų durų rankeną. Prisipažįsta kaltu, kad būdamas neblaivus, galėjo nelabai suvokti savo veiksmus, nepaskaičiavo savo judesių ir galėjo įdurti Z. K.. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus ir susinervinęs, kad jį išdavė jo sugyventinė R. K. (b. l. 66-67).

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiosios R. K. parodymais, kuri parodė, kad 2018-07-09 apie 12.00 val. pas ją į namus atėjo mama Z. K.. Apie 14.00 val. sugyventinis A. Š. parnešė alaus, kurį visi trys gėrė. Alų gėrė visą dieną virtuvėje. Kiek buvo valandų, nepamena, tačiau ji su mama nuėjo į kambarį miegoti. Jai miegant lovoje, prie jos priėjo A. Š., kuris pradėjo prašyti pasimylėti. Kadangi tame pačiame kambaryje miegojo mama, ji mylėtis nesutiko ir nuėjo į virtuvę. A. Š. virtuvėje darėsi agresyvus, pradėjo jai prikaišioti jos praeitį. Ji, matydama, kad A. Š. darosi agresyvus nuėjo į kambarį. Jai iš paskos į kambarį atėjo A. Š., kuris rankomis suėmė jai už plaukų ir pradėjo stipriai tampyti, dėl ko ji galvos srityje pajuto stiprų fizinį skausmą. Išgirdusi konfliktą atsikėlė mama, kuri pasiėmusi „kroksus“ sudavė A. Š., kur sudavė, ji nematė, nes tuo metu ją už plaukų suėmęs tampė A. Š. ir dėl to ji buvo pasilenkusi bei nieko nematė. Mama šaukė, kad A. Š. ją paleistų, tačiau A. Š. jos nepaleido ir tampė ją už plaukų toliau. Po kiek laiko A. Š. paleido jai plaukus ir susinervinęs nuėjo į virtuvę, jos mama nuėjo kartu, uždarydama jos kambario duris. Ji, būdama kambaryje, per durų stiklą matė, kad mama laiko durų rankeną, o pribėgęs A. Š. liepė jį leisti įeiti į kambarį. Mama A. Š. į kambarį neleido ir toliau laikė durų rankeną. Ji, būdama kambaryje, taip pat laikė durų rankeną, kad A. Š. neįeitų. Tada ji pamatė, kaip A. Š. rankoje laikydamas stalinį peilį bado juo į mamos ranką, mama pradėjo šaukti, šaukė, kad jai pradūrė ranką. A. Š. pamatęs, kad mamai iš rankos bėga kraujas apsiramino ir nuėjo į virtuvę. Ji pamačiusi, kad mamos ranka kraujuoja, ranką nuplovė po vandeniu ir paskambino į bendrą pagalbos centrą. A. Š. prieš ją yra ne kartą smurtavęs, taip pat yra puolęs su peiliu, plaktuku, tačiau į policiją pagalbos ji nesikreipė (b. l. 31-32).

Nukentėjusiosios Z. K. parodymais, kuri parodė, kad 2018-07-09 nuo 11.00 val. buvo dukros R. K. namuose (duomenys neskelbtini). Namuose buvo trise, t. y. ji, dukra ir dukros sugyventinis A. Š.. Visi gražiai bendravo, o vakare sugalvojo, kad nori išgerti alkoholio. A. Š. nuėjo iki parduotuvės ir parnešė 3 talpas po 1 l alaus 7,5 procentų stiprumo. Apie 19.00 val. visi trys pradėjo gerti parneštą alų. Po kokios geros valandos jau viską buvo išgėrę. Tada A. Š. parnešė dar dvi tokias pat talpas alaus. Visi toliau gėrė alų ir draugiškai bendravo. Po kurio laiko A. Š., dar neišgėrus viso alaus, išėjo į miestą parsinešti cigarečių, o grįžęs buvo piktas, ėmė žodžiu konfliktuoti su jos dukra R. K.. Žodinis konfliktas tęsėsi apie kokią valandą. Tikslaus laiko ji nežino, tačiau galėjo būti apie 03.00 – 03.30 val., A. Š. griebė R. K. už plaukų ir ėmė tampyti. Kažkokiu būdu jos dukra ištrūko, o ji ėmė barti A. Š.. A. Š. iš kambario nubėgo į virtuvę ir netrukus grįžo su nedideliu staliniu peiliu. Tiek ji, tiek dukra išsigando. R. K. užsidarė kambaryje, o ji užstojo duris į kambarį, kuriame buvo dukra. A. Š. artėjo prie jos ir durų, už kurių buvo išsigandusi R. K.. Ji paėmė už durų rankenos ir neleido jos paimti A. Š.. A. Š. turėtu peiliu smogė jai ne mažiau kaip 5 kartus į kairės rankos plaštaką su kuria ji laikė durų rankena. Ji išsigando, pajuto didelį skausmą sužalotoje plaštakoje, ėmė bėgti kraujas. Ji ėmė šaukti. Buvo šoko būsenoje, tad toliau sunkiai pamena įvykio aplinkybes, tačiau kiek supranta, dukra iškvietė policiją, o A. Š. pasišalino iš buto. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kurie pasiūlė iškviesti medikus, tačiau sužalotą ranką ji pati susitvarkė ir medikų pagalbos atsisakė (b. l. 27-28).

2018-07-10 įvykio registravimo duomenimis, kuriuose užfiksuotas pranešėjos pranešimas, kad namuose sugyventinis kelia triukšmą, rėkauja, turi peilį, grasina (b. l. 14-16).

2018-07-10 apžiūros protokolu, kuriame nurodyti sužalojimai, padaryti nukentėjusiajai Z. K. ir jų lokalizacija (b. l. 17-20).

Asmens blaivumo testu Nr. 10241, kuriame A. Š. 2018-07-10 užfiksuotas 2,46 promilių neblaivumas (b. l. 23).

2018-07-10 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Vyriausiojo patrulio V. P. tarnybiniu pranešimu dėl konflikto, kuriame nurodomos nustatytos įvykio aplinkybės atvykus į įvykio vietą (b. l. 35).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi dėl jo veiksmų 2018-07-10 buvo nežymiai sutrikdyta sugyventinės ir jos mamos, kuri kartu negyvena sveikata bei nukentėjusiosioms sukeltas fizinis skausmas.

Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Kaltinamojo duoti parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiųjų duotais parodymais. Duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtas nusikalstamas veikas taip pat nekyla abejonių.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma.

Teismas kaltinamajam skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. darydamas nusikalstamas veikas jis suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų, t. y. tempimo už plaukų ir dūrių peiliu į plaštaką, gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstamos veikos baigtos, priskirtinos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 38-45, 46-49), ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 50-55), nedirbantis, esantis psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 56, 59), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs minėtus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, be to, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu, t. y. nusikalstama veika padaryta teisto už tyčinį nusikaltimą asmens, neišnykus teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis nagrinėjamu atveju gali būti pasiekta ir asmuo ateityje nedarys nusikalstamų veikų, paskyrus kaltinamajam už 2018-07-10 padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje bausmę – areštą 60 parų. Už 2018-07-10 nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje – areštą 90 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis kaltinamajam paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant subendrintą bausmę – areštą 90 parų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, A. Š. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme (2 paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 1 arešto parai, t. y. įskaitytina 2 arešto paros (b. l. 68, 69).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventinę bei jos mamą, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme taip pat skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, A. Š. paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 70-71).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – voką su peiliu, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, kvitas B serija TEL Nr. 0002194, sunaikinti kaip menkavertį daiktą (b. l. 24, 25).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 60 (šešiasdešimt) parų areštu.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 90 (devyniasdešimt) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. Š. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę –90 (devyniasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti galutinę bausmę –60 (šešiasdešimt) parų areštą.

A. Š. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimą įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme – 2 (dvi) paras.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – voką su peiliu, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, kvitas B serija TEL Nr. 0002194, sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Išaiškinti A. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Mindaugas Klemenis