- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- e2-827-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui R. P., teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama bankroto administratoriaus R. P., pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 49 298,57 eurų ieškovei padarytų nuostolių atlyginimą (žalą) už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo.
Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį paliko nepakeistą. Nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovės valdymo organai buvo įpareigoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, ir visus dokumentus, tačiau ieškinio padavimo teismui dieną ieškovės valdymo organai administratoriui neperdavė turto pagal balansą ir visų dokumentų. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 20 d., 2017 m. vasario 8 d., 2017 m. kovo 21 d., 2017 m. gegužės 22 d., 2017 m. spalio 6 d. nutartimis patvirtino ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 49 298,57 Eur sumai. Ieškovės direktoriaus pareigas nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas A. K.. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kad įmonė iki bankroto bylos iškėlimo jau turėjo finansinių sunkumų patvirtina antstolės V. Š. 2015 m. birželio 16 d. „Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr.71-1283/2014, kuriuo lėšos gautos pardavus UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir saugomos depozitinėje sąskaitoje sumoje 247 543,25 Eur buvo paskirstytos taip : išieškotojams – 111 998,10 Eur, vykdymo išlaidos – 9 230,54 Eur, ir 126 314,61 Eur (2015-06-29) grąžino skolininkui UAB (duomenys neskelbtini). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tokiu būdu bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Kadangi atsakovas nesilaikė įstatymo numatytų pareigų, UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu veikė nesąžiningai, laikytina, kad visos jo atsakomybės taikymui būtinos sąlygos egzistuoja, todėl BUAB (duomenys neskelbtini) naudai priteistini A. K. neteisėtais veiksmais padaryti nuostoliai. Bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 49 298,57 Eur, kurių padengimas neįmanomas, nes BUAB (duomenys neskelbtini) neturi turto. Ši suma priteistina iš ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies numatytos prievolės nevykdžiusio atsakovo. Ieškovės atstovas patikslino, kad akivaizdus ieškovės nemokumas buvo aiškus 2015 m. gruodžio 31 d., todėl iki bankroto bylos iškėlimo kreditorių finansiniai reikalavimai išaugo 35 239,15 eurų suma. Dėl to palaiko būtent tokio dydžio ieškinį. Tai patvirtina apskaičiavimai 2019 m. vasario 15 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. informacinėse pažymose, iš kurių matyti, jog skirtumas tarp 2015 m. gruodžio 31 d. egzistavusios pradelstos skolos kreditoriams ir jos dydžio bankroto bylos iškėlimo metu yra 35 239,15 eurų (bendra patvirtinta finansinių reikalavimų suma 49298,57-14059,42 (pradelsta skola 2015 m. gruodžio 31 d. valstybinei mokesčių inspekcijai buvo 5698,13+ VSDFV 6020,22+ UAB „Prie viaduko“ 1944,33+ antstoliui R. K. 57,20+ Šiaulių miesto savivaldybei 339,54)). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo esant įstatyme numatytiems pagrindams. Į teismo posėdį neatvykus atsakovui, šį prašymą palaikė.
Atsiliepimas
Atsakovas, žinodamas apie teismo posėdį, į jį neatvyko, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmiausia privalo būti nustatytas UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo momentas, tuomet turi būti išsiaiškinama, kaip išaugo UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių finansiniai reikalavimai nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (nuo nemokumo momento). Nesant nustatytų šių aspektų, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvęs vadovas padarė kokią nors žalą. Ieškinys grindžiamas tik formaliu teismų praktikos išaiškinimu ir ĮBĮ teisės normų citavimu. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas padarė žalos ir kad jos padarė būtent 49 298,57 Eur sumai. Kai reiškiamas ieškinys dėl atsakomybės už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (LR ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), reikia įvertinti, ar ir kada ši pareiga vadovui kilo, ar bendrovės vadovai šią pareigą pažeidė ir kokios šio pažeidimo teisinės pasekmės. Atsakomybė įmonės vadovui minėtu pagrindu taikoma tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416469/2015; kt.). UAB (duomenys neskelbtini) 2016-04-30 d. balansas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo turto už 232 316 Eur, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 59 279 Eur, kas reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nemoki įmonė ir atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Atsakovės 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2015 m. bendrovė dirbo pelningai. Ieškovė turėjo įrodyti atsakovės nemokumo atsiradimo momentą, tačiau to nepadarė. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei (kreditoriams) padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Ieškovė turėjo įrodyti atsakovės nemokumo atsiradimo momentą, ar atsakovui buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, kiek įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai išaugo nuo UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo atsiradimo momento. Kadangi nė vienas iš šių aspektų įrodytas nebuvo, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ieškinyje nurodytą sumą.
Motyvuojamoji dalis
Tenkintinas ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių, pripažįstant pagrįstu sumažintą ieškinio reikalavimą.
Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 8 d. nutartimi nutarė bylos nagrinėjimui teisme pasirengti paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovė dublike išdėstė savo reikalavimus ir atsikirtimus pagrindžiančius argumentus. Atsakovui dublikas ir teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis, kuria atsakovui nustatytas keturiolikos dienų terminas triplikui pateikti, 2018 m. spalio 26 d. įteiktas asmeniškai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą tripliko nepateikė. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti 2019 m. sausio 30 d. 13.30 val. teismo posėdyje. Teismo šaukimas apie paskirtą teismo posėdį 2018 m. gruodžio 21 d. buvo išsiųstas atsakovui, tačiau siunta buvo grąžinta su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, teismo šaukimas pakartotinai buvo išsiųstas 2019 m. sausio 8 d., tačiau taip pat buvo grąžinta su žyma „neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą“. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą, 2019 m. sausio 30 d. protokoline nutartimi atidėjo teismo posėdį ir kitą teismo posėdį paskyrė 2019 m. kovo 18 d. 13.30 val. Kadangi teismo šaukimas atsakovui nebuvo įteiktas, Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 18 d. protokoline nutartimi nutarė pakartotinai išsiųsti teismo šaukimą, atidėjo bylos nagrinėjimą 2019 m. gegužės 7 d. 13.30 val. Šis šaukimas buvo išsiustas specialia pašto siunta, kuri buvo suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu. Ant pašto siuntos buvo nurodytas 30 dienų saugojimo terminas. Teismas sprendžia, kad, praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje terminui, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie 2019 m. gegužės 7 d. 13.30 val. vyksiantį teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018, 2019-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019). Tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie 2019 m. gegužės 27 d. teismo posėdį jis buvo informuotas teismo pranešimu (CPK 133 straipsnio 1 dalis). Atsakovui neatvykus į teismo posėdį, neprašant bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir neinformavus apie svarbias neatvykimo priežastis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad sumažintas ieškinio reikalavimas yra pagrįstas.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatyta, kad kai įmonės administracijos vadovas nevykdo ar netinkamai vykdo jam CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti atsiradusią žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis.). Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti įmonei padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
Kasacinis teismas išaiškino, kad įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas A. K..
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2016 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. eB2-2073-221/2016). Teismas konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki, nes, 2016 m. balandžio 30 d. balanso duomenimis, pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro ne mažesnę nei 59279 eurų sumą, įmonės turtas yra debitoriniai įsiskolinimai, nepripažintini realiai turimu turtu nesant įrodymų apie galimybę skolas susigrąžinti, o 86474 eurų vertės balansinės vertės mašinos ir įrengimai balanse apskaityti tik formaliai (pastarieji duomenys pagrįsti įmonės vadovo pripažinimu). Ji neturi jokio realaus turto, iš kurio gali vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu. Konstatuota, kad įmonės vadovas A. K. nepaneigė, jog vėliausiai nuo 2015 metų vidurio įmonė buvo nepajėgi vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nepaaiškino, kodėl pats nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didino įsiskolinimus valstybei. Bankroto byla buvo iškelta pagal kreditorių VSDFV Kauno skyriaus ir UAB „Prie viaduko“ pareiškimus.
Nurodyti faktai pagrindžia, jog nuo 2015 m. vidurio atsakovas turėjo žinoti apie akivaizdų faktinį įmonės nemokumą, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepagrįstai nesikreipė, tuo pažeidė imperatyvų ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reikalavimą bei fiduciarines pareigas (neveikė sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai, tuo pažeisdamas bendrovės kreditorių interesus). Yra priežastinis ryšys tarp šio neveikimo ir bendro išaugusio įmonės skolų kreditoriams dydžio, apskaičiuoto ieškovės pateiktose pažymose, nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos įrodytos, todėl iš jo ieškovei priteistina 35 239,15 eurų žalos atlyginimo (CK 6.245-6.249 straipsniai, 2.87 straipsnio 1, 7 dalys, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo valstybei priteistina 754 Eur (CPK 80 straipsnio 1, 7 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 35 239,15 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius du šimtus trisdešimt devynis eurus 15 centų) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 754 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, nurodant atitinkamai mokėjimo paskirtį: „žyminis mokestis“.
Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka. Per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.