Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Iv-1551-624/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-03-09
Bylos Nr.: Iv-1551-624/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02656-2011-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas: UAB „Nacionalinis švietimo centras“
Atsakovas: Narkotikų
Trečiasis asmuo: UAB „Textads“

Administracinė byla Nr. I-1551-624/2012(Proceso Nr. 3-61-3-02656-2011-6)Procesinio sprendimo kategorija 20; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Nacionalinis švietimo centras“ atstovėms O. S. ir D. P., atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Miliauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Textads“ atstovams A. A. ir L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Nacionalinis švietimo centras“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Textads“ dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Nacionalinis švietimo centras“ (toliau – ir Bendrovė) skunde prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2011-11-03 nutarimą Nr. ATK2-62/11. Nurodo, kad Departamento 2011-11-03 nutarimu Nr. ATK2-62/11 pareiškėjai buvo skirta 10 000 Lt bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 str. 1 d. 1 p. pažeidimą. Su nutarimu ir paskirta nuobauda nesutinka. Atsakovas, priimdamas ginčijamą nutarimą, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos administruojamoje svetainėje www.manodienynas.lt laikotarpiu nuo 2011-09-14 iki 2011-09-21 buvo publikuojama alkoholio produktų reklama. Priimdamas nutarimą ir konstatuodamas, kad minėtoje svetainėje buvo publikuota alkoholio produktų reklama, atsakovas nevertino reklaminiame skydelyje pateiktos informacijos pobūdžio, konteksto, prekinį ženklą vertino atskirai nuo reklaminio teksto, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas. Pareiškėja neginčija, kad atsakovo nustatytu terminu jo administruojamoje svetainėje www.manodienynas.lt buvo publikuojama informacija su „Martini“ prekės ženklu, tačiau nesutinka su atsakovo pozicija, kad tai buvo alkoholio produktų reklama. Kaip matyti iš paties atsakovo priimto nutarimo turinio, šalia prekės ženklo „Martini“ buvo pateikta informacija: „KISSER CASTING“, „IEŠKOME TALENTŲ NUO 25 METŲ FILMUOTIS MŪSŲ NAUJOJE TV REKLAMOJE“, „ATLYGINIMAS 150 000 EURŲ“, „REGISTRUOKIS“. Sistemiškai vertinant visos reklamos turinį ir kontekstą matyti, kad šia reklama buvo siekiama ne skatinti asmenis įsigyti ir vartoti alkoholio produktus, o rasti reklamai tinkamus asmenis. Pagal Įstatymo 2 str. 4 d. alkoholio reklama - bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Ji negali būti laikoma Įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. numatyto pažeidimo objektu, kadangi tikslas skatinti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus yra viena iš būtinų informacijos pripažinimo alkoholio reklama sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimas, 2004-01-26 nutarimas, 2008-09-19 nutartis administracinėje byloje A63-1586/2008; 2009-10-26. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-07-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-1079/2011 yra išaiškinęs, kad nustatant, ar konkrečiu atveju informacija sudaro alkoholio reklamą, reikia atsižvelgti į informacijos pateikimo būdą ar formą, jos galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip informaciją, teiginius galėjo suprasti vidutinis vartotojas, šis poveikis turėtų būti vertinamas neatsietai nuo visos informacijos turinio, pateikimo būdo ir formos, viso teksto, kuriame pateikiami atitinkami teiginiai, turinio, pobūdžio ir tikslų, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar teiginiai dominuoja bendrame tekste, ar jie sudaro teksto esmę, šių teiginių, ženklų sąsają su bendru tekstu. Atsakovas, priimdamas ginčijamą nutarimą, šiomis taisyklėmis nesivadovavo, prekinio ženklo „Martini“ logotipą vertino atskirai nuo šalia esančio teksto ir kitos informacijos, neanalizavo reklamos tikslo, netyrė kaip reklamą galėjo suprasti vidutinis vartotojas, taigi priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą pateiktą informaciją vertinti kaip alkoholio produktų reklamą. Atsakovas reklaminiame skydelyje nurodytą prekinį ženklą „Martini“ vertino atskirai nuo visos pateiktos informacijos ir tik tiek, kad pagrįstų nuomonę dėl įstatymo pažeidimo, be to, akcentuodamas tik dalį pateiktos informacijos (prekės ženklo „Martini“ logotipą), atsakovas iš esmės iškreipė mintį, kurią buvo siekiama perteikti. Taip pat nurodo, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių reklamos draudimo teisėtumo klausimus, 1997-02-13 nutarime konstatavo, kad reklamai būdingi bent du požymiai: 1) specialus jos tikslas - skatinti vartoti reklamuojamą dalyką, 2) atlygintinumas. Konstitucinis Teismas taip pat padarė išvadą, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje). Konstitucinio Teismo vertinimu, reklama yra savitas informacijos porūšis, kuris paprastai vadinamas komercine informacija, nes ji neatsiejama nuo verslo sferos, marketingo, kadangi faktiškai jiems tarnauja, yra svarbi konkurencijos priemonė. Konstitucinis Teismas 2004-01-26 nutarime dar kartą patvirtino, kad pagal Įstatymą reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Ginčijamu atveju atsakovas, priimdamas nutarimą, visiškai neįsigilino ir nevertino aplinkybės, kiek paskelbta informacija buvo susijusi su pareiškėjo veikla, kokią ekonominę naudą paskelbta informacija turėjo ir galėjo turėti pareiškėjui, kokį suinteresuotumą pareiškėjas galėjo turėti būtent dėl tokio turinio ir pobūdžio informacijos paskelbimo, taip pat ar pareiškėjas apskritai buvo atsakingas už skelbiamos informacijos turinį, formą ir pobūdį. Taigi, akivaizdu, kad priimdamas ginčijamą nutarimą, atsakovas neįvykdė esminės tokio pobūdžio administracinę bylą nagrinėjančio subjekto pareigos - nustatyti ar pateikta informacija atitinka sąsajumo su įmonės komercine, ūkine veikla bei skatinimo vartoti alkoholinius gėrimus, kriterijus. UAB „Nacionalinis švietimo centras“ pagrindinė veikla yra kompiuteriai ir su jais susijusi veikla. Įmonės vykdomos funkcijos- elektroninio dienyno „Mano dienynas" administravimas, tobulinimas ir priežiūra, kitų informacinių sistemų kūrimas (programavimas). Nei su prekyba alkoholio produktais, nei su reklama pareiškėjo veikla nėra susijusi. Dėl nurodytos priežasties, pareiškėjas nėra ir negali būti atsakomybės subjektas Įstatymo 29 str. prasme, kadangi jo komercinė veikla niekaip nesusijusi su skatinimu įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Informacija, kurią atsakovas įvardijo „alkoholio produktų reklama“, pareiškėjo administruojamame tinklalapyje www.manodienynas.lt buvo patalpinta UAB „Textads“ iniciatyva. Taip pareiškėjos ir UAB „Textads“ priklausančio reklamos tinklo „Adclick“ yra sudaryta reklamos plotų nuomos sutartis. Būtent šios sutarties pagrindu UAB „Textads“ pareiškėjui priklausančioje interneto svetainėje www.manodienynas.lt publikuoja reklamas. Iš sutarties sąlygų matyti, kad už reklaminių skydelių turinį pilnai atsako reklamos užsakovas, o UAB „Textads“ kontroliuoja reklaminių skydelių turinį ir pasilieka teisę nepublikuoti netinkamos reklamos. Pareiškėja pagal minėtos sutarties sąlygas yra tik reklaminio ploto tinklalapyje nuomotojas, jis pats reklamine veikla neužsiima, reklamos netalpina, taigi nevykdo ir reklamoje pateikiamos informacijos kontrolės. Nepaisant to, pareiškėja nedelsdamas reagavo į atsakovo pranešimus dėl neteisėtos reklamos ir, turėdama teisę blokuoti bet kurio užsakovo reklamą savo tinklalapyje, pašalino iš jo ginčijamą informaciją. Pareiškėja neturėjo jokio suinteresuotumo savo tinklalapyje patalpinti reklamą su prekinio ženklo „Martini“ logotipu. Be to, neturėjo realios galimybės sukontroliuoti administruojamo tinklalapio reklaminiame skydelyje pateikiamos informacijos, kadangi nėra nei reklamos srities profesionalas, nei tiesioginis teisinių santykių su reklamos užsakovais subjektas. Pareiškėja yra tik reklaminio ploto savo administruojamame tinklalapyje nuomotoja, taigi ji realiai negalėjo turėti jokios įtakos tariamo pažeidimo padarymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-878/2011 2011-04-04 priimtoje nutartyje yra išaiškinęs, kad Įstatymo 29 str. 1 d. yra įtvirtintos objektyviai pasireiškiančios faktinės aplinkybės, kurias konstatavus, atsakomybė kyla subjektui ne dėl jo subjektyvaus ryšio su atitinkamu pažeidimu (kaltės formos klausimas), bet dėl konkretaus subjekto valios aspekto konstatavimo, t. y. vertinant, ar konkretus subjektas išreiškė savo valią, kad būtų įgyvendintos faktinės aplinkybės, kuriomis nesilaikoma Įstatymo 29 str. 1 d. reikalavimų visa šių reikalavimų apimtimi. Todėl kiekvienu atveju Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi visapusiškai įvertinti, ar konkretus subjektas savo sąmoningais ir kryptingais veiksmais prisidėjo prie tokių faktinių aplinkybių sukūrimo, kai pažeidžiami Įstatymo 29 str. 1 d. numatytų reikalavimų alkoholio reklamai draudimai. Atsakovas nesivadovavo teismo praktikos suformuotomis taisyklėmis, neatsižvelgė į pareiškėjos veiklos pobūdį, jos komercinės veiklos sąsajas su skatinimu įsigyti alkoholio produktus, taip pat nevertino pareiškėjos įtakos tariamą Įstatymo pažeidimą sudarančių aplinkybių sukūrimui, taigi priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, kuriuo nubaudė asmenį, nesantį Įstatymo 29 str. reguliuojamų teisinių santykių subjektu. Taip pat nurodo, kad Įstatymo 35 str. 2 d. nustatyta, kad institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos. Administracinių teismų praktikoje aiškinant Įstatymo 35 str. 2 d. nuostatas yra konstatuota, kad nustatytas vieno mėnesio terminas yra naikinamasis (nei šioje, nei kitose įstatymo normose bylos nagrinėjimo ir atsakomybės taikymo termino pratęsimas nenumatytas). Pasibaigus Įstatymo normoje nustatytam terminui procesas nebegali vykti - neišnagrinėjus bylos ir nepaskyrus baudos (ekonominės sankcijos) per įstatymu nustatytą terminą, ji negali būti skiriama. Pagal Įstatymo 35 str. 2 d. teisiškai reikšmingas faktas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio terminas, per kurį institucija turi išnagrinėti bylą ir, esant pagrindui, skirti baudą susietas su pažeidimo nustatymo diena. Sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga taikyti Įstatymo 34 ir 35 str. nuostatas kontrolės institucija (šiuo atveju - atsakovas) pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas Įstatymo pažeidimas. Ginčijamu atveju informacija, kurią atsakovas traktavo kaip alkoholio reklamą, pareiškėjos administruojamame tinklalapyje www.manodienynas.lt buvo publikuota nuo 2011-09-14 iki 2011-09-21. Atsakovui apie tai tapo žinoma vėliausiai 2011-09-22, kadangi kaip matyti iš 2011-10-21 protokolo Nr. ATK2-093, būtent šią dieną informacija apie tai buvo paskelbta dienraštyje „Vilniaus diena“, o jau kitą dieną atsakovas raštu Nr. S-(4.3-3)-1413 kreipėsi dėl informacijos pateikimo. Ginčijamas nutarimas buvo priimtas tik 2011-11-03, t. y. pasibaigus Įstatymo nustatytam vieno mėnesio terminui. Aplinkybių, pateisinančių termino pažeidimą, atsakovas nėra nurodęs ir pagrindęs. Kaip analogija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 str. 1 d. 7 p., nutarimas laikytinas neteisėtu, kadangi jis priimtas pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisena pasibaigus terminui yra negalima. Aplinkybės, kad atsakovas prieš priimdamas ginčijamą nutarimą, parašė kelis raštus prašydamas papildomos informacijos, negali būti laikomos pateisinamomis dėl termino pažeidimo, kadangi tos informacijos buvo prašoma tik formaliai, kaip jau minėta ji nevertinta ir į ją neatsižvelgta. Taip pat nurodo, kad Įstatymo 37, 38 str. numato teisę asmeniui, įtariamam pažeidimo padarymu, aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus. Taigi, įstatymas garantuoja asmeniui teisę aktyviai gintis ir įrodinėti savo nekaltumą. Ginčijamu atveju tokia teisė pareiškėjai praktiškai nebuvo suteikta, taip iš esmės pažeidžiant jos teises ir teisėtus interesus. Atsakovas 2011-10-24 surašė pranešimą, kuriame nurodyta, jog byla dėl įvykdyto pažeidimo bus nagrinėjama 2011-11-03, 9 val. Nors pranešime nurodyta pareiškėjo teisė pateikti paaiškinimus raštu, tam nustatytas terminas tik iki 2011-10-28. Tik su šiuo pranešimu pareiškėjai buvo pateiktas ir protokolas su pagrindine informacija apie tariamą pažeidimą. Minėtas pranešimas ir protokolas pareiškėjai buvo įteikti 2011-10-27, t. y. likus vienai dienai iki termino pateikti paaiškinimus, savo argumentus ir įrodymus pabaigos. Akivaizdu, kad per tokį trumpą terminą tinkamai pasiruošti gynybai, juo labiau kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo, buvo neįmanoma. Dėl nurodytų priežasčių akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo procese buvo grubiai pažeistos pareiškėjos teisės, būtent teisė į gynybą. Procesiniai pažeidimai padaryti ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kadangi Įstatymas nenumato reikalavimų, keliamų protokolui, reikėtų vadovautis ATPK nuostatomis. ATPK 259 str. numatyta, kad protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybės traukiamam asmeniui, o 260 str. numato protokolui keliamus reikalavimus, t. y. be kita ko protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę, pažeidimo padarymą pagrindžiančius argumentus ir įrodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. 1 d., 260 str. yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Ginčijamu atveju surašant protokolą pareiškėja nebuvo kviečiama (pačiame protokole nurodyta, kad jis pareiškėjai įteiktas paštu), nebuvo prašoma paaiškinimų, kas patvirtina, kad protokolas surašytas neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių (tai reiškia, kad kaltinimas suformuotas neobjektyviai, tik pateisinant tikslą nubausti). Be to, protokole nenurodyti jokie įrodymai, kuriais remiantis konstatuota pareiškėjo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo įvykdymo, jame nurodyta tik kad pažeidimas nustatytas remiantis „departamento surinkta medžiaga“, nedetalizuojant kokia. Kadangi protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame kaip jau minėta, yra formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, be to, administracinių teismų praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad būtent protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui, atsakovui surašius įstatymo reikalavimų neatitinkantį, neinformatyvų protokolą, pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė žinoti kuo grindžiama jo kaltė, taigi užkirstas kelias pasiruošti tinkamai gynybai. Atkreipė dėmesį, kad įstatymo reikalavimų neatitinka ir atsakovo priimtas ginčijamas nutarimas, kadangi jame išdėstyti tik atsakovo motyvai dėl jo nuomone nustatytų pažeidimo aplinkybių, tačiau nepaneigti pareiškėjos argumentai, nutarime iš esmės nepasisakyta dėl pareiškėjos motyvų ir argumentų vertinimo. Mano, kad nuobaudos skyrimo procedūra atlikta iš esmės pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neužtikrinant asmens teisės į gynybą, todėl neteisėtai priimtas nutarimas turi būti panaikintas. Dėl paskirtos baudos dydžio nurodo, kad nors pareiškėja savo kaltės dėl pažeidimo nepripažįsta, šiuo atveju teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų buvo nesilaikoma ir parenkant nuobaudą už neva padarytą pažeidimą. Skiriant nuobaudą įvertintos atsakovo nuomone pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau visiškai neatsižvelgta į pareiškėjos turtinę padėtį, paskirta nuobauda yra neproporcinga netgi lyginant su atsakovo neva nustatytomis pažeidimo padarymo aplinkybėmis, jo pasekmėmis. Paskirta nuobauda beveik šešis kartus viršija pareiškėjos 2010 m. pelną. Skiriant nuobaudą neatsižvelgta ir į tai, kad tokio dydžio bauda, esant dabartinei ekonominei situacijai bei itin sunkiai UAB „Nacionalinis švietimo centras“ finansinei padėčiai, daro neproporcingai neigiamą įtaką pareiškėjos finansinei būklei. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000-12-06 nutarimas, 2001-10-02 nutarimas). Dėl nurodytų priežasčių mano, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, be to, jos dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų (b. l. 1-6).

Pareiškėjos atstovės teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Taip pat nurodė, kad, nesant pagrindo panaikinti ginčijamą nutarimą, pareiškėja prašo, atsižvelgti į lengvinančias aplinkybes, maksimaliai sumažinti paskirtą baudą arba skirti įspėjimą.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sistemoje, kurioje mokykloje besimokantys vaikai ir paaugliai gali stebėti savo mokslo rezultatus ar pasitikslinti kitą informaciją, susijusią su jų ugdymu, buvo pateikta alkoholio reklama. Departamento duomenimis, laikotarpiu nuo 2011-09-14 iki 2011-09-21 pareiškėja administruojamoje svetainėje www.manodienynas.lt - sistemoje, kurioje mokykloje besimokantys vaikai ir paaugliai gali stebėti savo mokslo rezultatus ar pasitikslinti kitą informaciją, susijusią su jų ugdymu, buvo pateikta alkoholio reklama - pačiame puslapio viršuje, juodoje juostoje, juodos ir raudonos spalvos figūriniame elemente su auksinės spalvos apvadu įrašytas žodis „MARTINI“, žemiau pateiktas užrašas „Vartokite MARTINI® atsakingai“ - t. y. pateiktas žodinis prekės ženklas „MARTINI“ ir figūrinis prekės ženklas „MARTINI“. Greta minėtų ženklų ir teksto pateikti užrašai „KISSER CASTING”, „IEŠKOME TALENTŲ NUO 25 METŲ FILMUOTIS MŪSŲ NAUJOJE TV REKLAMOJE“, „ATLYGINIMAS 150.000 EUR“, „REGISTRUOKIS“. Minėta alkoholio reklama svetainėje www.manodienynas.lt buvo parodyta 1367 kartus. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. draudžia Lietuvos Respublikoje visų formų alkoholio reklamą, skirtą vaikams ir paaugliams iki 18 metų. Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 6 d. numatyta, kad alkoholio reklama - bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepanaikina padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. reikalavimo pažeidimo. Skundo argumentai dėl reklamos objekto - alkoholinio gėrimo „MARTINI“ reklamos, visumos, vertintini kritiškai, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, reklamos sąvokos aiškinimui ir taikymui. Pareiškėja netinkamai taikydama ir aiškindama teisės aktų reikalavimus, remdamasi subjektyvia teisės normų ir faktinių aplinkybių interpretacija, siekia išvengti už tokio pobūdžio pažeidimus kylančios atsakomybės. Pažymėjo, kad reklamos sąvoka, atsižvelgiant į jos vartojimo kontekstą, gali būti skirtinga, todėl egzistuoja įvairūs šios sąvokos apibūdinimai: „Reklama - tai bet koks viešas pranešimas, skatinantis parduoti, pirkti ar nuomoti gaminius ar paslaugas, skatinantis mintį arba veiklą, kurios pageidauja užsakovas. Jai skiriamas transliacijos laikas, už kurį reklamuotojas kaip nors atsilygina“ (Europos konvencija dėl televizijos be sienų). „Reklama yra informacijos forma, kuria siekiama paskatinti pirkti produkciją ar paslaugas, paveikti viešąją nuomonę, įgyti politinę paramą, pasiekti kokius nors tikslus ar gauti kitokią reklamuotojo norimą naudą“ (The New Encyclopedia Britannica, vol. 1, p. 103). „Reklamuoti - patarti, anonsuoti, paskelbti, pranešti apie, informuoti, publikuoti, padaryti žinomu. Siekti atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikrą dalyką bet kokiomis priemonėmis. Bet koks žodinis, rašytinis ar grafinis pareiškimas, padarytas pardavėjo bet kokiu būdu siekiant skatinti biznį ir apimantis, neribojant sąrašo, bet kokius pareiškimus ar atvaizdus laikraštyje ar kitame leidinyje, per radiją ar televiziją, ar įtraukus į bet kokį skelbimą, afišą, ženklą, katalogą ar pranešimą, arba atspausdintą ant (kažko), arba įtrauktą į bet kokią etiketę ar ženklą, patvirtintą ar lydintį tokią prekę. Atskiriant nuo kitų pranešimo formų, reklamuoti - reiškia siekti atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikrą dalyką“ (Black's Law Dictionary, 1990, p. 34). Konkretaus prekės ženklo demonstravimas jau yra alkoholinių gėrimų reklama, nepaisant to, ar kartu su tokiu pateikimu yra nurodoma kokia nors papildoma informacija, ar ne. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999-06-28 m. birželio 28 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1997 atkreipė dėmesį, kad ženklai yra labai svarbi reklaminė priemonė (par excellence). Per ryšį, sukurtą tarp ženklo ir prekės ar paslaugos, ženklai supažindina visuomenę su tokia preke ar paslauga. Tuo pat metu jie padeda informuoti vartotoją apie prekes ir paslaugas, esančias rinkoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-395/2010 yra išaiškinęs, jog alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d. nurodyta, kad alkoholio reklama - bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Aiškinant šią teisės normą teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, kolegija pažymi, kad toks jos aiškinimas turi būti siejamas su Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnyje nurodyta šio įstatymo paskirtimi, be kita ko, įstatymo tikslu - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Kalbant apie šį tikslą, būtina pasiremti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimo konstatuojamos dalies 8 p. pateiktu aiškinimu, kad būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Daro išvadą, kad pareiškėja administruojamoje svetainėje www.manodienynas.lt pateikė alkoholinių gėrimų reklamą ir pareiškėjos atžvilgiu teisėtai ir pagrįstai buvo taikyta poveikio priemonė - minimali 10 000 Lt bauda. Dėl atsakomybės subjekto Įstatymo 29 str. prasme nurodo, kad Konstitucinis Teismas 1997-02-13 nutarime, kuriuo remiasi pareiškėja, pasisakė, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda, tačiau tai dar nereiškia, kad negalima reklama, kuri nėra susijusi su materialine nauda. Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 6 d. pateiktame reklamos apibrėžime atlygintinumas nenumatytas kaip būtinas reklamos požymis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad Alkoholio kontrolės įstatymu nereikalaujama, kad alkoholio produktų reklama būtų atlygintinė. Taip pat buvo konstatuota, jog tai, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda, dar nereiškia, kad negalima reklama, kuri nėra susijusi su materialine nauda. Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 4 d. nenumato materialinės naudos, kaip būtino alkoholio reklamos požymio. Tam, kad informacija būtų kvalifikuota kaip reklama, nebūtina, kad ji būtų kieno nors užsakyta arba apmokėta, lygiai kaip nebūtina nustatyti, ar subjektas, platinęs tokią reklamą, yra alkoholinių gėrimų gamintojas, importuotojas ir pan. Taigi, konstatuojant alkoholio reklamos pažeidimą, būtina nustatyti ne atlygintinumo ar materialinės naudos faktą, bet valinį veiksmą paskleisti draudžiamą alkoholio reklamą. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. nustatytas visų formų alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimas. Kolegija pažymi, kad ši įstatymo nuostata suformuluota absoliutaus draudimo pavidalu. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra nurodytų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai (LVAT 2006-07-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1171/2006). Atmestini pareiškėjos argumentai, kad ne ji, o kiti ūkio subjektai atsakingi už minėtos informacijos patalpinimą internetinėje svetainėje www.manodienynas.lt. Asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra nurodytų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šių nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai (LVAT 2006-07-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1171/2006). Draudžiamos alkoholio reklamos pateikimas buvo pareiškėjos diskrecija, todėl ji atsako Alkoholio kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjos pateiktoje sutartyje su UAB „Textads“ nurodyta, kad operatorius ir savininkai turi teisę pašalinti reklamą iš bet kurio tinklapio be atskiro perspėjimo, savininkas gali bet kuriuo metu užblokuoti nepageidaujamas užsakovų reklamas savo tinklalapiuose, savininkas turi galimybę blokuoti bet kurio užsakovo reklamą savo tinklalapyje/tinklalapiuose. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad alkoholinio gėrimo „MARTINI“ reklamos pateikimas buvo pareiškėjos diskrecija bei saviraiškos būdas. Konstitucinis Teismas 1997-02-13 nutarime pažymėjo, kad alkoholio reklamos draudimais siekiama humaniškų tikslų: apsaugoti jaunimą nuo psichologinio spaudimo vartoti alkoholinius gėrimus, ... apginti vartotojus nuo dažniausiai vienpusės ir tendencingai ribotos informacijos, įtvirtinti požiūrį, kad alkoholinių gėrimų vartojimas kenkia visuomenės sveikatai. Atmestini pareiškėjos argumentai, kad ji nėra susijusi su alkoholio produktų verslu, profesionaliai neišmano reklamos srities. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Dėl nuobaudos skyrimo termino nurodo, kad pareiškėjos argumentai dėl termino sankcijai skirti yra atmestini kaip nepagrįsti ir paremti subjektyviu bylos aplinkybių aiškinimu. LVAT 2007-03-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-326/2007 nurodė, kad pažeidimo nustatymas - tai kompetentingos institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju lemia atitinkamos informacijos apie tariamai padarytą pažeidimą įvertinimas <...>. Todėl nurodyto termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik minėtas subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), bet ir pati institucijos turima informacija apie tariamai padarytą pažeidimą vertinant pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtinybė atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus. LVAT taip pat pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas - tai ypatingą svarbą turintis dokumentas. Juo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui. Departamentas 2011-10-21 pareiškėjai surašė Protokolą Nr. ATK2-093, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo pagrindas. Todėl vieno mėnesio terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, turi būti skaičiuojamas nuo 2011-10-21, kai pareiškėjai aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad ji pateikė draudžiamą alkoholio reklamą. Kadangi skundžiamas nutarimas priimtas 2011-11-03, pareiškėjos argumentai dėl praleisto termino atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėja nepagrįstai sieja nagrinėjamo pažeidimo nustatymą su 2011-09-14 - 2011-09-22 dienomis ir 2011-09-23 Departamento raštu Nr. S-(4.3-3)-1413 „Dėl informacijos pateikimo“, kurie yra tik vieni iš duomenų rinkimą patvirtinančių dokumentų. Padarytos veikos mastas ir aplinkybės, teisinė veikos kvalifikacija ir atsakomybės subjektas paaiškėjo tik atlikus papildomą tyrimą, kuris buvo baigtas surašant 2011-10-21 Protokolą Nr. ATK2-093. Dėl kitų nuobaudos skyrimo procedūrų pažeidimo nurodo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 35 str. 1 d. numatyta, kad šio Įstatymo 34 str. 1 d. nurodytų institucijų, tame tarpe ir Departamento, įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Departamento 2011-10-21 Protokolo Nr. ATK2-93 surašymas Departamente ir 2011-10-24 pranešimas pareiškėjai apie nustatytą Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo 37 str. numatyta, kad proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma raštu pateikti paaiškinimus, susipažinti su bylos medžiaga. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 str. 3 d. yra numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais ir vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi, šiuo atveju nebuvo pažeistos pareiškėjos procesinės teisės, kadangi Protokolas Nr. ATK2-093 buvo surašytas 2011-10-21, ir išsiųstas kartu su 2011-10-24 pranešimu. Pareiškėjos, kaip juridinio asmens, atveju, pagrindinės nuostatos yra įtvirtintos Alkoholio kontrolės įstatyme, kuriame, kaip minėta, nurodyta, jog proceso šalims raštu pranešama apie jau nustatytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Todėl pareiškėjos motyvai dėl 2011-10-21 Protokolo Nr. ATK2-093 neteisėto surašymo yra atmestini. Be to, atkreipė dėmesį į suformuotą teismų praktiką, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. taikomas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo bylose mutatis mutandis. Tai reiškia, kad ATPK 260 str. 1 d. numatytus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus šioje byloje Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme atitinka Įstatymo 37 str. nurodytas pasiūlymas raštu pateikti savo nuomonę apie padarytą pažeidimą. LVAT 2008-05-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-771/2008 buvo išaiškintos Tabako kontrolės įstatymo nuostatos (analogiškos yra ir Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos) dėl protokolo turiniui keliamų reikalavimų: pažymėtina, kad Tabako kontrolės įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuoroda į ATPK (ATPK 260 str.), ją aiškinant kartu su Tabako kontrolės įstatymo 29 straipsniu, turi būti suprantama kaip ATPK 260 straipsnio taikymas mutatis mutandis principu. O tai reiškia, kad ATPK 260 str. numatytus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme atitinka šio Įstatymo 37 str. nurodytas pasiūlymas raštu pateikti savo nuomonę apie tariamai padarytą pažeidimą; parašą protokole atitinka parašas ant registruoto laiško, kuriuo įteikiamas protokolas, įteikimo pranešimo, o teisių nurodymas protokole prilyginamas jų išaiškinimui. Alkoholio kontrolės įstatymo 38 str. 2 d. numato, kad nagrinėjant bylą, proceso šalys turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus raštu ir žodžiu, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Į Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo medžiagos nagrinėjimą Departamente 2011-11-03 atvykę pareiškėjos atstovai turėjo teisę susipažinti su byla Nr. ATK2-62/11. Iš pareiškėjos Departamentui pateiktų rašytinių ir žodinių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai buvo žinoma ir suprantama pažeidimo, kuriuo kaltinama, esmė, todėl jos teisė į gynybą nebuvo suvaržyta. Pareiškėja taip pat nepasinaudojo suteikta teise pareikšti prašymus, t. y. nepasinaudojo teise pareikšti prašymą dėl posėdžio datos nukėlimo vėlesniam laikui. Todėl pareiškėjos argumentas, kad pažeidimo nagrinėjimo metu buvo procedūrinių pažeidimų, atmestinas. Taip pat atmestini ir pareiškėjos argumentai dėl Departamento nutarimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Priimant Departamento 2011-11-03 nutarimą Nr. ATK2-62/11 nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, dėl šios priežasties naikinti ginčijamą Departamento nutarimą nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 39 str. 2 d., išnagrinėjus bylą priimamas nutarimas. Jame turi būti nurodyta: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; bylos nagrinėjimo data ir vieta; duomenys apie pažeidėją; pažeidimo padarymo aplinkybės; pažeidėjo kaltės įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas; Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnis, nustatantis atsakomybę už pažeidimą; pažeidėjo paaiškinimai ir jų įvertinimas; priimtas sprendimas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. Departamento 2011-11-03 nutarimas Nr. ATK2-62/11 atitinka aukščiau minėtus Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, yra motyvuotas ir pagrįstas. Pareiškėjai ekonominė sankcija buvo paskirta vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str., 35 str., 38 str., 39 str. Ginčijamas Departamento nutarimas buvo priimtas vadovaujantis 2011-10-21 Protokolu ATK2-093, kita Departamento surinkta medžiaga. Departamentas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 36 str., 37 str. nuostatomis. Pareiškėja dalyvavo bylos nagrinėjime, pateikė rašytinį paaiškinimą, kitus dokumentus. Pareiškėjos argumentas, kad ginčijamas Departamento nutarimas neatitinka keliamų reikalavimų, yra atmestinas. Dėl paskirtos baudos dydžio nurodo, kad pareiškėjos skundo motyvai dėl baudos sumažinimo atmestini. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 d. numatyta, kad už šio Įstatymo 29 str. reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, - nuo 50 000 Lt iki 100 000 Lt bauda. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 7 d. numatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 8 d. nurodyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Atsakovas, priimdamas 2011-11-03 nutarimą Nr. ATK2-62/11, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Atsakovas savo kompetencijos ribose skyrė minimalią baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad skirta bauda yra per didelė padarytam pažeidimui. Ginčijamame nutarime konstatuota, kad UAB „Nacionalinis švietimo centras“ Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pirmą kartą, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgiama mažinant baudos dydį nuo baudos vidurkio 30 000 litų iki minimumo. Pareiškėjai buvo skirta tinkama ekonominė sankcija ir baudos sumažinimas prieštarautų Alkoholio kontrolės įstatymo įtvirtintiems tikslams. Pažymėjo, kad vaikai ir paaugliai ženkliai imliau vertina informacijos turinį, kuris šiuo atveju yra priskirtinas kaip neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija, kuri gali būti žalinga vaikų ir paauglių fizinei ir psichinei sveikatai, jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. Tokiu būdu pateiktą informaciją apie alkoholinius gėrimus įvertinusi vaikų ir paauglių auditorija patiria neigiamas pasekmes. Valstybė negali toleruoti ūkio subjektų veiksmų, kurie neužtikrina tokios informacijos sklaidos. Vaikų ir paauglių, besinaudojančių internetine svetaine www.manodienynas.lt, teisėtų interesų apsauga ir ribojimas bei apsauga nuo neigiamos žalingos informacijos jų visapusiškam ugdymui yra prioritetinis siekiamų komercinių interesų atžvilgiu. Tokiu būdu pateikta reklama į vaikus ir paauglius orientuotoje internetinėje svetainėje www.manodienynas.lt yra siejama su augantiems potencialiems alkoholio produkcijos vartotojams adresuota (draudžiama) informacija ir šios informacijos prieinamumu šios produkcijos būsimiems vartotojams. Visuomenės informavimo įstatymo 17 str. nustato, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos. Šiuo atveju tokio užtikrinimo nėra. Pareiškėjas pateikė alkoholinių gėrimų reklamą į vaikus ir paauglius orientuotoje internetinėje svetainėje, tokiu būdu pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. reikalavimą. Konstitucinis Teismas 1997-02-13 nutarime pažymėjo, kad Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtojoje redakcijoje (Ženeva 1992 m.) nurodyta, kad alkoholis ir tabakas yra psichoaktyviosios medžiagos, kurios gali padaryti somatinę žalą, sukelti ūminę intoksikaciją, priklausomybės sindromą, kitus žmogaus psichikos ir elgesio sutrikimus. 1977 m. Europos Bendrijos Komisijos Sveikatos ir saugos direktorato, Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Tarptautinės alkoholio ir narkomanijos tarybos sudaryta ekspertų grupė pateikė šias išvadas: dėl toksinio efekto, kurį alkoholiniai gėrimai sukelia, EB Komisija neturi jų vertinti kaip įprastų maisto produktų ar šiaip gėrimų. Komisija kiek įmanoma skubiau turėtų peržiūrėti savo veiklą ekonomikos srityje, kad sumažintų didžiulę alkoholio vartojimo žalą sveikatai ir socialinei gerovei. Atsižvelgiant į tai, nekvestionuotina, kokį neigiamą poveikį turinčią alkoholinių gėrimų reklamą paskleidė pareiškėja vaikams ir paaugliams skirtoje internetinėje svetainėje www.manodienynas.lt. Konstitucinis Teismas 1998-07-09 nutarime taip pat pažymėjo, kad alkoholio gamybai, importui, prekybai ar kitokiam realizavimui yra reikalingas ypatingas valstybinio reguliavimo režimas. Be to, Konstitucinis Teismas 2004-01-26 nutarime konstatavo, kad alkoholio vartojimas gali turėti neigiamų padarinių fizinei, psichologinei ir socialinei asmenų, jų grupių ar net visuomenės būklei. Ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus: ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Reklamos draudimai nustatyti ir Europos konvencijoje dėl televizijos be sienų, Europos Bendrijų tarybos 1998-10-03 direktyvoje 89/552/EEB dėl kai kurių valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, skirtų vertimuisi televizijos programų transliavimu, suderinimo. Nurodoma, jog įstatymų leidėjas, siekdamas apginti žmonių sveikatą, turi teisę riboti alkoholio reklamą, o pažeidus įstatymo nustatytus apribojimus, būtina taikyti atitinkamas poveikio priemones. Europos Chartijoje dėl alkoholio vartojimo nurodoma, kad būtina informuoti žmones apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai, šeimai, visuomenei ir apie efektyvias priemones, kuriomis remiantis galima išvengti arba sumažinti alkoholio žalą, gerinti sveikatą, kontroliuojant alkoholio prieinamumą, įdiegti griežtą kontrolę, užtikrinti jau kai kuriose šalyse esančius apribojimus ir tiesioginės bei netiesioginės alkoholinių gėrimų reklamos draudimus. Šiuo atveju skirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Alkoholio kontrolės įstatymas ir ypač teisės normos, kurių pagrindu skirta ginčijama ekonominė sankcija. Atsakovas savo kompetencijos ribose pareiškėjai skyrė minimalią Alkoholio kontrolės įstatyme numatytą baudą už tokio pobūdžio pažeidimus, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą panaikinti ginčijamą nutarimą. Priimant atsakovo 2011-11-03 nutarimą Nr. ATK2-62/11, nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, dėl šios priežasties panaikinti ar pakeisti ginčijamą Departamento nutarimą nėra teisinio pagrindo (b. l. 48-55).

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad jei teismas nuspręstų mažinti paskirtą baudą, tai daryti proporcingai.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Textads“ sutiko su pareiškėjos skundu ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad bauda UAB „Nacionalinis švietimo centras“ paskirta neteisėtai, nepagrįstai ir turi būti naikinama, o administracinė byla šios įmonės atžvilgiu nutraukta, kadangi UAB „Nacionalinis švietimo centras“ Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. nepažeidė ir jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų. Ši įstatymo nuostata nebuvo pažeista, nes reklaminis skydelis su „Martini“ prekės ženklu buvo skirtas asmenimis, vyresniems nei 25 metai. Tai buvo visiškai aiškiai ir akivaizdžiai pasakyta pačiame reklaminio skydelio turinyje: pateiktas produkto prekės ženklas ir aiški informacija: „ieškome talentų nuo 25 metų filmuotis mūsų naujoje TV reklamoje“. Todėl yra neabejoja, kad ši reklama nėra skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų. Žiūrint į reklaminį skydelį yra aiškiai matyti, jog šios reklamos tikslinė grupė yra asmenys, kurie yra vyresni nei 25 metai. Būtent tokie asmenys yra kviečiami dalyvauti „Martini“ TV reklamos atrankoje. Bendrajame užsakyme, 2011-09-01 pasirašytame su UAB „Adnet Media“, kurio pagrindu UAB „Textads“ patalpino reklaminį skydelį su kvietimu dalyvauti talentų nuo 25 metų atrankoje filmuotis „Martini“ naujoje TV reklamoje, yra aiškiai ir vienareikšmiškai įvardinta pagrindinė tikslinė reklamos grupė - 25-34 metų vyrai. Kaip antroji, papildoma tikslinė reklamos grupė, kurios labiausiai lankomuose tinklalapiuose taip pat galima transliuoti šią reklamą, nurodyti visi asmenys, vyresni nei 21 metai. Tai dar vienas įrodymas, jog ši reklama nebuvo skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų, todėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nepagrįstai ir neteisėtai skyrė UAB „Nacionalinis švietimo centras“ baudą. Alkoholio reklama - bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Iš pateikto reklamos skydelio yra akivaizdžiai matyti, jog jame patalpinta informacija tikrai neskatina įsigyti ar vartoti alkoholio asmenų, jaunesnių nei 18 metų. Priešingai, šios reklamos tikslas apskritai yra ne skatinti vartoti alkoholinius gėrimus, o atsirinkti tinkamą asmenį, kuris galėtų filmuotis naujoje „Martini“ TV reklamoje ir būtų ne jaunesnis nei 25 metų. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nepagrįstai teigia, jog internetinė svetainė www.manodienynas.lt yra skirta vaikams ir paaugliams. Iš tiesų, svetainė www.manodienynas.lt nėra specializuota vaikų ir paauglių svetainė. Pačios svetainės aprašyme yra oficialiai nurodyta, kad šia svetaine gali naudotis tėvai, mokytojai ir mokyklų vadovai. Ši svetainė, priešingai nei savo nutarime teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, nėra skirta tik vaikų ir paauglių švietimui ir ugdymui. Pačioje svetainėje www.manodienynas.lt yra nurodyta, jog naudojantis šia svetaine mokiniai gali stebėti savo mokslo rezultatus; tėvai, laikinai išvykę į užsienį, gali internete stebėti savo vaikų lankomumą, pažangumą ir nuotoliniu būdu bendrauti su mokytojais; mokytojams nebereikia skaičiuoti pusmečių ir trimestrų pažymių, praleistų pamokų ir pildyti pažymių knygelių – už juos tai padaro elektroninis dienynas; mokyklos vadovai gali operatyviai gauti informaciją apie mokinių pažangumą, mokomuosius dalykus, mokytojus, tėvelius ir kitą naudingą informaciją. Taigi, tik viena iš svetainės funkcijų yra ta, kad joje mokiniai gali stebėti savo mokslo rezultatus – pasitikrinti pažymius. Tačiau tai ne ugdymo ir švietimo, o informacinė funkcija. Visos kitos svetainės funkcijos yra skirtos ne vaikams ir paaugliams, o tėvams, mokytojams bei mokyklos vadovams ir tai aiškiai matosi iš svetainės aprašymo. Tuo tarpu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas į kitas svetainės funkcijas dėmesio nekreipia ir tendencingai cituoja tik vieną iš jų. Svetainė www.manodienynas.lt yra labiau skirta mokinių tėvams bei mokytojams, o ne vaikams iki 18 metų. Tą įrodo ir tinklapio www.manodienynas.lt statistinė informacija apie realų procentinį lankytojų pasiskirstymą kiekvienoje amžiaus grupėje 2011 m. rugsėjo 14-21 dienomis, kuomet šioje svetainėje buvo galima pamatyti „Martini“ reklamos skydelį. Tik 32 procentus visų svetainės lankytojų sudarė moksleiviai. Likusius 68 proc. svetainės lankytojų sudarė suaugę asmenys - tėvai, globėjai, mokytojai, klasių vadovai, administratoriai, kuriems ir buvo skirta reklama. Taigi, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento teiginys ir kaltinimas, jog „UAB „Nacionalinis švietimo centras“ alkoholinių gėrimų reklamą paskleidė vaikams ir paaugliams skirtoje internetinėje svetainėje, yra nepagrįstas ir neteisingas, nes ši svetainė tiek teoriškai, tiek ir praktiškai yra labiau skirta ir naudojama suaugusių, vyresnių nei 18 metų lankytojų. Lietuvos Respublikos įstatymams leidžiant reklamuoti alkoholį interneto svetainėse, nėra techninių priemonių užtikrinti, kad alkoholio reklama nebūtų parodyta nepilnamečiams asmenims bet kokiame viešai prieiname interneto tinklalapyje. Lietuvoje nėra įstatymu apibrėžtų kriterijų, skirtų nustatyti, ar interneto svetainė yra skirta nepilnamečiams, ar suaugusiesiems, nėra aiškaus ir oficialaus sąrašo, kurie tinklalapiai yra skirti vaikams ir paaugliams, ir kuriuose tuo pagrindu negali būti talpinama alkoholio reklama, nėra įstatymu nustatytų apribojimų viešiesiems tinklalapiams publikuoti alkoholio reklamą tuose tinklapiuose besilankantiems nepilnamečiams. Taip pat Lietuvoje nėra jaunesniems nei 18 metų asmenims skirtų internetinių svetainių registro, o interneto svetainėms nėra įpareigojimo matuoti, kokiam nepilnamečių vaikų skaičiui buvo parodyta jų tinklapyje patalpinta alkoholio ar bet kokia kita reklama. Todėl šiuo metu vykdant alkoholio reklamos priežiūrą būtina laikytis teisinio principo nullum crimen, nulla poena sine lege, tai yra jokio nusikaltimo ir jokios bausmės be įstatymo. Taip pat būtina nepamiršti ir kito svarbaus teisinio principo - nesant aiškaus teisinio reguliavimo, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Sutinka, jog egzistuoja problema, kad vaikai ir paaugliai bet kuriame lietuviškame ir užsienio tinklapyje gali matyti ne jiems skirtas alkoholio reklamas. Tačiau šiuo metu alkoholio reklama, skirta asmenims, vyresniems nei 18 metų, bet kuriame interneto tinklapyje nėra draudžiama, nepaisant to, kad bet kuriame iš tinklapių gali naršyti bei naršo ir nepilnamečiai (b. l. 102-104).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai palaikė pareiškėjos skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjos, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas pareiškėjai UAB „Nacionalinis švietimo centras“ 2011-10-21 surašė protokolą Nr. ATK2-093 dėl to, kad jos administruojamoje svetainėje www.manodienynas.lt – sistemoje, kurioje mokykloje besimokantys vaikai ir paaugliai gali stebėti savo mokslo rezultatus ar pasitikslinti kitą informaciją, susijusią su jų ugdymu – laikotarpiu nuo 2011-09-14 iki 2011-09-21 buvo pateikta alkoholio reklama – pačiame puslapio viršuje, juodoje juostoje, juodos ir raudonos spalvos figūriniame elemente su auksinės spalvos apvadu įrašytas žodis „MARTINI“, žemiau pateiktas užrašas „Vartokite MARTINI® atsakingai“, t. y. pateiktas žodinis prekės ženklas „MARTINI“ (registruotas, be kita ko, 33 Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos (Nicos klasifikacija) klasėje – alkoholiniai gėrimai (išskyrus alų), prekės ženklo Nr. Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino registre (duomenys neskelbtini), registracijos data 2011-06-27), pateiktas figūrinis prekės ženklas „MARTINI“ (registruotas, be kita ko, 33 Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos (Nicos klasifikacija) klasėje – alkoholiniai gėrimai (išskyrus alų), prekės ženklo numeris Europos Sąjungos prekių ženklų ir dizaino registre (duomenys neskelbtini), registracijos data 2011-06-27). Greta minėtų ženklų ir teksto pateikti užrašai „KISSER CASTING“, „IEŠKOME TALENTŲ NUO 25 METŲ FILMUOTIS MŪSŲ NAUJOJE TV REKLAMOJE“, „ATLYGINIMAS 150.000 EUR“, „REGISTRUOKIS“. Minėta reklama svetainėje www.manodienynas.lt buvo parodyta 1367 kartus. Tokiu būdu buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p., atsakomybė už tai numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 d. (b. l. 58-59).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2011-11-03 nutarimu Nr. ATK2-62/11 už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. numatyto pažeidimo padarymą, vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 34, 35, 38, 39 str. pareiškėjai UAB „Nacionalinis švietimo centras“ nutarė skirti 10 000 Lt baudą (b. l. 95-98).

Pareiškėja UAB „Nacionalinis švietimo centras“ neginčija, kad informacija buvo patalpinta jos administruojamoje svetainėje www.manodienynas.lt su prekės ženklu „Martini“ nuo 2011-09-14 iki 2011-09-21, tačiau nesutinka, kad tai buvo alkoholio reklama. Taip pat nesutinka su už pažeidimą paskirtos sankcijos dydžiu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 str. 7 d. nustatyta, kad reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, išskiria joje pateiktą nuostatą apie alkoholio reklamos pateikimo būdus: „bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis“. Ši nuostata parodo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo požiūriu nėra svarbu išskirti kokią nors informacijos apie alkoholinius gėrimus pateikimo priemonę, nes šiame sąvokos apibūdinime kaip tik akcentuojamas alkoholio reklamos skleidimo formų ir priemonių įvairumas. Tai reiškia, kad visos atitinkamos informacijos skleidimo priemonės, tarp jų ir tos, kurių egzistavimas nėra sureglamentuotas kitų teisės aktų arba sureglamentuotas nepakankamai, patenka į aptariamos sąvokos apibūdinimą ir tuo pačiu Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo sferą (LVAT 2010-10-05 Nr. A-143-977/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858 – 717/2010 konstatavo, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Aiškinant ir konkrečioms faktinėms aplinkybėms taikant alkoholio reklamos sąvoką sudarantį pirmąjį elementą pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi būti nustatyta, ar atitinkama informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu (2004-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-604/2004).

Žemesnės instancijos teismas

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja jos administruojamoje svetainėje www.manodienynas.lt pateikė ginčijamame nutarime nurodytą informaciją: puslapio viršuje, juodoje juostoje, juodos ir raudonos spalvos figūriniame elemente su auksinės spalvos apvadu įrašytas žodis „MARTINI“, žemiau pateiktas užrašas „Vartokite MARTINI® atsakingai“, t. y. pateiktas žodinis ir figūrinis prekės ženklas „MARTINI“. Greta minėtų ženklų ir teksto pateikti užrašai „KISSER CASTING“, „IEŠKOME TALENTŲ NUO 25 METŲ FILMUOTIS MŪSŲ NAUJOJE TV REKLAMOJE“, „ATLYGINIMAS 150.000 EUR“, „REGISTRUOKIS“, kuri, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas įstatymo nuostatas bei suformuotą LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, kaip pagrįstai nustatė ir atsakovas, yra alkoholio reklama.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-05-28 iki 2011-12-30) 29 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama: 1) skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų; 2) kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų; 3) kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.; 4) siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu; 5) siejanti alkoholio vartojimą su vairavimu; 6) siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu; 7) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis; 8) siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu; 9) palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą; 10) pateikianti didesnę tūrinę etilo alkoholio koncentraciją kaip alkoholinių gėrimų privalumą; 11) pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. aptarti alkoholio reklamos draudimai nėra ir negali būti suformuluoti absoliučiai konkretiems pažeidimų atvejams, jie draudžia visų rūšių alkoholio reklamą, kuri sietina su kai kuria veikla ar savybėmis, nurodytomis 29 str., kuriame aptartų draudžiamų alkoholio reklamos sričių sąrašas rodo, kad yra draudžiamas bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai. Toks draudimas Alkoholio kontrolės įstatyme numatytas atsižvelgiant į šio įstatymo tikslus – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs apie jame įtvirtinto draudimo absoliutų pobūdį (2010-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (2009-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009). Internetinė svetainė www.manodienynas.lt, kaip matyti iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2012-01-10 rašto Nr. SR-160 (b. l. 139-140), yra skirta ne tik mokyklos elektroninio dienyno administratoriams, klasės vadovams, mokytojams, tėvams, bet ir nepilnamečiams vartotojams - mokiniams, ir ši aplinkybė pareiškėjai buvo žinoma.

Pareiškėjos argumentas, kad ji negavo iš reklamos jokios finansinės naudos, savaime nepanaikina pažeidimo fakto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001-07-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A6-657/2001 yra pažymėjęs, kad įstatyme nėra numatytas materialinės naudos gavimo būtinumas, ir vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, reikia nustatyti, ar ta informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su alkoholio produktų vartojimu. Esminis reklamos požymis yra siekimas daryti kitiems asmenims poveikį jiems renkantis ar įsigyjant tam tikrus produktus, skatinti juos elgtis tam tikru būdu. Paveikus vartotoją rinktis būtent reklamuojamą produktą, pasiekiamas ir komercinis tikslas. Tam, kad informacija būtų kvalifikuota kaip reklama, nebūtina, kad ji būtų kieno nors užsakyta arba apmokėta (LVAT 2004-06-23 nutartis adm. byloje Nr. A5 – 613/2004). Konstitucinis Teismas 2004-01-26 nutarime pažymėjo, kad ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus, gali būti laikoma reklama. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Esminis reklamos požymis yra siekimas daryti kitiems asmenims poveikį jiems renkantis ar įsigyjant tam tikrus produktus, skatinti juos elgtis tam tikru būdu. Paveikus vartotoją rinktis būtent reklamuojamą produktą, pasiekiamas ir komercinis tikslas. Tam, kad informacija būtų kvalifikuota kaip reklama, nebūtina, kad ji būtų kieno nors užsakyta arba apmokėta, taip pat nebūtina nustatyti, ar subjektas, platinęs tokią reklamą, yra alkoholinių gėrimų gamintojas, importuotojas ir pan.

Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog UAB „Nacionalinis švietimo centras“ nėra tinkamas atsakomybės subjektas Įstatymo 29 str. prasme, nes jos pagrindinė veikla yra kompiuteriai ir su jais susijusi veikla, o vykdomos funkcijos – elektroninio dienyno administravimas, tobulinimas ir priežiūra, kitų informacinių sistemų kūrimas ir su prekyba alkoholio produktais, nei su reklama nėra susijusi. Alkoholio reklamą pareiškėja paskelbė savo iniciatyva, pasirinkdama atitinkamą pavadinimą, vaizdinę medžiagą. Asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų veikimo, tuo pačiu ir numatytos atsakomybės už šių nuostatų pažeidimą subjektai (LVAT 2006-07-18 nutartis adm. byloje Nr. A11-1171/2006). Alkoholio reklama yra pateikta visuotinai prieinamame informacijos šaltinyje, tuo pačiu akivaizdžiai turi (gali turėti) atitinkamą įtaką šių alkoholio produktų vartojimo populiarinimui ir atitinkamai neatskiriamai yra sietina su tokius produktus gaminančių ar juos platinančių įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla (LVAT 2010-03-09 nutartis adm. byloje Nr. A143-395/2010). Dėl to pareiškėja yra tinkamas atsakomybės už alkoholio reklamą subjektas Alkoholio kontrolės įstatymo prasme, o argumentai, kad reklama buvo patalpinta UAB „Textads“ iniciatyva, dėl to už reklamos patalpinimą yra atsakinga UAB „Textads“, nepagrįsta. Kaip matyti iš byloje pateiktos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjos ir UAB „Textads“, operatorius ar Savininkai turi teisę pašalinti reklamą iš bet kurio tinklalapio be atskiro perspėjimo, taip pat savininkas gali bet kuriuo metu užblokuoti nepageidaujamas užsakovų reklamas savo tinklalapiuose (b. l. 70-73). LVAT ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas visų formų alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimas. Ankščiau aptarta alkoholio reklamos sąvoka kartu su Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu absoliučiu draudimu leidžia daryti išvadą, kad tokiu būdu pateikti alkoholio reklamos sąvoka ir draudimas yra siejami tik su alkoholio produkcijos vartotojams adresuota (draudžiama) informacija ir šios informacijos prieinamumu šios produkcijos vartotojams. Tai reiškia, kad asmenys, nuo kurių valios priklauso vartotojų galimybė prieinamai gauti draudžiamą informaciją apie alkoholį (alkoholio reklamą), yra nurodyto draudimo veikimo, o tuo pačiu ir numatytos už šio draudimo nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkami subjektai. Ankščiau paminėtos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja yra tinkamas atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. nustatytų draudimų pažeidimą subjektas.

Nepagrįstas ir pareiškėjos skundo argumentas, kad ginčijamas nutarimas priimtas pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Kaip nustatyta bylos medžiaga, ginčijama informacija internetinėje svetainėje buvo skelbiama nuo 2011-09-14 iki 2011-09-21. Atsakovas, gavęs visus duomenis, 2011-10-21 surašė protokolą Nr. ATK2-093, kuris savo turiniu atitinka ATPK reikalavimus tokiam procesiniam dokumentui. Alkoholio kontrolės įstatymo 35 str. 1 d. nustatyta, kad šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą, o to paties įstatymo 35 str. 2 d. - kad šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant minėtas nuostatas nurodyta, kad pažeidimo nustatymas – tai kompetentingos institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju lemia atitinkamos informacijos apie tariamai padarytą nusižengimą įvertinimas. Tačiau šis subjektyvus faktorius negali būti pripažintas vieninteliu ir pakankamu spręsti apie pažeidimo nustatymo dieną, nes priešingu atveju nurodytas naikinamasis terminas netektų savo prasmės. Todėl nurodyto termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik minėtas subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), bet ir pati institucijos turima informacija apie tariamai padarytą pažeidimą, vertinant ją pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtina atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus. Tai reiškia, kad pažeidimo nustatymo diena gali būti pripažinta diena, kai atitinkama (kompetentinga) institucija galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas. Įvertinus tai, kad informacija apie alkoholio reklamą dienraštyje „Vilniaus diena“ buvo paskelbta 2011-09-22, tinkamam pažeidimo kvalifikavimui atsakovas turėjo išreikalauti papildomus duomenis (b. l. 62, 64-73, 80), nėra jokio pagrindo manyti, kad protokole nurodytas pažeidimas atsakovo galėjo būti nustatytas anksčiau nei surašytas protokolas - 2011-10-21, atitinkamai – kad ekonominė sankcija paskirta vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos. Pažymėtina ir tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 str. 3 d. yra numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais ir vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Alkoholio kontrolės įstatymo 37 str. numatyta, kad proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio įstatymo pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. Pareiškėjai 2011-10-21 buvo surašytas protokolas Nr. ATK2-93 ir išsiųstas kartu su 2011-10-24 pranešimu, kuriame taip pat pasiūlyta pateikti rašytinį paaiškinimą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. pažeidimo (b. l. 57-58). Pagal suformuotą teismų praktiką, ATPK 260 str. taikomas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo bylose mutatis mutandis. ATPK 260 str. 1 d. numatytus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus Alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 37 str. nurodytas pasiūlymas raštu pateikti savo nuomonę dėl padaryto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista nuobaudos skyrimo procedūra. Protokolas surašytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, jis atitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjos procesinės teisės nebuvo pažeistos.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 str., nustatančiame ekonominių sankcijų už Įstatymo pažeidimus taikymą, 1 d. nustatyta, kad už šio Įstatymo pažeidimus baudas juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas <...>. To paties įstatymo 34 str. 6 d. nustatyta, kad už šio Įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo dešimties tūkstančių litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų bauda. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos (34 str. 7 d.). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes (34 str. 8 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus (34 str. 9 d.).

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių bylos dėl ekonominių sankcijų už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymo teiseną negalimą, pareiškėjos UAB „Nacionalinis švietimo centras“ veika pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. kvalifikuota teisingai, pažeidimas įrodytas byloje esančiais įrodymais, ekonominė sankcija paskirta teisėtai.

Tačiau įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad pareiškėjai paskirtos baudos už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. nustatytą pažeidimą dydis yra akivaizdžiai per didelis, nes neproporcingas padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Konstitucinis Teismas 2005-11-05 nutarime konstatavo, kad griežtų (teisės pažeidėjams) sankcijų už teisės aktais nustatytų tabako ir jo gaminių gamybos, apyvartos ir vartojimo reikalavimų pažeidimus (inter alia didelių piniginių baudų) teisės pažeidėjams įtvirtinimas savaime (neįvertinus tam tikro teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus atitinkamam teisės pažeidimui. Tačiau taip pat pažymėjo, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), už teisės pažeidimus nustatytos sankcijos (nuobaudos, bausmės) turi būti proporcingos šiems pažeidimams. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat ir tokio dydžio baudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis teismas nurodė, kad esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nors ir nenumatytoms expressis verbis įstatyme, teismas gali skirti mažesnes negu įstatymo numatyta pinigines baudas.

Iš pateikto UAB „Nacionalinis švietimo centras“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 matyti, kad pareiškėja yra smulki įmonė, kurios pelnas 2010 m. buvo 1629 Lt (b. l. 35-36). Byloje nėra duomenų apie tai, kad anksčiau pareiškėja būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, pareiškėja pažeidimo tyrimui nekliudė, padarytą pažeidimą pašalino. Todėl atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį ir mastą, įmonės finansinę padėtį, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju paskirta minėta ekonominė sankcija laikytina neadekvačia padarytam pažeidimui, todėl mažinama: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011-11-03 nutarimas Nr. ATK2-62/11, kuriuo už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. nustatyto reikalavimo nesilaikymą UAB „Nacionalinis švietimo centras“ paskirta 10 000 Lt bauda, pakeičiamas ir UAB „Nacionalinis švietimo centras“ skiriama 3000 Lt bauda.

Mažinti atsakovės nutarimu paskirtą baudą iki pareiškėjos prašomo įspėjimo, nėra pagrindo, kadangi tokiu atveju nebūtų pasiekti nuobaudos už tokius pažeidimus tikslai: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-572/2009, pabrėžė, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, ir kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Bauda sukelianti nepageidaujamas pasekmes preventyvi priemonė, siekiant ir atskiro individo bei visuomenės sveikatos, o taip pat jų gerovės užtikrinimo. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali ir kt.; įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Nacionalinis švietimo centras“ skundą tenkinti iš dalies.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2011-11-03 nutarimą Nr. ATK2-62/11, kuriuo UAB „Nacionalinis švietimo centras” už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. numatytą pažeidimą paskirta 10 000 Lt bauda pakeisti ir UAB „Nacionalinis švietimo centras” paskirti 3000 Lt baudą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Dirvonas