- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-19
- Bylos Nr.
- I-762-437/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01680-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- M. V.
- Kategorijos
- 15.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai V. B., atsakovės atstovei J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. V. (M. V.) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas skundu (b. l. 1–4) 2012-06-25 kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės: 1) 1855,63 Lt žalos atlyginimo; 2) pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Paaiškino, kad ADB „Seesam Lietuva“ ir draudėjas M. V. buvo sudarę Automobilių savanoriškojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). ADB „Seesam Lietuva“ buvo pranešta, kad draudiminės apsaugos galiojimo metu 2010-03-09 trečiajam suinteresuotam asmeniui M. V. važiuojant Centrine gatve ties namu Nr.19, Galgių kaime, Vilniaus rajone, automobilis buvo apgadintas įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią, jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą ir neatitvertą duobę. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio dešinės pusės priekinis ratas. Kelių eismo įvykio schemoje užfiksuoti duobės matmenys: apie 60 cm ilgio, 30 cm pločio bei 15 cm gylio. Atlikusi žalos administravimo veiksmus ADB „Seesam Lietuva“ pagal išmokos potvarkį Nr. 10/270-1382 išmokėjo 1855,63 Lt draudimo išmoką, apgadinto automobilio remonto išlaidoms atlyginti, sumą pagal M. V. prašymą tiesiogiai pervesdama remonto darbus atlikusiai UAB „DP Servisas“. M. V. buvo atlygintos išlaidos, susijusios su padangos keitimo, ratlankio ir slenksčio remonto darbais, kėbulo dažymo ir kitais darbais.
Pažymėjo, kad pagal LR CK 6.1015 str. 1 d. ir LR CK 6.1015 str. 2 d. pareiškėjas išmokėjęs draudimo išmoką įgijo reikalavimo teisę, o pagal LR CK 6.266 str. 1 d., CK 6.271 str. 1 d., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d. ir 2 d. Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtino Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 p., 8.1 p., 12.1 p., atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė yra atsakinga už pareiškėjo patirtą žalą ir ADB „Seesam Lietuva“, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo, atsakingo už žalos atsiradimą dėl netinkamos kelio priežiūros, ją atlyginti.
Pabrėžė, kad ADB „Seesam Lietuva“ prijungus prie Seesam Insurance AS nuo įregistravimo Apskričių teismų registro centrinės duomenų bazėje 2011 m. lapkričio 30 d. ADB „Seesam Lietuva“ materialiąsias subjektines teises perėmė Seesam Insurance AS, kurios vardu ir interesais Lietuvoje veikia Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, todėl teisę pareikšti reikalavimą atsakingo asmens atžvilgiu pagal LR CK 6.1015 str. įgijo ADB „Seesam Lietuva“ teisių perėmėjas Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra tas subįektas, kuris pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmai buvo teisėti, o tai, kad automobilio savininkas patyrė žalą dėl sugadinto automobilio, įvyko tik dėl M. V., vairavusio transporto priemonę, didelio neatsargumo. Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai nenumato, kad išlaidos, susijusios su automobilio sugadinimu, draudimo bendrovei kompensuojamos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, net esant teisėtai subjektų veiklai. Taip pat jokie teisės aktai nenumato galimybės savivaldybių administracijoms atlyginti tariamai padarytą žalą pagal pateiktas pretenzijas
Nurodė, kad nėra įrodymų, kokiu greičiu pareiškėjas automobiliu važiavo nurodytą kelio ruožą, ar pareiškėjas atsižvelgė į eismo sąlygas, ar buvo pakankamai atidus ir apdairus.
Pažymėjo, kad gavus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos skiriamų kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų bei Vilniaus rajono savivaldybės biudžeto lėšų dalį, yra atliekamas Vilniaus rajono vietinių kelių remontas, tiesimas, vykdoma priežiūra. Darbų mastą, jų eiliškumą nustato atitinkamų seniūnijų seniūnai. Vietinių kelių remonto bei priežiūros poreikiai kelis kartus viršija skiriamas lėšas. Dėl lėšų trūkumo neįmanoma užtikrinti visų rajono kelių tinkamos priežiūros, atstatymo darbų.
Pabrėžė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovai nedalyvavo įvykio aplinkybių išaiškinimo ir žalos nustatymo procese - neturėjo galimybės įsitikinti, ar įvykis buvo tiriamas ir žala nustatoma bei atlyginama objektyviai, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Taip pat neturėjo galimybės pateikti savo nuomonės dėl įvykio priežasties ar reikalauti pagrįsti būtent tokio dydžio žalą.
Pasisakydama dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo, atsakovė nurodė, kad turtinė prievolė atlyginti nuostolius pareiškėjui neatsirado ir negali atsirasti, nes nėra civilinės atsakomybės sąlygų, be kurių civilinės atsakomybės atsiradimas yra neįmanomas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad apgadintos transporto priemonės vairuotojo jokio atsargumo (ne tik didelio) nebuvo. Iš policijos pateiktos medžiagos matyti, kad M. V. buvo blaivus, eismo įvykis įvyko tamsiuoju paros metu, vairuotojas įvažiavo į duobę po to, kai buvo apakintas priešpriešiais atvažiuojančio automobilio šviesų, kelio danga buvo šlapia, o apšvietimas neįjungtas. Akivaizdu, kad laiku pamatyti niekaip nepažymėtos duobės ir jos išvengti transporto priemonės vairuotojas neturėjo jokių galimybių. Paaiškino, kad dar iki kreipiantis į teismą atsakovei buvo suteikta visa įvykio aplinkybėms ir kilusiai žalai nustatyti reikšminga informacija, tačiau atsakovė apskaičiuotos žalos dydžiui prieštaravimų nereiškė. Nurodė, kad pareiškėjas draudimo išmoką išmokėjo neišskaičiavęs franšizės, todėl įgijo teisę pagrįstai reikalauti visos išmokėtos sumos, įskaitant franšizę, atlyginimo iš atsakovės.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas prašo atlyginti turtinę žalą iš Vilniaus rajono savivaldybės, atsiradusią subrogacijos pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnis). Patirtą turtinę žalą pareiškėjas vertina 1855,63 Lt.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2010-03-09 važiuojant Centrine gatve, Galgių km, Vilniaus raj., M. V. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) buvo apgadintas įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią, jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą ir neatitvertą duobę. Automobilis buvo draustas draudimo kompanijoje ADB „Seesam Lietuva“ (b.l. 5), kuri sumokėjo UAB „DP Servisas“, atlikusiai automobilio (duomenys neskelbtini) remontą, 1855,63 Lt draudimo išmoką (b.l. 19). Apie įvykusį eismo įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas (b.l. 9)
Pagal ABTĮ 15 straipsnio 3 punktą administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), t.y. šios kategorijos bylos nagrinėjamos taikant ir civilinės teisės normas.
Vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies norma, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar Vilniaus rajono savivaldybė, iš kurios neveikimo, pareiškėjas kildina turtinę žalą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Nenustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos pareiškėjui padarymo fakto ar priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, Vilniaus rajono savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Teisėje neteisėti veiksmai suprantami kaip nevykdymas įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia atlikti. Šioje byloje analizuojant, ar yra Vilniaus rajono savivaldybės neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX–1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktus, kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas (galiojęs nurodyto eismo įvykio metu), nustato savarankišką savivaldybių funkciją - savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugaus eismo organizavimą. Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarime Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), su vėlesniais pakeitimais ( Nr. 284, 2007-03-14, Žin., Nr. 37-1357 (2007-03-31). Aprašo 6 punkto nuostatos įpareigoja savivaldybes atlikti vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdyti vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Alytuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Palangoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Vilniuje visų gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas atlieka ir kelių (gatvių) vertę apskaito savivaldybės (8.1 punktas). Visus kitus elementus (šaligatvius, želdinius, apsauginius atitvarus, autobusų, važiuojančių vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, stoteles ir apsisukimo aikšteles, lietaus kanalizaciją ir kitus inžinerinius, taip pat ir gatvių apšvietimo tinklus) prižiūri ir jų vertę apskaito savivaldybės. Savivaldybės atlieka gatvių valymo, šiukšlių, purvo ir sniego išvežimo bei kitų darbų užsakovo funkcijas, užtikrina saugaus eismo sąlygas, poveikį aplinkai mažinančių priemonių (triukšmą, oro, vandens, dirvožemio užtaršą ir kitą neigiamą poveikį mažinančių priemonių) įgyvendinimą, taip pat atlieka šiame punkte nurodytų statinių taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas (8.2.2 punktas). Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa ir nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, taisymo bei priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka ir jų vertę apskaito savivaldybės (8.3 punktas).
Vadovaujantis minėtų įstatymų ir Aprašo nuostatomis, Vilniaus rajono savivaldybė bylai reikšmingu metu turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 2010 m. kovo 9 d. Centrinėje g., Galgių km., Vilniaus raj. buvo neaptverta ir nepažymėta duobė, į kurią, tretysis suinteresuotas asmuo M. V. įvažiavo vairuodamas automobilį ir apgadino automobilio dešinės pusės priekinį ratą (b.l. 6-9, 12). Iš bylos medžiagos matyti, kad duobė buvo 0,6 ilgio, 0,3 pločio ir 0,15 gylio važiuojamojoje dalyje (b.l. 7, 73). 2010 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK nutarimas patvirtina, kad buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, vairuotojo M. V. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo nustatyta (b.l. 11). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė kaip pareigos nevykdymas užtikrinant savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka privalėjo nuolat vykdyti kelio dangos bei kelio konstrukcijų būklės apžiūras, todėl galėjo laiku pastebėti kelio dangos būklės pokyčius, privalėjo imtis priemonių kelio dangos būklei pataisyti ir suremontuoti, o dėl kelio duobės buvo padaryta žala automobiliui.
Atsakovė nepateikė teismui nei vieno įrodymo, pagrindžiančio jos poziciją, kad 2010 m. kovo 9 d. kelių eismo įvykį sąlygojo automobilio vairuotojo M. V. didelis neatsargumas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad eismo įvykis įvyko tamsiu metu, kelio danga buvo šlapia, apšvietimas buvo neįjungtas (b.l. 12, 71). 2010-03-09 trečiojo suinteresuoto asmens M. V. paaiškinime Vilniaus r. PKVP Eismo priežiūros poskyrio viršininkui nurodė, kad važiavo 50km/h greičiu, buvo įjungti šviesų žibintai, važiuojant automobiliu apakino šviesomis kitas prasilenkiantis automobilis ir tuo metu pajuto smūgį į priekinės dešinės pusės ratą, todėl iškart sustabdė automobilį ir išlipęs pamatė, kad ratas apgadintas. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių pagrįstų aplinkybių manyti, kad autoįvykį sąlygojo automobilio vairuotojo M. V. didelis neatsargumas bei, kad nebuvo atsižvelgta į meteorologines ir kitas sąlygas bei aplinkybes.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tretysis suinteresuotas asmuo M. V. 2010-04-30 su prašymu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas apmokėti už automobilio remonto ir dažymo darbus pagal PVM s/f DPS Nr. 0001643 UAB „DP Servisas“(b.l. 13-17). 2010-05-04 pareiškėjas išmokėjo 1855,63 Lt draudimo išmoką (b.l. 19). Pareiškėjas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę reikalauti iš asmens, atsakingo už atsiradusią žalą, ją atlyginti (CK 6.1015 str.).
Atsakovė ginčija žalos dydžio nustatymą. Teismas pažymi, kad nėra pateikta jokių pagrįstų įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas automobilio remonto darbų išlaidas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad atsižvelgiant į automobilio sugadinimo pobūdį, nurodyti darbai nebuvo būtini ar remonto darbų kaina rinkoje yra mažesnė, taip pat atsakovė neprašė skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.).
Pažymėtina, kad pagal automobilio sugadinimo pobūdį nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudėjas M. V. draudimo sutartį sudarė su besąlygine 300 litų franšize, kuri reiškia apdrausto asmens patirtų nuostolių dalį, kurią įvykus draudžiamajam įvykiui atlygina jis pats, ši suma išskaičiuotina iš prašomo atlyginti žalos dydžio (b.l. 5, 50-56). Todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistinas 1555,63 litų (1855,63 litų - 300 litų = 1 555,63 litų) žalos atlyginimas.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012). Teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis priteisia pareiškėjui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012 m. birželio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas, nes teismui nėra pateiktas jų apskaičiavimas ir pagrindimas ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau, tai netrukdo pareiškėjui pakartotinai kreiptis dėl jų priteisimo pateikus nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 101 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialui iš Vilniaus rajono savivaldybės 1555,63 Lt (vieną tūkstantį penki šimtus penkiasdešimt penkis Lt ir 63 ct) turtinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.