- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-2459-153/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15692-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- T. K.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19996-920/2014, kuria ieškovės T. K. patikslintas ieškinys dėl namo bendraturčio įpareigojimo įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje faktiškai ir realiai naudojamą valdomą naudingą plotą laikytas nepaduotu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms A. Š., G. G., tretiesiems asmenims DNSB (duomenys neskelbtini), UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno švara“, VĮ Registrų centui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, AB „Kauno energija“, kuriuo prašė įpareigoti atsakoves per dešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti faktiškai valdomą nuo 1998 m. 109,02 kv. m bendrą buto adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) , plotą VĮ Registrų centro duomenų bazėje, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą dešimties kalendorinių dienų terminą, skirti atsakovėms po 20000 Lt baudą (kiekvienai) į LR biudžetą; priteisti iš atsakovių visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė prie pateikto ieškinio prijungti civilinę bylą Nr. 2-3039-800/2014.
Kauno apylinkės teismas 2014-09-08 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir civilinės bylos Nr. 2-3039-800/2014 medžiagą, nurodė, kad atsakovės ketino įregistruoti ieškovės nurodomą papildomą jų valdomo buto plotą, tačiau to negalėjo padaryti ieškovei, vienintelei iš visų namo bendraturčių, nedavus sutikimo. Atsakovėms neįvykdžius Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 2 d. nurodytų sąlygų, būtinų kadastro duomenų pakeitimui, t. y. su prašymu nepateikus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, tarp jų ir namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , bendraturčių sutikimo, įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo atsakovės būtų įpareigotos įregistruoti buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), faktiškai valdomą 109,02 kv. m bendrą plotą, nesukels ieškovės ieškinyje reiškiamo reikalavimo pageidaujamų pasekmių. Teismas įpareigojo ieškovę nurodyti, kokias teisines pasekmes jai sukeltų jos reiškiamų ieškinio reikalavimų patenkinimas, jei pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus, viena būtinų sąlygų turto įregistravimui yra pačios ieškovės sutikimas, ir ar nurodyto ieškovės sutikimo davimas atsakovėms nesukeltų ieškovės siekiamų pasekmių ne teisminio ginčo keliu, tokiu būdu išvengiant nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų visiems proceso dalyviams. Taip pat įpareigojo sumokėti 144 Lt žyminį mokestį.
2014-09-14 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014-10-07 nutartimi ieškovės patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nurodė, kad ieškovė, kaip ne kartą pati pabrėžė patikslintame ieškinyje, neprieštarauja savavališkų statybų įteisinimui įstatymu nustatyta tvarka, o reiškiamu ieškiniu siekia bendrųjų patalpų atidalijimo pagal įstatymą, nekilnojamojo daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės bendraturčių nuosavybės projekto parengimo, sukuriant privačią nuosavybę. Tačiau nors pati ieškovė nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardinti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo daikto atidalijimo projektą, taip pat ieškinyje įvardino ir atitinkamus įstatymo reikalavimus, tokio projekto teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi įgaliojimų ir teisių rengti atidalijimo iš bendrosios dalinės bendraturčių nuosavybės projekto, teismas konstatavo, kad ieškovė nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų. Taip pat teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-16408-192/2014 pagal ieškovių A. Š. ir G. G. ieškinį atsakovei T. K., trečiajam asmeniui DNSB (duomenys neskelbtini), kurioje sprendžiamas klausimas dėl ginčo patalpų įteisinimo teisės suteikimo be bendraturčio sutikimo, kuri savo pobūdžiu ir reikalavimų turiniu iš dalies atitinka ieškinyje reiškiamus ieškovės reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirame skunde ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014-10-07 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone, teismo nurodytus ieškinio trūkumus ji ištaisė. Nurodo, kad kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismą įpareigoti atsakoves atkurti civilinę taiką tarp namo bendraturčių ir atliktų veiksmus, t. y. įstatymų nustatyta tvarka ne teismo keliu parengti namo bendro naudojimo patalpų (pastogės) atidalinimo projektą ir apskaičiuoti visiems namo bendraturčiams tenkančias namo pastogės idealiąsias dalis, nes tik po šių veiksmų atlikimo namo bendraturčiams nesutinkant galima kreiptis į teismą įrodinėti, kad namo bendraturčiai be pagrindo nesutinka su pateiktu bendro naudojimosi patalpos atidalinimo projektu. Taip pat nurodo, kad ji – ieškovė, negali ir neprivalo pateikti teismui namo bendro naudojimo patalpų atidalinimo projekto, kaip nurodė teismas, nes neteisėtus veiksmus atliko atsakovės – jos neteisėtai valdo namo bendrosios nuosavybės dalį. Mano, kad teismas privalėjo šią bylą perduoti nagrinėti kartu su civiline byla Nr. 2-16408-192/2014, kurioje ieškovės A. Š. ir G. G. yra pateikusios ieškinį, kuriame prašo įteisinti savavališkas statybas be T. K. sutikimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patikslintas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui CPK 115 straipsnio 2 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinis), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė.
Byloje nustatyta, kad ieškovė 2014-09-08 teismo nutarties, kuria konstatuoti ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, neskundė. Ieškovė teismui pateikė procesinį dokumentą – patikslintą ieškinį, kuriame ieškinio reikalavimą nurodė tą patį, kaip ir pirminiame ieškinyje, – įpareigoti atsakoves per dešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti faktiškai valdomą nuo 1998 m. 109,02 kv. m bendrą buto plotą adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro duomenų bazėje, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą dešimties kalendorinių dienų terminą, skirti atsakovėms po 20000 Lt baudą (kiekvienai) į LR biudžetą. Ieškovė nurodė, kad ieškinio esmė yra bendrųjų patalpų atidalijimas pagal įstatymą, nekilnojamojo daikto atidalijimo iš bendrosios dalinės bendraturčių nuosavybės projekto parengimas, todėl atsakovės, siekdamos įregistruoti valdomą pastogės patalpą, turi nustatyti naudojimosi tvarką namo pastoge, pateikti atitinkamą projektą ieškovei ir kitiems namo bendraturčiams, atsakovės šių veiksmų neatlieka ir taip trukdo ieškovei naudotis bendro naudojimosi patalpomis. Taip pat ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė ir aplinkybes dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, t. y. atsakovių savavališkai pastatytų patalpų įteisinimo galimybių, ieškovė iš esmės sutinkanti dėl atsakovių savavališkų statybos darbų įteisinimo, tačiau kelia tam tikras sąlygas – įstatymų nustatyta tvarka paruošti reikiamą dokumentaciją.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys nėra pakankamai aiškus, nes reikalavimo pagrindas ir ribos pagal ieškinio pagrindą, nėra aišku, ar ieškovė ieškinį reiškia dėl savavališkų statybų padarinių šalinimo CK 4.103 straipsnio pagrindu, kaip asmuo, kurio teisės ir interesai yra pažeisti, ir teismas, nagrinėdamas tokį ieškinį turi teisę suteikti galimybę įteisinti savavališkai pastatytus statinius (CK 4.103 straipsnis, Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis), ar ieškovė reiškia ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Spręstina, kad pagal tokį ieškinį procesas negali būti pradėtas, nes kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.
Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ieškinio šalinimo trūkumų institutą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.