Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj., teistas du kartus: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per devynių mėnesių laikotarpį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su smurto naudojimu artimoje aplinkoje, tyčia, be pateisinamų priežasčių devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. imtinai, vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nedalyvaudamas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Motyvuojamoji dalis

Taip P. M. padarė BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

P. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamojo P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškindamas, kad jis nelankė smurtinį elgesį keičiančios programos ne todėl, kad nenorėjo, o todėl, kad neturėjo pinigų nuvykti į ją. Jis žinojo, kad privalo per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, žinojo ir apie tai, kad jeigu nedalyvaus šioje programoje, jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Programoje nedalyvavo, nes gyvena pakankamai toli, neturėjo pinigų kelionei. Visą jo pensiją pasiima dukra Alina, kuri pinigų jam neduoda, tik aprūpina maisto produktais (b.l. 37);

- liudytojos I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji dirba inspektore Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriuje. P. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant programą išklausyti per 9 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y iki 2017 m. rugsėjo 28 d.. P. M. 2017 m. sausio 13 d. buvo įtrauktas į Asmenų, kuriems paskirtos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą. P. M. teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdo. Su P. M. 2017 m. sausio 27 d. buvo sudarytas bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. V11/M-230. P. M. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis, terminais, jam išaiškinta atsakomybė už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. P. M. pats raštiškai sutiko su plane numatytomis priemonėmis. 2017 m. kovo 21 d. P. M. siuntimu nukreiptas į Vilniaus visuomenės sveikatos biurą dalyvauti įvadiniame intervencinės programos, kuri skirta smurtą šeimoje naudojusiems asmenims, užsiėmime. Liudytoja P. M. telefonu informavo apie užsiėmimo laiką ir vietą, t. y. 2017 m. kovo 23 d., 16.00 val., adresu Vilniuje, Kareivių g.1. Į minėtą užsiėmimą P. M. neatvyko bei pateisinamų neatvykimo priežasčių nepateikė. P. M. ne kartą liudytoja siuntė šaukimus pradėti dalyvauti programoje „Elgesys - Pokalbis – Pasikeitimas“, tačiau šaukimuose nurodytu laiku į programos užsiėmimus jis neatvyko, jokių paaiškinimų dėl neatvykimo nepateikė. Kiekvieną kartą P. M. buvo tinkamai informuotas apie užsiėmimų datą ir laiką, tačiau neatvykdavo. Susisiekus su juo telefonu P. M. nurodė, kad neatvyksta į minėtos programos užsiėmimus, nes neturi pinigų, pažada atvykti, tačiau vis tiek neatvyksta. Paskutinį kartą, birželio mėnesį, liudytoja bendravo su P. M. jo gyvenamojoje vietoje, kur jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrių, tačiau P. M. pasakė, kad neatvyks ir neatvykimo pasekmės jam nėra reikšmingos. P. M. ir toliau visaip vengia vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir apie save jokių duomenų nepateikia (b.l. 23);

- liudytojos A. F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji yra P. M. dukra. Gyvena atskirai nuo jo. Jis jokių pajamų neturi, gyvena iš savo sugyventinės S. K. pensijos. Kadangi S. K. yra akla, savo banko mokėjimo kortelę yra patikėjusi liudytojai, kad ši apmokėtų sąskaitas už butą, nupirktų maisto. P. M. ji savo banko mokėjimo kortelės patikėti negali, nes jis visus pinigus pragertų ir neliktų pinigų pragyvenimui. Tėvui buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, todėl jis prašė liudytojos pinigų kelionei, kad galėtų dalyvauti minėtoje programoje. Praeitais metais, kiek liudytojai žinoma, jis važinėjo į tuos susitikimus pagal smurtą mažinančią programą, tad liudytoja vežiojo jam pinigus kelionei iš S. K. pensijos, bet maždaug prieš 3-4 mėnesius įtariamasis vėl prašė pinigų nuvykti į susitikimą pagal minėtą programą. Liudytoja jam nuvežė pinigų, tačiau P. M. tuos pinigus išleido alkoholiui, tad nuo to laiko liudytoja jam nedavė pinigų, nes žinojo, kad jis niekur nevažiuos, o pinigus pragers. Visą laiką vežiojo pinigus iš S. K. sąskaitos pastarosios leidimu. Pati liudytoja su savo tėvu beveik nebendrauja, jai gaila S. K., norisi padėti jai, nes moteris yra akla (b.l. 28);

- Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus 1. e. viršininko pareigas O. S. 2017 m. birželio 8 d. raštu Nr. V5-5807, kuriuo ji pranešė prokuratūrai, kad nuteistasis P. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įvykdant tai per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (iki 2017 m. rugsėjo 28 d.), šaukiamas neatvyksta į programos užsiėmimus. Pareiškimu prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (b.l. 5).

- Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. įspėjimu, kuriuo P. M. buvo įspėtas žodžiu dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę (b.l. 9);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, kuriuo P. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per devynių mėnesių laikotarpį (b.l. 14-20).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturi sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. M., būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis, terminais bei atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, tyčia, be pateisinamų priežasčių devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 2016 m. gruodžio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. imtinai, net ir po 2017 m. balandžio 6 d. gauto įspėjimo, vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nedalyvaudamas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nors ne kartą telefonu bei nuvykus į jo gyvenamąją vietą buvo raginamas ją vykdyti. Teisiškai reikšminga tai, kad toks P. M. elgesys (neveikimas) buvo sistemingas visu baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – metu, tai nebuvo pavieniai, atsitiktiniai baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano pažeidimai. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog jis neturėjo lėšų nuvykti į šią programą yra paneigti liudytojos A. F. parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamajam buvo duodami pinigai kelionei vykti į programą, tačiau jis juos išleisdavo alkoholiui. 2017 m. birželio mėnesį Vilniaus probacijos skyriaus inspektorei I. S. bendraujant su P. M. jo gyvenamojoje vietoje, kur jam vėl buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus probacijos skyrių, kaltinamasis pasakė, kad neatvyks ir neatvykimo pasekmės jam nėra reikšmingos.

Visi šie nurodyti faktiniai duomenys neleidžia abejoti tuo, jog Probacijos skyriaus priežiūroje esantis P. M. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – atlikimo turinį suprato tikrai gerai. Darytina išvada, kad jis negalėjo nesuprasti, jog už vengimą atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės. Todėl kaltinamojo P. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu P. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu bei jos dydžiu (b.l. 47-48).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas teisingumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį P. M. – anksčiau buvo teistas du kartus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti (b.l. 40-41), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 43-45), nuo 2009 metų nedirba (b.l. 42), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 46), duomenų apie jo gydymąsi VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje nėra, taip pat nėra duomenų, ar P. M. yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 12 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, taip pat atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas) šiuo konkrečiu atveju yra adekvatus jo padarytai nusikalstamai veikai bei mažinti bausmės jokio pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam P. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 38).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 12 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti P. M. galutinę 8 (aštuonių) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. M. faktinio sulaikymo dienos.

P. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.