Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Nemokumas“ ir N. J. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Tarnyba 2019-09-30 raštu Nr. (10.4) D2-2614 pareiškėjus informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal 2019-09-11 Tarnybos turimus duomenis, Bendrovėje dirbo 8 darbuotojai, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, iš kurių 7 darbuotojai neadministruoja (neadministravo) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų, o juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams, Tarnyba priėmė sprendimą atlikti Bendrovės neplaninį patikrinimą. Tarnyba Bendrovės paprašė iki 2019-10-14 pateikti išsamius paaiškinimus, informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus dėl Bendrovės atitikimo Elgesio kodekse nustatytam sąžiningos konkurencijos principui.

2019-10-14 Bendrovė pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su Tarnybos pozicija dėl galimų Elgesio kodekso pažeidimų.

Tarnybos specialistė 2019-12-17 parengė išvados projektą Nr. D4-1799 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus MB „Nemokumas“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvados projektas), Tarnybos direktoriui siūlydama už patikrinimo metu nustatytus Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimus Bendrovei ir jos vadovui skirti nuobaudą - įspėjimą.

Bendrovė 2019-12-19 pateikė pastabas ir papildomus paaiškinimus dėl Išvados projekto, kuriuose išdėstė savo argumentus, kad nėra pagrindo nuobaudų skyrimui.

Tarnybai, atlikus neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą, Tarnybos specialistė 2019-12-30 parengė išvadą Nr. D4-1901 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus MB „Nemokumas“ veiklos patikrinimo“, kurią pateikė Tarnybos direktoriui. Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė, įdarbinusi darbuotojus administratorius, kurie neadministruoja (neadministravo) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procedūrų, fiktyviai ir nesąžiningai pagerino savo rodiklius atrankoje, kurie Bendrovei dalyvaujant atrankoje dirbtinai padidino konkurencingumą ir dėl kurių Bendrovė buvo atrinkta. Tarnyba konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4. papunkčių nuostatas. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjai ištaisė pažeidimą, pareiškėjai bendradarbiavo su Tarnyba, paskirtų galiojančių nuobaudų neturi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Išvadoje siūloma pareiškėjams skirti nuobaudą – įspėjimą.

Tarnybos direktorius 2019-12-31 priėmė įsakymą Nr. V4-388 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams MB „Nemokumas“ ir N.J. skyrimo“, kuriuo pareiškėjams už Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčių pažeidimą paskyrė nuobaudą - įspėjimą.

2020-01-06 Tarnyba raštu „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ informavo pareiškėjus apie Įsakymą ir Išvadą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau- ir VAĮ) (redakcija galiojusi Įsakymo priėmimo metu), Įmonių bankroto įstatymas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (redakcija, galiojusi iki 2020 m. vasario 13 d.) (toliau – ir Priežiūros taisyklės), Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintos Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklės (toliau – ir Patikrinimų taisyklės), Bankroto administratorių atrankos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Atrankos taisyklės), Elgesio kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 (neteko galios nuo 2020-02-14).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą arba 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Skirdama nuobaudą, Tarnyba (Vyriausybės įgaliota institucija) įvertina atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios išvardytos Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1¹ dalyje (bankroto administratoriaus veikloje anksčiau pažeidimų nustatyta nebuvo, pažeidimus pripažįsta ir dėl jų gailisi, ištaiso pažeidimą ir (ar) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, patikrinimo metu bendradarbiauja su Tarnyba), ir sunkinančias aplinkybes, kurios išvardytos Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1² dalyje (bankroto administratorius turi galiojančią nuobaudą, tokie patys ar panašūs pažeidimai jau buvo nustatyti ankstesnių patikrinimų metu, patikrinimo metu nebendradarbiauja su tarnyba, pažeidimas sukėlė (galėjo sukelti) neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams).

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš sąrašo nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis programa, sukurta vadovaujantis Atrankos taisyklėmis. Bankroto administratorių atranką nustato Atrankos taisyklės. Jų 21–24 punktuose nustatyti kriterijai, lemiantys atrankos rezultatus.

Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmėms nustatyti naudojamos įmonių atrankinių dydžių reikšmės, įmonių sisteminių dydžių reikšmės ir jų ekvivalento – sąlyginės įmonės – dydis (Atrankos taisyklių 20 punktas). Pagal Atrankos taisyklių 21 punktą sąlyginė įmonė yra visų administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmių matavimo vienetas. Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės sąlyginėmis įmonėmis nustatomos ir pagal darbo krūvį, t. y. darbo krūvis – Programoje nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas (atrankos rezultatą patvirtinus ĮRBIS), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (toliau – FASĮS). Laikoma, kad įmonės administratorius administruoja tokio atrankinio dydžio įmonę, kokiai jis buvo atrinktas ir paskirtas. Nustatant Atrankos taisyklių 30 punkte nurodytą atrankos koeficientą ir tikrinant, ar administratoriaus FASĮS neviršija pagal Atrankos taisyklių 25 punktą nustatytos aktualios grupės leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus ribos (toliau – grupės LASĮS riba), taikomas: fizinio asmens darbo krūvis – visų įmonių, kurias jis administruoja kaip fizinis asmuo, ir įmonių, kurias jis administruoja kaip juridinio asmens (asmenų) darbuotojas ir (ar) vadovas, suma (21.1.1 punktas); juridinio asmens darbo krūvis – juridinio asmens vadovo ir darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (toliau visi kartu – darbuotojai administratoriai), darbo krūvių, apskaičiuotų Atrankos taisyklių 21.1.1 papunktyje nustatyta tvarka, suma, padalyta iš juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičiaus (21.1.2. punktas).

Elgesio kodeksas reglamentuoja etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas (Elgesio kodekso 1 punktas). Elgesio kodekso 5 punkte įtvirtinta, jog bankroto administratorius savo veikloje vadovaujasi profesinės etikos principais: profesinės kompetencijos, teisingumo, konfidencialumo, nepriklausomumo, bendradarbiavimo, sąžiningumo. Sąžiningumo principas numato, jog administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1 punktas) bei nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 punktas). Laikydamasis profesinės kompetencijos principo, bankroto administratorius, be kita ko, turi atsakingai, skirdamas pakankamai dėmesio ir laiko, efektyviai naudodamas žmogiškuosius ir materialinius išteklius, atlikti savo funkcijas, administratorius laikydamasis sąžiningumo principo administratorius turi nesiimti veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias kitiems administratoriams dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa, arba dėl kurių nebūtų paskirtas siūlomas teikti administravimo paslaugas teisės aktuose, reglamentuojančiuose bankroto procesus, nustatytus reikalavimus ir paskyrimo sąlygas atitinkantis administratorius, kuriais būtų siekiama nušalinti kitą administratorių ir užimti jo vietą.

Pagal Priežiūros taisyklių 7.1, 7.2 papunkčius, Tarnyba tikrina bankroto administratorių veiklą, organizuodama planinius ir neplaninius patikrinimus.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas atmeta pareiškėjų argumentus, kad tarnybos veiksmai, yra neteisėti, nes jai nesuteikta teisė skirti nuobaudas už nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Pažymėtina, kad pagal Priežiūros taisyklių 7.2 punktą Tarnyba turi teisę atlikti neplaninį patikrinimą. Nagrinėjamu atveju buvo atliktas neplaninis patikrinimas dėl galimų Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimo.

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. Viešai yra skelbiami duomenys apie juridinio asmens darbuotojus administratorius, kurie gali veikti juridinio asmens vardu administruojant procesus, t. y. tų, kurie gali būti paskirti atsakingu už bankroto proceso administravimą asmeniu. Vadovaujantis Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V4-190, 9.2 ir 9.3 papunkčiais juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, Tarnybai teikia duomenis: per 5 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo su fiziniu asmeniu, įgijusiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir nuo tokio asmens pareigų pakeitimo (pradedant arba baigiant eiti bankroto administratoriaus ar bankroto administratoriaus padėjėjo pareigas). Atsižvelgiant į tai, Bendrovė turi teisę spręsti dėl sudaromų darbo sutarčių turinio, skaičiaus ir t. t., tačiau žinant, jog darbuotojai administratoriai nevykdys ar ilgą laiką nevykdo bankroto administravimo funkcijų, o atliks ar atlieka kitas, palaikančias, administravimo funkcijas (darbus) (dirbs ar dirba teisininkais, konsultantais ar pan.) užtenka Tarnybai pateikti pranešimą apie pareigų pasikeitimą. Taigi tai, kaip juridinis asmuo pasiskirsto funkcijas tarp darbuotojų išlieka jo vidinis reikalas, ir šiuo aspektu negalima daryti išvados, kad Tarnyba įsikišo į Bendrovės veiklos organizavimo procesus.

Teismas, atsižvelgęs į šalių procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, įvertinęs skundžiamo Tarnybos įsakymo, taip pat Išvados, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis, turinį ir byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pagrindė ir byloje yra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjai pažeidė Kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčius, nes įdarbino papildomai pakankamai didelį skaičių bankroto administratorių (iš viso 7), turėdami tikslą pagerinti atrankos rezultatus. Taigi yra neteisėti veiksmai (piktnaudžiavimas teise) ir kaltė. Pirma, Išvadoje detaliai nurodyta, kiek ir kaip pagerinti atrankos rodikliai konkrečiai Bendrovės atžvilgiu. Pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnyba nevisapusiškai įvertino tam tikras faktines aplinkybes, tačiau teismas šį argumentą atmeta, kaip prieštaraujantį byloje pateiktiems įrodymams (konkrečiai Išvadoje nurodoma pareiškėjos situacija su detaliais skaičiais, konstatuota, kad pareiškėjos rodikliai ženkliai pagerinti). Išvadoje išanalizuoti visi pareiškėjų paaiškinimai, susiję su Bendrovės veikla vykdant administravimo paslaugas. Įvertinta, kad teikiant sutikimus-deklaracijas dalyvauti bankroto atrankose buvo nurodoma, kad įmones administruos tik N. J. ir nei vienas iš 7 priimtų darbuotojų. Išvadoje įvertinta ir darbo sutarčių trukmė (Išvadoje nurodytos konkrečios įdarbinimo ir atleidimo iš darbo datos, identifikuotas laikotarpis – nuo 2019-06-18 iki 2019-10-03). Teismas pritaria Tarnybos pozicijai, kad pareiškėjo paaiškinimai nepaneigia padaryto pažeidimo. Nesutiktina su pareiškėjų skunde dėstomais argumentais, kad Tarnyba neatsižvelgė į jų pateiktus paaiškinimus, nes pareiškėjų paaiškinimus ir nurodytas aplinkybes Tarnyba tinkamai įvertino kaip nesudarančias pagrindo netaikyti pareiškėjams atsakomybės už Elgesio kodekso pažeidimus.

Pareiškėjai turi pareigą elgtis sąžiningai, jiems keliami aukštesni reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2012 ir kt.), pareiškėjai turėjo suvokti savo elgesio pasekmes (atrankos rezultatų pagerinimas) ir jų siekė (tokią išvadą teismas daro iš įdarbintų asmenų, kurie realiai įmonių bankroto procedūrų nevykdė, skaičiaus, fakto, jog atrankos rodikliai buvo ženkliai pagerinti). Teismas nesąžiningą tikslą konstatuoja remdamasis ekonomine logika (nėra paaiškinimo, kodėl tokio dydžio Bendrovei buvo reikalinga tiek daug bankroto administratorių, jei ne dėl atrankos rodiklių pagerinimo), elgesio trukme (4 mėnesius laiko pakankamai ilgu laikotarpiu atsižvelgiant į neadministruojančių asmenų skaičių), faktu, jog Bendrovės atrankos rodikliai buvo ženkliai pagerinti.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjų atžvilgiu Tarnyba detaliai įvertino konkrečią situaciją: nustatyta, kad 7 Bendrovėje įdarbinti asmenys Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų neadministravo. Toks didelis neadministruojančių asmenų skaičius tokį laiką, neadministruojant jokio Bendrovei priskirto bankroto proceso, Bendrovės administruojamų įmonių bankroto procesų skaičius, teismo vertinimu, rodo nesąžiningą pareiškėjų elgesio tikslą, t. y. siekį pagerinti atrankos rezultatus. Argumentas, jog Išvadoje nurodyti asmenys buvo įdarbinti teisėtai, nepaneigia padaryto Etikos kodekse nurodyto sąžiningumo principo pažeidimo ir pareiškėjų atsakomybės pagal Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalį nešalina. Konstatavus nesąžiningą tikslą, vadovaujamasi LVAT išaiškinimais dėl piktnaudžiavimo teise: sąžiningo asmens tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Toks elgesys laikomas piktnaudžiavimu teise (LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006).

Pareiškėjai teigia, kad Tarnyba nesivadovavo VAĮ įtvirtintu metodinės pagalbos principu, kadangi gavusi pranešimus apie naujai priimtus darbuotojus nenustatė trūkumų dėl naujai pateiktų duomenų, neįpareigojo teikti papildomų paaiškinimų dėl naujai priimtų darbuotojų darbo funkcijų. Teismas pabrėžia, kad šie argumentai niekaip nepašalina pareiškėjų atsakomybės. Teismui nekyla abejonės, kad pareiškėjams yra žinoma, jog juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams.

Administratorius juridinis asmuo, informuodamas Tarnybą apie priimtus darbuotojus bankroto administratorius, iš anksto žinant, jog jie nevykdys bankroto administravimo funkcijų, o atliks kitas pagalbines administravimo funkcijas (darbus), turi aiškiai tai nurodyti Tarnybai teikiamame pranešime. Jokie teisės aktai nedraudžia Administratoriui juridiniam asmeniui sudaryti darbo sutarties su fiziniais bankroto administratoriais, neketinančiais administruoti bankroto procesų, tačiau įvertinus darbo sutarties tikslą, turi būti pasirenkamas atitinkamas elgesio modelis ir duomenys pagal Tarnybos direktoriaus 2019-07-29 įsakymu Nr. V4-190 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesų teikimo ir skelbimo taisyklių 9 punktą turi būti teikiami Tarnybai atsižvelgiant į darbo sutarties tikslą bei turinį. Atitinkamai Bendrovė neturėjo minimų 7 darbuotojų nurodyti kaip savo darbuotojų bankroto administratorių, jeigu jiems nebuvo ketinama suteikti bankroto administratorių funkcijų, o jų darbu buvo siekiama tik užtikrinti bankroto administratoriaus tinkamą funkcijų įgyvendinimą.

Pareiškėjų argumentai, kad Įsakymas priimtas skubotai, nes 2020-01-01 buvo paskutinė Tarnybos direktoriaus darbo diena bei, kad Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4 papunkčiai nustojo galioti nuo 2020-01-01 (kas neatitinka tikrovės, kadangi Elgesio kodeksas galiojo iki 2020-02-14) niekaip nepaneigia Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo ir laikytini tik pareiškėjų gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad Tarnybos 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V4-405, kuriuo pareiškėjams paskirtos nuobaudos - įspėjimai, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti ginčijamo įsakymo, vadovaujantis pareiškėjų išdėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundo argumentai, kad Įsakymas turėtų būti panaikintas dar ir dėl to, kad N. J. atžvilgiu nebuvo atliekamas joks patikrinimas ir jam nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti ir teikti paaiškinimus, laikytinas nepagrįstu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius, atitinkamai, Tarnyba sprendė, kad administratoriaus juridinio asmens vadovas Nerijus Jurčiukonis yra tiesiogiai atsakingas už sprendimų priėmimą dėl darbuotojų priėmimo (atleidimo), todėl jam taip pat buvo skirta nuobauda. Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad nuobauda už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skiriama administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą.

Pareiškėjų argumentas, kad Įsakymas naikintinas dar ir tuo pagrindu, kad Tarnyba nesilaikė Priežiūros taisyklių 26 punkto reikalavimų, numatančio, kad apie priimtus sprendimus administratorius informuojamas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, yra nepagrįstas. Tai, kad Įsakymas išsiųstas 1 diena vėliau, nesudaro pagrindo konstatuoti jo neteisėtumo.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų mažosios bendrijos „Nemokumas“ ir N. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.