Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. Č. ir jos atstovei advokatei Z. K..

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui R. Č. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė L. Č. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui R. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dėl nepilnamečių vaikų K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su motina, išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo po 300 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, vaiko motiną paskiriant vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat su prašymu pripažinti asmeninėmis prievolėmis atsakovo kreditorinius įsipareigojimus, kurie paaiškėtų bylos nagrinėjimo metu arba po santuokos nutraukimo paaiškėtų, kad atsakovas turi kreditorių, apie kuriuos ieškovei nėra žinoma. Po santuokos prašo palikti santuokines pavardes. Nurodė, kad ji su atsakovu susituokė 2012-03-17. Iki santuokos sudarymo ieškovė su atsakovu gyveno kartu apie 5 - 6 m. Gyvenant kartu jiems gimė du nepilnamečiai vaikai K. Č. ir M. Č.. Santuokos metu gyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes jis tiek iki santuokos sudarymo tiek po to dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, yra labai konfliktiškas, visiškai degradavęs, darbo neturi, jo neieško, iš darbo biržos sąrašų išbrauktas, nebesirūpina vaikų išlaikymu, šiems skirtus pinigus naudodavo savo reikmėms. Ieškovė su atsakovu kartu negyvena nuo 2012 m. liepos – rugpjūčio mėn. Šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tik ieškovė rodo teigiamus pokyčius rūpinantis vaikais, vaikų kuriai ugdymo klausimais padeda priskirta socialinė darbuotoja.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu laiku nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį ir į teismo posėdį neatvyko, nors procesiniai dokumentai jam įteikti, apie posėdžius jam pranešta tinkamai, jo prašymų negauta. Kadangi atsakovas abejingas bylos procesui, ieškovei neprieštaraujant byla nagrinėta iš esmės (CPK 384 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2012-03-17 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota R. Č. ir L. Č. santuoka (6 b.l.). Pateikti gimimo liudijimai įrodo, kad jiems gimė nepilnamečiai vaikai K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (11, 12 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo.

Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Civilinio kodekso 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Šalys gyvena atskirai, noro susitaikyti nerodė, laikytina, kad santuoka iširusi ir jos išsaugoti nėra galimybės. Iš Teismo duomenų bazės LITEKO matyti, kad atsakovas R. Č. 2004 m. teistas už tyčinį nusikaltimą, taip pat atsakovui ne kartą yra taikytos administracinės nuobaudos, iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančių dokumentų, liudytojų parodymų, matyti kad atsakovas buvo sužalojęs kartu su ieškove ir vaikais gyvenančią uošvienę (30-31 b. l.). Byloje esantys socialinių paslaugų centro raštai (21-28 b. l.), taip pat kaip liudytoja apklausta šios įstaigos darbuotoja, kitas liudytojas, ieškovė patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra agresyvus ieškovės, jos motinos atžvilgiu, vaikais nesirūpina, socialines pašalpas naudoja savo poreikiams. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes šis nevykdė pagrindinių sutuoktinio pareigų, nesielgė lojaliai, nes vartojo alkoholį, gaudavo įvairias administracines nuobaudas, buvo teisiamas, paliko šeimą, šeima nesirūpino, neprižiūrėjo ir neišlaikė vaikų, t.y. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 str. 1 d., taip pat tėvo pareigas vaikams. Atsakovas žinodamas apie teismo posėdį, į posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį ir jokių prašymų teismui neteikė, teismo procesui buvo abejingas. Teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant santuokines pavardes (CK 3.60 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178, 185 str.).

Dėl turto padalijimo.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tiek ieškovė tiek atsakovas nekilnojamojo turto neturi, ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių (17-19 b. l.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovė patvirtino, kad ji pati kreditorių neturi. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas turėtų kreditorinių įsipareigojimų, kylančių iš prievolių ryšium su bendrais šeimos poreikiais tenkinimo. Teismo posėdžio metu ieškovė užsiminė apie atsakovo galimas skolas už jo mobilų telefoną, tačiau jai nėra žinoma nei kiek nei kam konkrečiai jis yra skolingas, šeimos poreikiams jokių sutarčių nebuvo sudaryta. Ieškovė ieškiniu teismo prašo pripažinti asmeninėmis prievolėmis atsakovo kreditorinius įsipareigojimus, kurie paaiškėtų bylos nagrinėjimo metu arba po santuokos nutraukimo paaiškėtų, kad atsakovas turi kreditorių, apie kuriuos ieškovei nėra žinoma. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad atsakovas santuokos metu būtų sudaręs sutartis šeimos poreikių tenkinimui, kad ieškovė ir atsakovas turėtų bendrų kreditorių. Teismas negali į priekį konstatuoti, kad po santuokos nutraukimo paaiškėjus, kad atsakovas turi kreditorių, apie kuriuos ieškovei nėra žinoma, kad atsakovo prievolės turėtų būti pripažintos asmeninėmis. Nors santuokos nutraukimo byloje teismas yra aktyvus, tačiau teismas negali formuluoti už ieškovę jos ieškinio reikalavimus, būti jos advokatas byloje, kad nekiltų abejonių dėl teismo nešališkumo. Atsižvelgdamas į nurodytą teismas ieškovės reikalavimą pripažinti asmeninėmis prievolėmis atsakovo kreditorinius įsipareigojimus, kurie paaiškėtų bylos nagrinėjimo metu arba po santuokos nutraukimo paaiškėtų, kad atsakovas turi kreditorių, apie kuriuos ieškovei nėra žinoma, atmeta kaip nekonkretų ir nepagrįstą (CPK 185 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų K. Č. ir M. Č. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo ir Vaikų teisių apsaugos skyrių atstovas, kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad nors 2009-08-31 šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tačiau vaikus palikti tikslingiau su motina, kuriai vaikų ugdymo klausimais, jų mitybos, higienos ir aprangos klausimais padeda priskirta socialinė darbuotoja, ieškovė rodo teigiamus pokyčius rūpinantis vaikais. Ieškovei rūpintis vaikais padeda jos motina, kuri gyvena kartu su ja ir vaikais, taip pat ieškovės tėvas, prisidėdamas prie vaikų išlaikymo. Kaip patvirtino Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ir liudytojai atsakovas dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, yra labai konfliktiškas, darbo neturi, jo neieško, iš darbo biržos sąrašų išbrauktas, nesirūpina vaikų auklėjimu, išlaikymu, šiems skirtus pinigus naudoja savo reikmėms. Atsakovas buvo pašalintas ir darbo biržos už šios institucijos reikalavimų nevykdymą, buvo nutrauktas socialinės pašalpos šeimai mokėjimas, kuris buvo pervedamas į kortelę Maxima, kad šeima galėtų įsigyti maisto produktų; šios kortelės pinigus atsakovas naudodavo savo reikmėms, vaikams nupirktą maistą parduodavo pigiai kaimynams, o už gautus pinigus pirkdavo alkoholinius gėrimus; atsakovas iš namų nešdavo daiktus ir pardavinėdavo (2, 15, 34-35 b.l.). Administracine ir baudžiamąja tvarka atsakovas buvo baustas daugiausia už įvairias vagystes.

Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų vaikus, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad atsakovas netinkamai vykdo savo kaip tėvo pareigas, teismas K. Č. ir M. Č. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su jų motina – ieškove L. Č. (CK 3.169 str.).

Kadangi byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos (CK 3.164 str., 3.169 str., CPK 185 str.).

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.).

CK 3.3 str., 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Orientaciniu kriterijumi LR teisinėje praktikoje, nustatant išlaikymo vaikui dydį, laikytina mėnesio minimalios algos dydis (MMA), kuris šiuo metu siekia 850 Lt. Ieškovė prašo priteisti po 300 Lt periodinių išmokomis kas mėnesį vaikams, prideda pajamų-išlaidų suvestinę, kiek faktiškai vaikams kas mėnesį reikia išlaikymo, t.y. vidutiniškai apie šešis šimtus kiekvienam vaikui (29 b.l.). Sutinkamai su CK 6.461 str. 2 d. bei formuojama teismų praktika ieškovės prašoma priteisti suma yra mažesnė nei orientacinė tenkinti bent minimalius vaikų poreikius, tačiau ieškovės teigimu atsakovas faktiškai daugiau negalėtų mokėti. Nenustatyta, dėl ko priteistina suma dar galėtų būti mažinama. Nors atsakovas nedirba, neturi nekilnojamo turto, automobilių, tačiau jis yra darbingo amžiaus, nenustatyta, kad turėtų daugiau nepilnamečių vaikų ar rimtų sveikatos problemų. Ieškovės, su kuria lieka nepilnamečiai vaikai, pajamos iš individualios veiklos yra nedidelės – išmokos už jos ir vaikų invalidumą kaip nurodė teismo posėdžio metu viso apie 1300 Lt per mėnesį, ieškovė yra darbinga tik 40 proc., šiuo metu nedirba, nekilnojamo turto, automobilių neturi (9, 10, 13, 16, 17, 18 b.l.).

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Duomenų apie tai, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti savo ir ieškovės vaikams išlaikymo, byloje nėra, vaikų išlaikymui reikalinga 600 Lt suma kiekvienam (po 300 Lt vaikams iš abiejų tėvų) yra protinga, atitinkanti nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, todėl ieškovės prašymas dėl ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymo priteisimo iš atsakovo vaikams tenkintinas, priteisiant vaikams išlaikymą iš jų tėvo po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2012-10-04) iki vaikų pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą (CPK 178, 185 str., 376 str., CK 3.190, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Ši priteista suma yra indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo sau neprašo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista, nes jai buvo suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba, taip pat pagal įstatymą dėl reikalavimo priteisti vaikams išlaikymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.). Už ieškinį priklausanti mokėti suma - už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir kitų neturtinių reikalavimų - 143 Lt, o už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo – 216 Lt, viso 359 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 5 p., 82 str., 83 str. 1 d. 3 p., 7 b.l.), kuris ieškinį patenkinus kartu su 459 Lt valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.

Valstybės biudžetui 1,50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 140 str. 1 d., 260, 270, 385 str., CK 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. Č. (ikisantuokinė pavardė Ž.), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2012 m. kovo 17 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. Č. kaltės, paliekant santuokines pavardes – Č., Č.

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina L. Č..

Priteisti iš atsakovo R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2012-10-04) iki vaikų pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą.

Atmesti ieškovės reikalavimą pripažinti asmeninėmis prievolėmis atsakovo kreditorinius įsipareigojimus, kurie paaiškėtų bylos nagrinėjimo metu arba po santuokos nutraukimo paaiškėtų, kad atsakovas turi kreditorių, apie kuriuos ieškovei nėra žinoma.

Priteisti iš atsakovo R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 359 Lt (tris šimtus penkiasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio ir 459 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt devynis litus) valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.