Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. T. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirta 7 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš R. T. priteista 56,95 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nukentėjusiojo V. B. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš R. T. priteista V. B. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje pareikštas civilinis ieškinys atmestas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš R. T. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 438,40 Lt turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2011 m. gruodžio 25 d., apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto Nr. 2, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra be jokios priežasties, tyčia išmėtė ant laiptų turėklų sukabintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius vazonus su gėlėmis, juos mesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės koridoriaus sienas, duris, langus, bei laiptus, ant kurių taip pat buvo sukabinti ir sudėti vazonai su gėlėmis, tokiu būdu sudaužė: 5 vazonus su gėlėmis pavadinimu „Dipladenia“, kurio vieno vazono su gėle vertė yra 15,40 Lt, bendra vertė 77 Lt; 3 vazonus su gėlėmis pavadinimu „Pachira Aquatica“, kurio vieno vazono su gėle vertė 14,88 Lt, bendra vertė 44,64 Lt; 2 vazonus su gėlėmis pavadinimu „Bougainvillea Alexandra“, kurio vieno vazono su gėle vertė 41,20 Lt, bendra vertė 82,40 Lt; 2 vazonus su gėlėmis pavadinimu „Zamia“, kurio vieno vazono su gėle vertė 24,11 Lt, bendra vertė 48,22 Lt; 4 vazonus su gėlėmis pavadinimu „W2Nolina“, kurio vieneto vertė yra 8,05 Lt, bendra vertė 32,20 Lt; 2 keramikinius laikiklius, kurio vieneto vertė 1,93 Lt, bendra vertė 3,86 Lt; 1 keramikinį vazoną, kurio vertė 14,52 Lt, 1 vazoną skirtą orchidėjoms sodinti, kurio vertė 26,62 Lt, taip pat sugadino kalėdinius papuošalus ir suvenyrus, kurių bendra vertė 58,94 Lt, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 388,40 litų turtinę žalą. Tuo pačiu metu tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. T. prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), metė lauke stovėjusį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį pastatomą reklaminį stendą į jį sulaikyti bandžiusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. B., kliudydamas V. B. kairę ranką ir šį stendą, kurio vertė 250 litų, jį taip sugadindamas, bei vieną kartą smogė galva V. B. į galvą, padarydamas muštinę dešinio antakio srities žaizdą, ir sukeldamas nukentėjusiajam V. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei šiais savo veiksmais padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu R. T. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-06-05 nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba pakeisti nuosprendį, nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 284 str. į BK 187 str. arba 294 str. Prašo iš kaltinimo pašalinti, kad yra kaltinamas dėl smūgio sudavimo reklaminiu skydu nukentėjusiajam V. B. į galvą, nes tokie jo veiksmai byloje nebuvo įrodyti jokiais leistinais įrodymais. Nukentėjusiojo V. B. 10 000 Lt civilinio ieškinio dydį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 300 Lt, atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos dydį ir visuomenės saugomų interesų pažeidimo apimtį, V. B. nesunkų sveikatos sužalojimą ir apelianto visišką prisipažinimą dėl 2011-12-25 įvykio (duomenys neskelbtini). Žalos dydis nėra pakankamai didelis, todėl turtinę žalą 438,40 Lt nukentėjusiajam sutinka atlyginti pilnai. Nurodo, kad teismas sumažindamas nukentėjusiojo ieškinio dydį padarė aritmetinę klaidą, nes atmesdamas nukentėjusiojo pretenziją dėl reklaminio stendo sugadinimo, teismas turėjo ieškinį sumažinti taip: 638,40 Lt – 250 Lt = 388,40 Lt. Prašo sumažinti nukentėjusiajam V. B. priteistus 438,40 Lt turtinei žalai atlyginti iki 388,40 Lt. Apeliantas teigia, kad pilnai prisipažino dėl savo netinkamo elgesio 2011-12-25 (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau tik iš dalies sutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu, kadangi neprisipažino sugadinęs reklaminį stendą ir juo sudavęs nukentėjusiajam, nes pats įvykio metu buvo sužalotas, todėl jo veiksmai dalyje dėl smūgio sudavimo V. B. turėjo būti įvertinti kaip gynyba nuo netinkamo paties nukentėjusiojo elgesio prieš apeliantą, nes nuteistasis įvykio metu nežinojo, kad sugadino gėlių vazonus, kurie priklausė V. B.. Apeliantas prašo jo prisipažinimą dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teigia, kad teismas be pagrindo laikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe nuteistojo girtumą įvykio metu, nes girtumas specialistų nebuvo tinkamai nustatytas. Todėl nepagrįsta teisinė išvada, jog jo girtumas turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tam tikrų pasekmių atsiradimui po šio įvykio. Teigia, kad kaltinimas suformuluotas netinkamai, nes nuteistojo veiksmai nebuvo nukreipti į viešąją tvarką, į aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų pažeidimą. Nurodo, jog nepadarė jokių įžūlių ar vandališkų veiksmų, kuriuos būtų demonstravęs aplinkai ir aplinkiniams, nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos, nes įvykio metu jokių pašalinių asmenų nebuvo. Prokuroras kaltinime nekonkretizavo kokiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis, kurie veiksmai buvo vandališki ir įžūlūs, todėl teisme nuteistajam buvo užkirsta galimybė tinkamai gintis nuo kaltinimo, kuris yra nekonkretus ir neaiškus. Išmesti vazonai su gėlėmis tai yra turto sugadinimo veiksmai. Mano, kad veiksmai dėl gėlių vazonų sugadinimo atitinka BK 187 str. arba 294 str. dispozicijas, arba tai galėjo būti įvertinta kaip administracinės teisės pažeidimas, nes nuteistasis nebuvo chuliganiškai nusiteikęs, neturėjo tikslo išdaužyti gėlių vazonus. Veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, viskas įvyko staiga ir be jokio išankstinio plano, nesant jokių pašalinių asmenų. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012-03-26 nutartimi paskirtą 6 parų arešto bausmę jis 2012-06-03 atliko pilnai. Todėl teismas skirdamas bausmę privalėjo atsižvelgti į tai, mano, jog nėra jokio teisinio pagrindo pagal BK 27 str. taisykles laikyti apeliantą recidyvistu ir nėra pakankamo pagrindo skirti tokią griežtą laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad galėjo būti paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, nes auginą vaiką, kuriam reikalinga jo globa. Izoliavimas nuo visuomenės gali turėti daug didesnių neigiamų pasekmių jo šeimai ir jam.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą V. B. prašo pripažinti R. T. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 187 str, 294 str., 284 str., pilnai patenkinti 10 000 Lt civilinį ieškinį, patenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 638,40 Lt ieškinį. Prašo R. T. paskirti 25 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti 1 mėn. terminą atlyginti žalą. Teigia, kad nesutinka su teismo išvada, kad „protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra“ gali būti, nes nukentėjusysis turi aukštąjį išsilavinimą, 40 m. darbo stažą, dirba, o R. T. yra bemokslis, bedarbis, recidyvistas, gyvena mokesčių mokėtojų sąskaita, užpuldinėja parduotuves, naikina turtą, žaloja žmones. Teigia, kad R. T. teismo metu viešai prisipažino, kad nusikalstamas veikas padarė girtas, blaivas to nebūtų padaręs, todėl remiantis BK 60 str. 3 d., 4 d., 9 d. tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. R. T. neatsiprašė už savo nusikalstamą veiką, neatlygino žalos. Reklaminis skydas, kurio vertė 250 Lt yra nepataisomai sugadintas. Jis paliktas nusikaltimo vietoje ir nors naudojamas, tačiau yra sulaužytas, o tai nesudaro pagrindo mažinti ieškinio sumą.

Nuteistojo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą netenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Pakeisti jo, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Nuteistojo R. T. įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas.

Nuteistasis R. T. prašymą, nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 284 str. 1 d. į BK 187 str. arba 294 str. motyvuoja tuo, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, nes niekas jo veiksmų nestebėjo ir niekam nekilo jokia grėsmė. Toks prašymas yra nepagrįstas. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio straipsnio dispozicijoje numatyta keletas savarankiškų alternatyvių nusikalstamos veikos sudėčių – tai įžūlūs veiksmai, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai, iš kurių kiekvieno atlikimas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jei tie veiksmai sukėlė įstatyme numatytas pasekmes. Šioje byloje nustatyti veiksmai – R. T. tyčia išmėtė ant laiptų turėklų sukabintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius vazonus su gėlėmis, metė lauke stovėjusį reklaminį stendą į jį sulaikyti bandžiusį V. B. ir šį stendą sugadino, bei vieną kartą smogė galva V. B. į galvą. R. T. savo kaltę pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad 2011 m. gruodžio 25 d., eidamas pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, netyčia ranka užkliuvo vieną vazoną. Buvo neblaivus, susinervino, todėl numetė kitus šalia buvusius 3-4 vazonus. Metant vazonus, specialiai niekur nesitaikė, jie dužo į sieną, laiptus. Numetęs vazonus, ėjo toliau link baro „(duomenys neskelbtini)“ ir pajuto iš nugaros smūgį į kairįjį žandą. Kai nukentėjusysis bandė vėl smogti, tada R. T. galva trenkė jam į galvą (b. l. 183). Nukentėjusysis V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2011 m. gruodžio 25 d. būdamas parduotuvėje išgirdo didelį triukšmą. Priėjęs prie durų pamatė, kad į parduotuvės duris, sienas, laiptus yra mėtomi gėlių vazonai. Palaukė kol viskas nurims ir išėjo pažiūrėti. Jis matė viršuje stovintį žmogų, pavijęs, palietė jo petį, nes norėjo paklausti ką jis daro. Jo veido nebuvo palietęs. R. T. paėmė stovėjusį reklaminį stendą ir metė į jį, kliudydamas ranką. Jis bandė sučiupti R. T., tada R. T. galva trenkė jam į galvą. Jis neteko sąmonės ir nukrito ant žemės (b. l. 184). Specialisto išvada Nr. G 37/12(03) nustatyta, kad V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 13). Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus, teisingai nustatė, kad R. T. 2011 m. gruodžio 25 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto Nr. 2., be jokios aiškios priežasties daužė vazonus su gėlėmis, metė į V. B. reklaminį stendą ir vieną kartą smogė galva V. B. į galvą, sukeldamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. T. šiuos nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie pastato, pažymėto Nr. 2.Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus R. T. atliko (duomenys neskelbtini), tai yra centrinėje misto dalyje, dienos metu. Nusikalstamos veikos atlikimo vietą patvirtina apžiūros protokolas (b. l. 4-5) ir prie jo esanti fotolentelė (b. l. 6). Nusikaltimo padarymo vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis būdamas parduotuvėje išgirdo didelį triukšmą. Priėjęs prie durų pamatė, kad į parduotuvės duris, sienas, laiptus yra mėtomi gėlių vazonai. R. T. metė į jį reklaminį stendą, vieną kartą smogė jam į galvą (b. l. 184). R. T. apeliaciniame skunde teigia, kad reklaminio stendo nesugadino, į V. B. jo nemetė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apžiūrint reklaminį stendą nustatyta, kad yra nutrauktos dvi metalinės kilpos, deformuotas pats reklaminio stendo stovas, t. y. kojelės yra išplėstos. Apžiūrint reklaminį stendą matyti, tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos, nubraižymai, pačios reklamos apatiniai galai yra aplankstyti (b. l. 8-10). Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs visus šiuos įrodymus, nustatė, kad reklaminis stendas nors ir buvo sugadintas, bet yra naudojamas pagal paskirtį, nebuvo visiškai sunaikintas, todėl pagrįstai pripažino, kad R. T. dėl šio stendo sugadinimo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 Lt turtinę žalą. Kadangi R. T. nebuvo pareikštas kaltinimas pagal BK 187 str., todėl toks sugadinto svetimo turto vertės pakeitimas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad R. T. metė į jį reklaminį stendą, jam buvo kliudyta kairė ranka, jo parodymai nuoseklūs, juos patvirtina daiktų apžiūros protokolas. Todėl apelianto prašymas pašalinti iš kaltinimo smūgio sudavimą nukentėjusiajam reklaminiu stendu nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad R. T. be jokios aiškios priežasties, sudaužė vazonus su gėlėmis bei metė reklaminį stendą į nukentėjusįjį ir sudavė jam į galvą. Taip veikdamas, būdamas suaugęs ir sąmoningas asmuo, R. T. suvokė, kad savo veiksmais sukelia nukentėjusiajam skausmą, pažeidžia visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbą viešoje vietoje galintiems į ją patekti aplinkiniams, numatė, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo. Tokiomis aplinkybėmis padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 str. 1d.).

Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. T. ne tik sudaužė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius vazonus su gėlėmis, reklaminį stendą, bet ir smogdamas galva V. B. į galvą sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi fizinis smurtas prieš žmogų viešoje vietoje yra vertinamas, kaip įžūlus elgesys, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, nes jis nieko neįžeidė ir niekam jo veiksmai grėsmės nekėlė yra akivaizdžiai neteisingas. R. T. apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmai dėl vazonų su gėlėmis sugadinimo atitinka BK 187 str. arba BK 294 str., R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad eidamas pro parduotuvę, užkliuvo už vieno vazono, susinervino ir numetė kitus vazonus su gėlėmis. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus (b. l. 183-184). BK 187 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos motyvai gali būti įvairūs: kerštas, pyktis, pavydas, noras nuslėpti anksčiau padarytą nusikaltimą, tačiau jei kaltininkas iš chuliganiškų paskatų vandališkais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, jo veiksmus visiškai apima BK 284 str. 1 d. sudėtis. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis savo veiksmais neturėjo konkretaus tikslo sugadinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Jo veiksmai buvo padaryti be jokios aiškios priežasties, viešoje vietoje, įžūliai elgiantis. Jei asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba jo veiksmams pretekstas buvo mažareikšmė dingstis, galima daryti išvadą, kad asmens veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti, todėl tokia veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

BK 294 straipsnis nustato dvi nusikalstamo savavaldžiavimo sudėtis: pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas savavaldžiaudamas padarė didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams, o 2 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jam artimam asmeniui. Tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra įstatymais ar kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – konkrečios fizinių ar juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, laisvė, sveikata ir kt.). Taigi pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama. Byloje nėra duomenų, jog R. T. savo veiksmais, siekė įgyvendinti savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę. Nukentėjusysis nedisponavo jokiais R. T. priklausančiais daiktais, nebuvo jam skolingas. Nors apeliaciniame skunde R. T. nurodo, kad jo veiksmai dėl vazonų su gėlėmis sugadinimo atitinka BK 294 str. dispozicijas, tačiau nenurodo, kokią savo ar kito asmens teisę savavališkai norėjo realizuoti sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus, ar smogdamas galva į nukentėjusiojo galvą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai R. T. veiką kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d.

Apeliantas teigia, kad jo veiksmai dėl smūgio sudavimo turėjo būti įvertinti kaip gynyba nuo netinkamo paties nukentėjusiojo elgesio jo atžvilgiu. Taigi apeliantas, nors tiesiogiai skunde ir nenurodo, iš esmės teigia veikęs esant būtinosios ginties situacijai (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo atveju paties R. T. veiksmai buvo nusikalstami, kėlė pavojų nukentėjusiojo turtui ir sveikatai, todėl nuteistajam nebuvo nuo ko gintis. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, nustatė, kad R. T., mėgindamas ištrūkti nuo sulaikymo, metė į V. B. reklaminį stendą, kliudė V. B. ranką, po to savo galva smūgiavo nukentėjusiajam į galvą. Nors R. T. neigia, jog į V. B. metė reklaminį stendą, tačiau nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai ir reklaminio stendo apžiūros protokolas (b. l, 8-10) patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Be to, iš specialisto išvados Nr. G 37/12(03) matyti, kad V. B. padaryta muštinė dešinio antakio srities žaizda išsidėsčiusi palei dešinį skruostą. Mediciniuose dokumentuose nurodyta viena trauminio kontakto sritis, kuri yra veide, apimanti dešinio antakio sritį bei palei dešinį skruostą, kurie galėjo būti padaryti tiesiogiai ne mažiau, kaip vieną kartą kontaktuojant su kietu buku daiktu ar daiktais (b. l. 13). R. T. buvo padaryta mušta kaktos žaizda, kas patvirtina, kad R. T. šį sužalojimą patyrė savo galva smogdamas į V. B. veidą dešinio antakio srityje bei palei dešinį skruostą. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojas V. K. jokių kitų R. T. padarytų sužalojimų nenustatė ir neužfiksavo (b. l. 42). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis prieš R. T. būtų atlikęs kokius nors jo gyvybei, sveikatai ar nuosavybei pavojingus veiksmus, todėl nuteistajam nebuvo pagrindo manyti, kad jam ar jo nuosavybei iškilo realus ir akivaizdus pavojus, nuo kurio reikia gintis. Todėl R. T. apeliacinio skundo argumentas, jog jis turėjo gintis nuo nukentėjusiojo yra nepagrįstas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. T. Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už nesunkų nusikaltimą 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. prie šios bausmės iš dalies pridėta neatlikta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė bausmė 7 mėn. laisvės atėmimas su 10 MGL (1300 Lt) bauda (b. l. 171). 2010-11-22 R. T. iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų paleistas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę (b. l. 81). Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi R. T. 1300 Lt bauda pakeista į 6 parų areštą (b. l. 169).

R. T. naują nusikalstamą veiką padarė 2011 m. gruodžio 25 d., kai nebuvo atlikęs Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtą 10 MGL baudą. Nustatyta, kad tik 2012 m. kovo 26 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi R. T. 1300 Lt bauda pakeista į 6 parų areštą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog R. T. padarė nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą.

BK 27 str. 1 d. nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o toks asmuo yra recidyvistas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. T. skyrė bausmę, kaip recidyvistui, nes jis būdamas teistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu už nesunkaus nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui vėl 2011 m. gruodžio 25 d. padarė nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino R. T. prisipažinimo, kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. T. savo kaltę pripažino tik iš dalies, neigė, jog nukentėjusiajam sudavė reklaminiu stendu, todėl nėra jokio pagrindo tokius parodymus vertinti kaip kaltės pripažinimą. Be to, nuteistasis padarytos žalos neatlygino ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų susitarti dėl jos atlyginimo, tik apeliaciniame skunde pasižadėjo atlyginti žalą, o tai rodo, kad jis nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nors R. T. gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau vien deklaratyvus nuteistojo gailėjimasis, neigiamai nevertinant savo veikos, negali būti pripažįstamas nuoširdžiu gailėjimusi. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nenustatė R. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.

R. T. nesutinka su jam inkriminuota jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliaciniame skunde teigiama, jog duomenų apie tai, kad jis įvykio metu buvo neblaivus, byloje nėra, nes blaivumas nebuvo tikrinamas. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus (b. l. 51, 54-55, 184). Tai patvirtina ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 33, kuriame nurodyta, jog 2011 m. gruodžio 25 d. apžiūrint R. T., pagal elgesį ir bendravimą galima spręsti, kad jis yra vartojęs alkoholį ar psichotropines medžiagas (b. l. 41). Dėl to, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos R. T. baudžiamojoje byloje taikytos nepagrįstai.

Nuteistojo R. T. apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Teisėjų kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam R. T. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.

Paskirdamas bausmę nuteistajam R. T., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. R. T. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. R. T. anksčiau teistas taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą, teistumas nėra išnykęs. Pažymėtina, jog nuteistasis naują nusikaltimą padarė praėjus tik metams po to, kai buvo 2010-11-22 paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, atlikęs laisvės atėmimo bausmę (b. l. 81). Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas už tyčinį nusikaltimą pagrįstai skyrė R. T. griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Paskirdamas nuteistajam pagal BK 284 str. 1 d. mažesnę laisvės atėmimo bausmę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. padarė nusikalstamą veiką apsvaigęs nuo alkoholio, nenustatė atsakomybę lenginančių aplinkybių, tačiau atsižvelgė į tai, kad R. T. yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką. Todėl pirmosios instancijos teismo R. T. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta.

Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkąs su teismo sprendimu priteisti iš jo 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Prašo civilinio ieškinio dydį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažinti iki 300 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, atitinka tiek Baudžiamojo proceso kodekso, tiek Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimą. Nėra jokio teisinio pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį, mažinant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. R. T. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, juo buvo padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, dėl to jis neabejotinai patyrė neturtinės žalos, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi CK 6.250 str., 6.251 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimą išsamiai bei tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiojo V. B. naudai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose. Todėl mažinti nukentėjusiajam šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra analogiško pobūdžio bylose priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų ribose, bei dėl to keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas padarytą turtinę žalą ir priteisdamas civilinį ieškinį, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, klaidos nepadarė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 638,40 Lt dydžio civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl R. T. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą dėl sudaužytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių daiktų ir pastatomo reklaminio stendo (b. l. 29). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį patenkino iš dalies, nes V. B. teismui nepateikė įrodymų, jog reklaminis stendas sugadintas nepataisomai ir jis nenaudojamas. V. B. buvo nurodęs, jog reklaminio stendo vertė yra 250 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis reklaminį stendą naudojo ir naudoja pagal paskirtį o sugadinus stendą padaryta 50 Lt turtinė žala, todėl civilinį ieškinį mažino ir teisingai iš R. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisė 438,40 Lt turtinei žalai atlyginti.

Apeliacinio skundo argumentas, jog pareikštas kaltinimas buvo nekonkretus ir neaiškus yra nepagrįstas, nes visos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas R. T., aplinkybės išsamiai išdėstytos. R. T. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad pareikštą įtarimą supranta (b. l. 72), teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinimą suprato (b. l. 183). Toks apeliacinio skundo argumentas yra nemotyvuotas, todėl vertinamas, kaip deklaratyvus.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. nuosprendį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.