Alytaus apylinkės teismo nutartis

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. Š. ir atsakovo R. P. pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. P., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. P. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaikų teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad palaiko ieškovės reikalavimus ir daro išvadą, jog nepilnametės dukros B. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, prašomas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydis atitinka nepilnametės interesus.

Šalys nutarė bylą baigti taikos sutartimi, kurios sąlygas išdėstė raštu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis), prašo teismo patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį, nurodo, kad bylos nutraukimo pasekmės joms žinomos. Be to, šalys prašo nepriteisti iš atsakovo R. P. valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų, susidariusių teikiant teisine pagalbą ieškovei B. Š., atsižvelgiant į atsakovo sunkią finansinę padėtį bei į tai, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, jis sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko savo pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši teisė kyla iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo ir ja šalys gali pasinaudoti bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą (CK 6.983 straipsnis). Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis.

Iš taikos sutarties turinio matyti, kad šalys išsprendė ginčą dėl nepilnamečio vaiko B. P. gyvenamosios vietos nustatymo, jos išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, t. y. susitarė nepilnamečio vaiko B. P. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina B. Š., atsakovas taikos sutartimi įsipareigojo mokėti nepilnamečio vaiko B. P. išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis vaiko motiną B. Š., ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygos įstatymams neprieštarauja, ieškovės ir atsakovo bei kitų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų nepažeidžia, todėl pateikta taikos sutartis tvirtintina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), civilinė byla nutrauktina. Bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos (CPK 294 straipsnis).

CK 6.985 straipsnyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tačiau, atsižvelgiant į teismui pateiktos taikos sutarties dalyką, pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, šalims ateityje išlieka teisė kreiptis į teismą dėl vaiko išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo, o vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 4 dalimi šalims išlieka teisė reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Valstybė byloje patyrė 194,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų ir 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Spręstinas klausimas dėl šių išlaidų paskirstymo. Be to, šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, iš atsakovo R. P. valstybei turėtų būti priteista 25 procentai už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, t. y. 32,00 Eur (75,00 Eur + (200,00 Eur x 12 mėnesių) x 3 procentai x 75 procentai) x 25 procentai ) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis, 87 straipsnio 2 dalis).

Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo atlyginti valstybei žyminio mokesčio dalį ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, todėl valstybės patirtos 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir 25 procentai už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, t. y. 32,00 Eur, priteistina iš atsakovo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patikslintu ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. P. po 220,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taikos sutartimi susitarus dėl 200,00 Eur išlaikymo vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, laikytina, kad patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo buvo patenkintas 91 procentu (2 400,00 Eur / 2 6400,00 Eur), reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas 100 procentų, reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė taikos sutartimi atsisakė, todėl spręstina, kad šis reikalavimas nepatenkintas, ir daroma išvada, kad ieškinys patenkintas 64 procentais ((91 procentas + 100 procentų + 0 procentų)/3). Todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai valstybei iš atsakovo turėtų būti priteisiama 124,16 Eur (194,00 Eur x 64/100) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, o iš ieškovės valstybei turėtų būti priteisiama 69,84 Eur (194,00 Eur x 36/100) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. spalio 9 d. Sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-4496-15997 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, jai tenkanti valstybės patirtų 69,84 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis iš ieškovės valstybei nepriteistina (CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Be to, pažymėtina, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis, šalys bendradarbiavo ir iki parengiamojo teismo posėdžio pasirašė taikos sutartį, todėl spręstina, kad procesinis atsakovo elgesys buvo tinkamas. Šalims sudarius taikos sutartį, atsižvelgiant į tai, jog procesinis atsakovo elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (šalių nesugebėjimą susitarti dėl geriausių vaiko interesų), išlaidos valstybei iš atsakovo taip pat nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294, 392 straipsniais,

nutaria:

Patvirtinti ieškovės B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Šalys susitaria, kad ieškovė B. Š. atsisako visų savo pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų.

2. Sudarydamos taikos sutartį, šalys susitaria ir prašo teismą nepilnamečio vaiko: (duomenys neskelbtini) gimusios dukros B. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina B. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

3. Šalys susitaria, kad abu atsako už dukros auklėjimą ir vystymą, švietimą, užtikrina jos teisę į asmeninį gyvenimą, privalo rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina vaiko teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės (CK 3.30 straipsnis).

4. Šalys susitaria ir prašo teismą priteisti iš R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko: (duomenys neskelbtini) gimusios dukros B. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 200,00 (du šimtus ) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (t. y. 2019 m. lapkričio 7 d.) iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis dukros motiną B. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini).

5. Lėšas, skirias dukros B. P. išlaikymui, atsakovas R. P. perveda į ieškovės B. Š. banko sąskaitą iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 d.

6. Šalys nereikalauja viena iš kitos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

7. Atsakovas R. P. įsipareigoja atlyginti valstybei žyminio mokesčio dalį bei išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

8. Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo Alytaus apylinkės teismo nutarties, kuria tvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

Civilinę bylą Nr. e2-313-939/2020 nutraukti.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 32,00 Eur (trisdešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660,

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.