Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2022-05-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-180-1122/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-05-04
Bylos Nr.
A6.-180-1122/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00247-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. I.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-180-1122/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00247-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. I., būdamas UAB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) vadovu, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2022 m. vasario 6 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad Bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2020 m. kovo 16 d.), vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais Bendrovės kreditoriais. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Mokesčių inspekcija, Institucija, VMI), kaip kreditorės, teises bei padarė Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. I. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. 2022 m. balandžio 29 d. pateikė teismui prašymą ir rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad 2022 m. balandžio 21 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo sumokėta visa 60 456,63 Eur mokestinės nepriemokos suma. Mokesčių inspekcija civilinėje byloje Nr. eB2-1905-934/2022 atsiėmė savo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, 2022 m. balandžio 27 d. priėmė VMI atsisakymą nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą ir bylą nutraukė. Atsižvelgdamas į tai, prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo UAB „A“ vadovui A. I., o tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo byla nebus nutraukta ir 2022 m. gegužės 4 d. teismo posėdis įvyks, prašo bylą išnagrinėti jam, A. I., nedalyvaujant (b. l. 40–45).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Gautas VMI pranešimas, kad teismo posėdyje VMI atstovas nedalyvaus, palaiko pareiškime išdėstytą poziciją (b. l. 38). Atsakydama į A. I. prašymą dėl bylos nutraukimo, VMI nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. gegužės 3 d. duomenimis UAB „A“ VMI skolos neturi, nes 2022 m. balandžio 22 d. turėta skola buvo sumokėta. Tuo metu, kai buvo rengiamas pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 60 456,63 Eur ir įvertinus AB SEB banko pateiktus sąskaitų išrašus buvo nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Paaiškėjus aplinkybei, kad mokestinė nepriemoka šiai dienai padengta, neprieštarauja dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bylos nutraukimo ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 47–51).

Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei Institucijos atstovui (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).

Mokesčių inspekcijos 2022 m. kovo 8 d. pateiktame pareiškime nurodyta, kad Mokesčių inspekcija yra UAB „A“ kreditorė. 2022 m. kovo 7 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 60 456,63 Eur, kurį sudaro 38 295,06 Eur gyventojų pajamų mokestis, 1 017,02 Eur nekilnojamo turto mokestis, 604 pelno mokestis ir 20 540,55 Eur pridėtinės vertės mokestis. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2021 m. lapkričio 11 d. pagal VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų, o 2021 m. lapkričio 29 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Mokesčių inspekcijos duomenimis, Bendrovė turi atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus jos išrašų analizę, nustatyta, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2022 m. vasario 6 d. išlaidos sudarė 12 947,26 Eur, iš jų 5 317,58 Eur nurašyta VMI, 1 630,19 Eur – SODRAI, 61,96 Eur – antstoliui, taip pat buvo atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams už prekes ir paslaugas, iš kurių didžiausios sumos sumokėtos: A. I. pervesta 2 650 Eur (2020 m. birželio 11 d. – 2 000 Eur, 2020 m. spalio 13 d. – 650 Eur), UAB „B“ 2020 m. birželio 30 d. pervesta 249,54 Eur, UAB „C“ pervesta 2 612,18 Eur (2020 m. birželio 30 d. – 500 Eur, 2020 m. liepos 31 d. – 500 Eur, 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 700 Eur, 2020 m. rugsėjo 30 d. – 512,18 Eur, 2020 m. spalio 11 d. – 400 Eur), K. P. 2020 m. liepos 1 d. pervesta 220 Eur ir kt. Taigi Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus už gautas prekes ir suteiktas paslaugas.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: išrašas iš duomenų bazės apie mokesčių mokėtojo aktualius duomenis (b. l. 5), AB SEB banko sąskaitos išrašo kopija (b. l. 6–12), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (balanso duomenys) (b. l. 13–27), patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. I. nagrinėjamu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2022 m. vasario 6 d. buvo UAB „A“ vadovu (direktoriumi). Taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenų matyti, kad nuo 2012 m. gegužės 14 d. A. I. dirba UAB „A“ ir ši Bendrovė yra jo draudėjas. Taigi inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu A. I. buvo UAB „A“ vadovu. Taip pat iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad Bendrovė 2022 m. kovo 7 d. duomenimis inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu, t. y. nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2022 m. vasario 6 d., turėjo 60 456,63 Eur dydžio įsiskolinimą valstybės biudžetui, mokestinės nepriemokos išieškojimas iš sąskaitų buvo vykdomas nuo 2021 m. lapkričio 11 d., o nuo 2021 m. lapkričio 29 d. – iš turto, tačiau nagrinėjamu laikotarpiu UAB „A“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, pirmiau vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Iš A. I. pateikto paaiškinimo matyti, kad jam buvo žinoma apie Bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui ir tai, kad nėra pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, VMI net buvo kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A“. Taigi konstatuotina, jog A. I., kaip UAB ,,A“ vadovas, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2022 m. vasario 6 d. sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Ta aplinkybė, kad iškėlus A. I. administracinio nusižengimo bylą dėl nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo, 2022 m. balandžio 22 d. turėta skola VMI buvo sumokėta, esminės reikšmės, sprendžiant jo kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimą, neturi, nes šiuo atveju jam inkriminuojamo nusižengimo laikotarpis – nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2022 m. vasario 6 d., kuomet skola valstybės biudžetui dar nebuvo padengta, be to, CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Savo ruožtu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad A. I. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. I., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad A. I. iš esmės pažeidimą pripažino ir mokestinę nepriemoką panaikino (ANK 35 str. 1 d. 1, 2 p.), į tai, kad nenustatyta A. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į A. I. asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų, tačiau administracine tvarka už analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus nebaustas (b. l. 52–58), šiuo metu dirba.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti A. I. švelnesnę nei numatyta sankcijoje administracinę nuobaudą, kas, teismo nuomone, atitiktų teisingumo principą nagrinėjamoje situacijoje. Taigi, atsižvelgus į tai, kad nusižengimą asmuo padarė pirmą kartą, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sunkių pasekmių ir žalos jo padaryta veika nesukėlė, su valstybės biudžetu buvo atsiskaityta, įsiskolinimo nėra, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant A. I. švelnesnę nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

A. I. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė