Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilkas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo R. G. priteisti 1921,03 Eur patirtų nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už pri­teistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. rugsėjo 13 d. tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį per nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. kovo 31 d. ieškovė su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 46, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą vairuotojo – ekspeditoriaus pareigoms. Minėtos darbo sutarties 7 punktu šalys susitarė, jog atsakovas prisiims materialinę atsakomybę už atliktų darbų rezultatus – padarytą žalą, jei galima nustatyti, kad buvo padarytos klaidos. 2015 m. birželio 6 d. komandiruotės Vokietijoje metu, atsakovas vairuodamas ieškovei priklausančią transporto priemonę su priekaba KRONE SD27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, t. y. automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas. Dėl minėto įvykio draudimo bendrovės AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialas Lietuvoje išmokėjo 1902,83 Eur dydžio draudimo išmoką, tačiau draudžiamojo įvykio tyrimo metu paaiškėjo, jog eismo įvykio kaltininkas (atsakovas) pasišalino iš įvykio vietos, todėl draudimo bendrovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išmokėtą draudimo išmoką išsireikalavo iš ieškovės. 2016 m. vasario 4 d. ieškovė draudimo bendrovei atlygino dėl atsakovo kaltės draudimo bendrovės patirtus nuostolius. 2016 m. birželio 10 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją, kuria paragino atsakovą geranoriškai atlyginti, dėl jo kaltės padarytą žalą. Atsakovas į raginimą nereagavo ir žalos neatlygino, todėl ieškovė kreipėsi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) dėl kreipimosi termino atnaujinimo ir patirtų nuostolių priteisimo, tačiau 2017 m. rugpjūčio 8 d. Darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-4035 neatnaujino praleisto 3 mėnesių termino ir šiuo pagrindu atsisakė nagrinėti prašymą, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovo padarytų nuostolių atlyginimo.

Darbuotoją ir darbdavį siejantys darbo teisiniai santykiai reglamentuojami darbo įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose. Darbo įstatymuose, be kita ko, reglamentuojamos darbuotojų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, dydis (ribos) (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 4 straipsnio 11 punktas). Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo teisinio santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245, 253–255 straipsniai). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009.). Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės sąlygos pagal Darbo kodeksą, sampratą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2009).

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, matyti, jog 2015 m. kovo 31 d. ieškovė su atsakovu sudarydama darbo sutartį Nr. 46, 7 punktu susitarė, kad atsakovas prisiims visišką materialinę atsakomybę už jo padarytą žalą. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas komandiruotės metu padarė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovė kompensavusi draudimo bendrovės išmokėtą 1902,83 Eur draudimo išmokos sumą, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų dėl jo kaltės atsiradusius nuostolius. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad ieškinys dėl padarytų nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Vis tik, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1921,03 Eur patirtų nuostolių atlyginimą, tačiau iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė tik 1902,83 Eur tiesioginių nuostolių, t. y. ieškovės patirtos išlaidos laiku neatsiskaičius su draudimo bendrove, nelaikytini kaip dėl atsakovo kaltės atsiradę nuostoliai, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. rugpjūčio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 43 Eur žyminis mokestis ir 180 Eur už advokato pagalbą rengiant ieškinį, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Vilkas“, j. a. k. 302656764, buv. Mažeikiai, H. Nagio g. 10:

1902,83 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus du eurus 83 ct) nuostolių atlyginimą;5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. rugpjūčio 29 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;223 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.