- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- e2YT-4702-470/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01885-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Suinteresuotas asmuo
- B. B., J. B., E. B., A. L., O. K., G. K., D. K., L. B., L. K.
- Advokatai
- Asta Bilinskienė
- Kategorijos
- 2.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis B. B., J. B., E. B., A. L., O. K., G. K., D. K., L. B., L. K. dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Z. B. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos dabar jau miręs sutuoktinis H. B. po savo motinos A. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas jai suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą po H. B. mirties likusį turtą, kurį sudaro 1171/2359 dalys 23,5900 ha žemės sklypo, gyvenamasis namas ir ūkio pastatai (duomenys neskelbtini) ir kt.. Pareiškėjos atstovė advokatė A.Bilinskienė nurodė, kad pareiškėja Z. B. yra savo sutuoktinio H. B., mirusio (duomenys neskelbtini), įstatyminė įpėdinė, kuri priėmė palikimą po jo mirties ir 2013- 08-06 jai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. H. B. tėvai yra A. B. ir K. B.. H. B. turi 3 seseris ir 3 brolius.
Į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukta sesuo E. N. B., g. (duomenys neskelbtini), taip pat sesuo A. B., po santuokos L., g. (duomenys neskelbtini). Sesuo E. B., g. (duomenys neskelbtini), po santuokos K., mirė (duomenys neskelbtini), todėl į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti jos vaikai O. K., G. K. ir D. K.. Broliai B. B.,g. (duomenys neskelbtini), J. B., g. (duomenys neskelbtini), taip pat įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. B. L. B., g. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti jo vaikai L. B., L. B., po santuokos K.
H. B. tėvas K. B., mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą po tėvo mirties priėmė H. B. motina A. B., tai patvirtina 1998-03-30 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Tėvo K. B. mirties momentui jam nuosavybės teise priklausančio registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, motina paveldėjo tik piniginį indelį. Tėvui K. B. priklausęs gyvenamasis namas su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini) nebuvo teisiškai registruotas, šio turto priklausomybę K. B. patvirtina tik Alytaus rajono savivaldybės administracijos Miroslavo seniniūnijos 2021-04-27 išduota pažyma Nr. R5(l. 15-40) dėl pastatų priklausomybės. Taip pat K. B. buvo pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į 1171/2359 dalį 23,5900 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), K. B. buvo atkurtos jau po jo mirties Alytaus apskrities viršininko 2002-04-12 sprendimu Nr. 33-16038.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 (1999-11-11 nutarimo Nr. 1274 redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 p. nustato, kad mirus minėtos tvarkos 2.1. - 2.4. punktuose nurodytiems piliečiams, kurie nustatytuoju laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui.
Nors H. B. motina A. B. nesikreipė į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į 1171/2359 dalį 23,5900 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei gyvenamąjį namą su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini), išdavimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad palikimo priėmimas yra universalus ir negalima priimti palikimo iš dalies, laikytina, kad H. B. motina A. B. paveldėjo ir 1 171/2359 dalį 23,5900 ha žemės sklypo, ir gyvenamąjį namą su ūkio pastatais.
H. B. motina A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Mirusiosios sūnus H. B. pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau jis palikimą po motinos A. B. mirties priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šį faktą įrodo sekančios aplinkybės: jis kartu su broliu B. B. dar esant gyvai motinai prižiūrėjo, tvarkė gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir žemės sklypą, jį tvarkė, naudojo pagal jo paskirtį, po motinos mirties gyvenamasis namas ir ūkio pastatai bei žemės sklypas ir toliau buvo tinkamai prižiūrimi, tvarkomi, naudojami. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. B. priėmė palikimą po savo motinos A. B. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teisme ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes.
Šalies argumentai
Visi suinteresuoti asmenys, išskyrus B. B., pateikė į civilinę bylą atsiliepimus į pareiškėjos pareiškimą. Suinteresuoti asmenys E. B., O. K., D. K., L. K., G. K., L. B. nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad po jų motinos A. B. mirties prižiūrėjo sodybą ne tik brolis H., tačiau ir brolis B., jų vykdyta priežiūra buvusi lygiavertė, todėl teigti, kad tik vienas iš brolių po motinos mirties priėmė palikimą, būtų neteisinga. Analogiškai atsiliepime į pareiškimą nurodė suinteresuotas asmuo A. L.. B. B., kaip minėta, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau prašyme dėl nedalyvavimo teismo posėdyje pažymėjo, kad jokių pretenzijų dėl pareiškimo neturi.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str.1 d.). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir priimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Z. B. buvo H. B., mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė, paveldėjusi jo palikimą pagal išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. H. B., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus, šį faktą patvirtina į bylą pateikta 2021-08-02 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tai patvirtina Testamentų registro išrašas.
Pareiškėjos atstovės paaiškinimas, suinteresuotų asmenų nuomonės atsiliepimuose į pareiškėjos pareiškimą, liudytojų N. B., A. K. parodymai patvirtina, kad H. B. aktyvūs veiksmai priimant valdyti po motinos A. B. mirties likusį turtą, t. y. dalies žemės sklypo priežiūra jį išnuomojant ūkininkui A. K., jos naudojimas pagal žemės ūkio paskirtį, gyvenamojo namo priežiūra, rūpinimasis daržų sodinimu leidžia pripažinti, kad H. B. rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad H. B. po motinos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė jos palikimą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtą tokį, kokį ji turėjo mirties dieną, kas reiškia, kad palikimą jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50-5.51 str.).
Pastebėtina, kad nors suinteresuoti asmenys J. B. ir A. L. nurodė, kad sodybą po jų motinos mirties kartu su H. B. prižiūrėjo ir B. B., tačiau atsižvelgiant į šio asmens nuomonę, jog pareiškėjos pareiškimui jis neprieštarauja ir iš esmės neginčija pareiškėjos nurodyto fakto, laikytina, kad B. B. nelaiko savęs priėmusiu palikimą faktiniu valdymu asmeniu. Jo veiksmai po motinos mirties, kaip matyti iš surinktų byloje įrodymų, nors iš dalies atitinka faktinio valdymo turinį, tačiau nesant paties asmens valios pripažinti jį faktiniu valdytoju, nėra pagrindo spręsti, jog jis priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, nes palikimo naudojimas nebūtinai sukuria teisinę palikimo priėmimo faktiniu valdymu padėtį.
Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja Z. B. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą, atsiradusį po sutuoktinio H. B. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo motinos A. B., a. k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja Z. B. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į sutuoktinio H. B. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.