Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-12-03 · Byla Nr. N-575-2355-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-03
Bylos Nr.
N-575-2355-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Nukentėjusysis
R.
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2355/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. M. už tai, kad jis 2009 m. sausio 26 d., apie 07.15 val., Neries krantinės – Strazdo gatvės sankryžoje, Kaune, vairuodamas automobilį VW Passat ir tempdamas puspriekabę, įvažiuodamas į pagrindinį kelią neįsitikino, kad tai daryti saugu, keitė važiavimo kryptį, t. y. persirikiuodamas nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, tuo sudarydamas pavojingą situaciją ir priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Šiais veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 ir 109 punktų reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį (b. l. 18).

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos pareigūnas 2009 m. vasario 10 d. nutarimu pripažino R. M. kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams (b. l. 19).

II.

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. M. skundą, 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimu panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2009 m. vasario 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, nutraukė (b. l. 91-94).

Teismas nurodė, kad nukentėjusiojo R. V. veiksmai pamačius transporto priemonę VW Passat, neatitiko KET 133 ir 134 punktų reikalavimų. Esant sudėtingoms eismo sąlygoms, jis, pastebėjęs kliūtį, automobilio Volvo nestabdė ir greičio nesulėtino (b. l. 83). Kliūtis – automobilis VW Passat su priekaba – atsirado R. V. eismo juostoje, todėl, atsižvelgdamas į meteorologines eismo sąlygas (slidžią kelio dangą, prietemą) ir R. M. vairuojamos transporto priemonės ypatumus, šis vairuotojas privalėjo imtis atsargumo priemonių. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams buvo neįmanoma – staigiai stabdant automobilį priartėjus prie kliūties ir persirikiuojant į kairę eismo juostą, neišvengta susidūrimo su transporto priemone BMW, vairuojama L. K.. Neįrodyta, jog pamačius kliūtį prieš 100-150 metrų (R. V. nurodė didesnį atstumą – 200-250 metrų), automobilis Volvo negalėjo būti sustabdytas saugiai. Iš eismo įvykio schemos ir nuotraukų matyti, kad atstumas nuo sankryžos su Strazdo gatve iki apsisukimo ne sankryžoje vietos yra apie 20 metrų, todėl automobilio Volvo vairuotojas galėjo išvengti eismo įvykio. Remiantis eismo įvykio schema (b. l. 21), R. V., automobilio BMW vairuotojos L. K. ir R. M. pirminiais paaiškinimais, transporto priemonių Volvo ir BMW susidūrimo metu, R. M. vairuojamas automobilis VW Passat jau stovėjo skiriamojoje juostoje, atribojančioje priešingų krypčių transporto srautus. Byloje nesurinkta objektyvių duomenų, jog R. M., išvažiuodamas iš Strazdo gatvės į Neries krantinę, neįsitikino, kad tai daryti saugu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad manevrą pradėjo, kai atvažiuojantys automobiliai dar buvo toli, t. y. 200-250 metrų atstumu. R. V. 2009 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu pripažino, jog pamatė automobilį VW Passat su priekaba iš 100-150 metrų. Teismo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis, esant 150-200 metrų atstumui (remiantis šalių paaiškinimais nurodytu atstumo vidurkiu), R. M. turėjo pagrindą iš šalutinio kelio įvažiuoti į pagrindinį ir šiais veiksmais KET nepažeidė. KET 109 punktas, kurio pažeidimu kaltinamas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, įpareigoja vairuotoją persirikiuojant duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Šioje byloje nustatyta, jog automobiliui VW Passat įsukus į Neries krantinę, R. V. važiavo ne gretima, o ta pačia juosta iš paskos. Tai, kad R. M. vairuojamas automobilis būtų sudaręs kliūtį gretima eismo juosta važiavusiai transporto priemonei BMW, įrodymų nėra. Kauno apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog R. M. paaiškinimai proceso metu išliko nuoseklūs, tuo tarpu R. V. paaiškinimuose yra prieštaravimų. Be to, R. V. ir L. K. turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Vadovaudamasis šiais motyvais, teismas konstatavo, kad priežastinio ryšio tarp R. M. veiksmų ir eismo įvykio nėra.

III.

Apeliaciniu skundu L. K. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos pareigūno 2009 m. vasario 10 d. nutarimą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme. Paaiškina, kad važiavo Baltų prospektu, Kaune, Neries krantinės link, antra eismo juosta. Ta pačia kryptimi, priešais pirma eismo juosta judėjo automobilis Volvo. Leidžiantis nuo kalno, L. K. teigia pastebėjusi automobilį VW Passat su priekaba, kuris ruošėsi įvažiuoti į Baltų prospektą. Automobiliui VW Passat staiga kirtus pirmą eismo juostą, automobilio Volvo vairuotojas persirikiavo į antrą juostą. Tuomet automobilis VW Passat, nerodydamas posūkio signalo ir neįvertinęs artėjančio mašinų srauto, metėsi į kairę link skiriamojoje juostoje įrengtos apsisukimo vietos, šiais veiksmais užtverdamas kelią. Transporto priemonės Volvo vairuotojas R. V., vengdamas susidūrimo, stabdė, suko į kairę ir užvažiavo ant skiriamosios juostos. Apeliantė, dešiniajame veidrodėlyje pamačiusi artėjant kitas transporto priemones, ir neturėdama kur trauktis, taip pat staigiai stabdė, tačiau slysdamas automobilis BMW kliudė transporto priemonę Volvo. L. K. įsitikinimu, šio eismo įvykio kilimą nulėmė neatsargūs R. M. veiksmai (b. l. 97-99).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas R. M. apeliacinį skundą, 2009 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-6002/2009 nurodė, kad kaltinimas pažeidėjui suformuluotas ir nuobauda skirta pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kuri įtvirtina administracinę atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi matyti, jog šiuo atveju būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir kitų eismo dalyvių atliktų veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, o ne kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (b. l. 69-72).

2009 m. sausio 26 d. paaiškinime R. V. nurodė, kad automobiliu Volvo važiavo keliu su skiriamąja juosta (Baltų prospektu senamiesčio kryptimi). Likus mažiau nei 50 metrų iki sankryžos su Strazdo gatve, iš šio šalutinio kelio išsuko automobilis VW Passat su priekaba. Įvertindamas staigių veiksmų riziką ant slidžios kelio dangos, R. V. persirikiavo į kairę (į antrą eismo juostą). Tuo metu automobilis VW Passat, nerodydamas jokių įspėjamųjų signalų, iš pirmos eismo juostos staigiai suko į antrąją, judėdamas link skiriamojoje juostoje įrengtos apsisukimo ne sankryžoje vietos. Šiais veiksmais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo užkirto transporto priemonei Volvo kelią. Vengdamas susidūrimo, R. V. staigia stabdė, vairą suko į kairę, transporto priemonė slydo ir atsitrenkė į kelio bortą. Iš karto po to R. V. teigia pajutęs smūgį į savo automobilio Volvo galinę dalį (b. l. 31).

Nagrinėjamo įvykio dieną L. K. paaiškino Institucijai, kad vairavo automobilį BMW Baltų prospektu antra eismo juosta. Priekyje, ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta, važiavo automobilis Volvo. Iš Strazdo gatvės į kelią įvažiavusi transporto priemonė VW Passat, skersai kirto šios krypties važiuojamąją kelio dalį (pirmą bei antrą eismo juostas) ir sustojo apsisukimo ne sankryžoje vietoje. Pamatęs kliūtį, automobilio Volvo vairuotojas persirikiavo į antrą juostą, tačiau nesitikėjęs tolesnio pažeidėjo manevro, stabdė ir užlėkė ant kelio borto. Apeliantė pažymėjo, jog pamačiusi automobilį VW Passat, sulėtino greitį, tačiau automobiliui Volvo pradėjus stabdyti, ji taip pat stabdė. Dėl slidžios kelio dangos, transporto priemonę BMW sumėtė ir jį kliudė automobilį Volvo (b. l. 29-30).

Ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje R. M. pripažino, kad praleidęs transporto priemonių srautą, iš Strazdo gatvės įsuko į Baltų prospektą, rodydamas posūkio į kairę signalą, persirikiavo iš pirmos eismo juostos į antrą ir sustojo leistinoje apsisukimo vietoje (b. l. 28).

Taigi iš pirminių bylos duomenų akivaizdu, jog pagrindinė ir vienintelė priežastis, privertusi automobilių Volvo ir BMW vairuotojus sudėtingomis važiavimo sąlygomis keisti eismo juostas, važiavimo greitį bei imtis kitų neatidėliotinų priemonių eismo saugumui užtikrinti, buvo neatsargus R. M. manevravimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties R. M. veiksmuose buvimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nustatinėjo R. V. kaltę, nors kaltinimai konkretaus KET punkto pažeidimu jam nėra pareikšti, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimas naikintinas ir R. M. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

L. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasStasys GagysRičardas Piličiauskas