Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam L. N. , jo gynėjai advokatei Virginijai Bradulskienei , nukentėjusiosios I. A. atstovui advokatui Kęstučiui Petkevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. N. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, pagal Baudžiamojo kodekso 144 straipsnį – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Paskirtosios bausmės subendrintos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalies tvarka, paskirta subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007-09-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme- 12 MGL dydžio bauda, paskirta subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 12 MGL dydžio bauda. Nuteistojo atžvilgiu pritaikytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant L. N. per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje.

Iš nuteistojo L. N. priteista: A. M. 1000 Lt turtinei žalai atlyginti, 9000 Lt – neturtinei žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos -4455,4 Lt už G. A. gydymą; I. A.- 2000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt – neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 144 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme nuteistas T. Š., jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalį L. N. nuteistas už tai, kad jis 2007-05-06 apie 16 val. kelio (duomenys neskelbtini) 15,455 km. (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas neblaivus, nevairuodamas transporto priemonės, bet būdamas eismo dalyviu- automobilio Opel Calibra , vairuojamo T. Š. keleiviu- turėdamas pareigą neblaškyti vairuotojo ir netrukdyti jam vairuoti, pažeidė eismo saugumo reikalavimus, o būtent Kelių eismo taisyklių 99 p., sugriebė važiuojančio automobilio vairą, staiga jį pasukdamas į kairę ir atimdamas T. Š. galimybę suvaldyti transporto priemonę, dėl ko automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė ja priešinga kryptimi važiuojantį motorolerį Crosser El, vairuojamą I. M., ir dėl ko motorolerio vairuotojai ir keleivei G. A. nukritus ant žemės, I. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o G. A.- sunkus sveikatos sutrikdymas.

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 144 straipsnį L. N. nuteistas už tai, kad tuo pat metu toje pat vietoje, būdamas eismo dalyviu, T. Š. vairuojamo automobilio keleiviu, pažeidęs Kelių eismo taisyklių 99 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu G. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra, savo veiksmais sukėlęs pavojų G. A. gyvybei, turėdamas galimybę jai pagelbėti, įvykio vietoje nesustojo ir T. Š. vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. N. prašo nuosprendį pakeisti- sušvelninti bausmę ir sumažinti priteistus civilinius ieškinius.

Prašydamas sušvelninti bausmę, nuteistasis L. N. nurodo, jog teismas be pagrindo nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ši aplinkybė galėtų sunkinti jo atsakomybę, jei teismas būtų nustatęs, kad ji turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau teismas šios aplinkybės visai netyrė. Apelianto teigimu, įvykio metu jis buvo išgėręs tik alaus, daugiau išgėrė jau po įvykio. Tai, kad buvo išgėręs, neturėjo įtakos jo veiksmams, su I. M. vairuojamu motoroleriu jie susidūrė dėl to, kad jis motorolerio nepastebėjo, nes motorolerio vairuotoja nebuvo įjungusi žibintų.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta G. A. sveikata, įvyko ne tik dėl jo kaltės, bet ir dėl to, kad veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusios I. M. elgesys. Teismo posėdyje motorolerio vairuotoja I. M. patvirtino, kad ji vairavo motorolerį, neturėdama pažymėjimo, neįsijungusi šviesų, ji ir keleivė G. A. nebuvo užsidėjusios saugos šalmų, taigi, nesilaikydama Kelių eismo taisyklių 141, 64, 66 straipsnių reikalavimų. Toks Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas turėjo įtakos ir eismo įvykio pasekmėms, dėvint šalmą, galvos sužalojimų nukentėjusioji G. A. galimai būtų išvengusi. Rizikingo nukentėjusiosios elgesio įvertinimas, apelianto teigimu, turi įtakos sprendžiant tiek baudžiamosios, tiek civilinės atsakomybės klausimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai paskyrė bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė diferencijuotina atsižvelgiant ne tik į kitas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, bet ir į nusikalstamos veikos pasekmes. Šiame baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos pasekmės gali būti ir žmogaus mirtis, ir sunkus jo sveikatos sutrikdymas, akivaizdu, kad esant lengvesnėms pasekmėms, bausmė turi būti švelnesnė.

Bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 144 straipsnį, apeliantas prašo švelninti ir dėl to, kad, skirdamas bausmę, teismas neįvertino tos aplinkybės, jog jam- automobilio keleiviui- už šio nusikaltimo padarymą teismas paskyrė griežtesnę bausmę, nei automobilio vairuotojui T. Š., be to, neįvertino aplinkybės, kad nevairuodamas automobilio, jis neturėjo galimybės sustoti ir suteikti nukentėjusiajai pagalbą.

Skųsdamas civilinių ieškinių priteisimo pagrįstumą, nuteistasis nurodo, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje turi būti nagrinėjamas pagal Civilinio kodekso taisykles. Pareikštas civilinis ieškinys turi būti pagrįstas ir priteistas iš kaltų asmenų. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visus civilinius ieškinius priteisė iš jo vieno, nors pripažindamas T. Š. kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 144 straipsnį, turėjo išspręsti ir jo civilinės atsakomybės klausimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas privalėjo tikrinti reikalavimų pagrįstumą ir atmesti nepagrįstus reikalavimus, o žalos dydį privalėjo įrodinėti ieškinį pareiškęs asmuo. Teismas šių reikalavimų nesilaikė: A. M. turtinės žalos dydį nustatė iš pastarojo žodžių, nors, apelianto nuomone, motorolerio remonto kainą nukentėjusysis nurodė nerealią.

Nuteistojo nuomone, nerealūs tiek turtiniai, tiek neturtiniai reikalavimai negali būti tenkinami, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, dėl ko turtiniai reikalavimai turi būti mažintini.

Apeliantas nurodo, kad priteisdamas iš jo civilinius ieškinius, kurių bendra suma yra labai didelė, teismas neįvertino, kokias pasekmes tai gali sukelti jam. Sprendžiant žalos atlygino klausimus, teismas turėjo išsiaiškinti ir skolininko, ir kreditoriaus turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Neįvertinus visų šių aplinkybių, priteistų ieškinių atlyginimas tampa jam nepakeliama našta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė, nukentėjusios atstovas ir prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuteistojo L. N. skundas tenkintinas, nuosprendis pakeistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir nuosprendyje netinkamai išspręstų civilinių ieškinių ( Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 2, 4 punktas). Nors esant Baudžiamojo kodekso 328 straipsnio 4 punkte numatytam pagrindui nuosprendis turėtų būti keičiamas nutartimi, esant pagrindui, numatytam baudžiamojo proceso 328 straipsnio 2 dalyje, nuosprendis turi būti keičiamas nuosprendžiu, todėl visi klausimai išsprendžiami nuosprendžiu. .

Dėl L. N. paskirtos bausmės

Tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą sušvelninti paskirtas bausmes, remiantis visais argumentais, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas teisingai nustatė nuteistojo L. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ši nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta teisingai. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, jog atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio , narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors nuteistasis teigia, kad ta aplinkybė, jog jis vartojo alkoholinius gėrimus, jo veiksmams įtakos neturėjo, kolegijos nuomone, taip teigdamas jis siekia palengvinti savo padėtį. Akivaizdu, kad alkoholio nepaveiktas sveikos psichikos žmogus neturėtų griebti už vairo, kai kitas asmuo vairuoja transporto priemonę, ir nukreipti tą transporto priemonę į priešingos krypties eismo juostą. Pats nuteistasis tokio savo elgesio priežasčių paaiškinti negalėjo, vieninteliu tokio elgesio paaiškinimu gali būti tai, kad nuteistasis būtent taip elgėsi įtakojamas vartoto alkoholio.

Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai diferencijavo bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose ir be pagrindo nesusiejo bausmės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 144 straipsnį kitam nuteistajam T. Š., su nuteistajam L. N. paskirta bausme, yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio1 dalies sankcijoje numatyta bausmė- areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Šis bausmių rūšių ir trukmės diapazonas leidžia teismui paskirti bausmę, atsižvelgiant į reikalavimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir pirmosios instancijos teismas tai padarė. Teismo taip pat nesaisto bausmė, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 144 straipsnį paskirta kitam nuteistajam T. Š., nes kiekvienam asmeniui skiriama bausmė yra individuali.

Tačiau apelianto argumentas, kad eismo įvykiui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiosios elgesys, kai nukentėjusios važiavo motoroleriu be šviesų, neužsisegusios šalmų, I. M. neturint pažymėjimo, ir tai turi turėti įtakos švelninant bausmę, yra pagrįstas. Teismui nustačius nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), ši aplinkybė bausmės dydžiui įtakos galėjo turėti. Pirmosios instancijos teismas šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė be pagrindo. Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tada, kai transporto eismo taisykles pažeidžia ne transporto priemonę vairuojantis asmuo ir kai dėl to pažeidimo sunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata arba žmogus žūva. Šio nusikaltimo sudėties objektyviajai pusei priskiriami nuteistojo veiksmai, kuriais jis pažeidė transporto eismo taisykles, šiuo atveju, T. Š. vairuojamo automobilio vairo sukimas, dėl ko automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, ir dėl to veikimo atsiradusios pasekmės- nukentėjusiosios G. A. sunkus sveikatos sutrikdymas Nuteistojo veiksmams (vairo pasukimui) nukentėjusiųjų elgesys įtakos neturėjo, tačiau nukentėjusiųjų rizikingas elgesys sietinas su atsiradusiomis pasekmėmis. Motorolerio vairuotoja I. M. turėjo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivės saugumui kelionės metu užtikrinti, to reikalauja Kelių eismo taisyklių 64 punktas. Taigi, kad būtų matoma kelyje, ji turėjo važiuoti įsijungusi artimąsias žibintų šviesas (KET 141 p.), būti užsisegusi saugos šalmą ir nevežti keleivių be užsegtų saugos šalmų (KET 66 p.). Kadangi be užsegto saugos šalmo vežama keleivė G. A. patyrė būtent galvos traumą, dėl kurios jos sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, tai yra, atsirado inkriminuoto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės būtinasis požymis, kolegija daro išvadą, kad tokioms pasekmėms atsirasti įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios I. M. elgesys. Ši aplinkybė vertinama kaip nuteistojo L. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nustačius papildomą nuteistojo L. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam paskirtos bausmės turi būti švelninamos, tačiau, atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, šio atidėjimo terminas ir sąlygos nekeistinos.

Nukentėjusiųjų elgesio rizika turėtų būti vertinama ir sprendžiant padarytos turtinės ar neturtinės žalos klausimus.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje baudžiamojoje byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai: Kauno teritorinės ligonių kasos 4455,40 Lt sumai dėl G. A. gydymo (t. 1, b. l. 57, 58) ir nukentėjusiojo A. M. dėl 1000 Lt turtinės žalos ir 9000 Lt neturtinės žalos padarymo (t. 1, b. l. 28). Daugiau civilinių ieškinių šioje byloje nepareikšta.

Byloje esantis Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pareikštas ir išspręstas tinkamai. Ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, šioje dalyje nuosprendis nekeistinas.

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys išspręstas neteisingai. Reikalaudamas priteisti 1000 Lt turtinės žalos dėl motorolerio sugadinimo, civilinis ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų apie jam padarytos turtinės žalos dydį. Civilinis ieškovas nurodė, kad 1000 litų kainavo naujas motoroleris, kuris autoįvykio metu buvo apgadintas dėl nuteistojo L. N. kaltės, tačiau tai nereiškia, kad jis iš tikro tiek kainavo, o tuo labiau nereiškia, kad dėl jo apgadinimo civiliniam ieškovui atsirado būtent tokio dydžio turtinė žala. Įrodinėti ieškinio dydį turi ieškovas. Teismas, spręsdamas šio civilinio ieškinio klausimą, jo iš esmės nenagrinėjo, o pasitenkino civilinio ieškovo nurodyta suma ir tuo, kad nuteistasis su ieškiniu sutiko. Be abejonės, A. M. priklausantis motoroleris eismo įvykio metu buvo apgadintas, jo vertės praradimas ar remonto išlaidos ir būtų jam padaryta turtinė žala, tačiau žalos dydį teismui turi įrodyti civilinis ieškovas. To padaryti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, neatidedant bylos nagrinėjimo nėra galimybės, todėl A. M. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis).

A. M. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 9000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Šioje dalyje jo civilinis ieškinys taip pat išspręstas neteisingai ir turi būti atmestas. Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Kaip ir bet kuris kitas ieškininis reikalavimas tiek pats neturtinės žalos faktas, tiek žalos dydis turi būti ieškovo įrodytas. Šiuo atveju teismas šio ieškovo reikalavimo taip pat iš esmės nenagrinėjo, pasitenkindamas tuo, kad nuteistasis su ieškiniu sutiko. Toks civilinio ieškinio sprendimo būdas yra nepriimtinas. Kolegija konstatuoja, kad A. M. dėl kaltų nuteistojo veiksmų nepatyrė nei fizinio skausmo, nei pažeminimo, nei reputacijos pablogėjimo, nei didelių dvasinių išgyvenimų ar panašių emocijų, dėl ko galėtų būti pripažintas civiliniu ieškovu neturtinei žalai atlyginti. Šioje byloje jis nukentėjo tik dėl to, kad nusikalstamais nuteistojo veiksmais buvo apgadintas jo turtas- motoroleris. Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta I. M. sveikata, ji ir galėtų reikšti ieškininius reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teisme nedalyvaujant nukentėjusiajai I. M. ir nesant išreikštai jos valiai, netinkama šalis negali būti pakeista tinkama (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 45 straipsnis), tačiau ji gali pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, nes jo baudžiamojoje byloje nepareiškė (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra pranešimas I. A. apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, kuriame išaiškintos visos su civilinio ieškinio pareiškimu susijusios teisės ir pareigos, I. A. prašymas pripažinti ją civiline ieškove bei kvitai, patvirtinantys dalį reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo, nutarimas pripažinti I. A. civiline ieškove (t. 1, b. l. 33-43). Tačiau šie dokumentai nėra civilinis ieškinys. Reikalavimus, keliamus civiliniam ieškiniui, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 111, 135 straipsnių normos. Iš jų seka, kad civilinis ieškinys turi būti pareikštas raštu, jame turi būti nurodytas ieškinio pagrindas, dalykas, įrodymai ir kitos įstatyme numatytos aplinkybės. Nors teismų praktikoje stebima, kad reikalavimai civiliniam ieškiniui baudžiamojoje byloje nėra tokie detalūs kaip numatyta Civilinio proceso kodekse, tačiau ir Baudžiamojo proceso kodekso normos- 109, 112 straipsniai- numato, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nei nukentėjusioji G. A., nei I. A. įstatymo numatytos formos civilinio ieškinio nepateikė, taigi ta nuosprendžio dalis, kuria I. A. priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas panaikintina. Toks nuosprendžio dalies panaikinimas nelaikytinas civilinio ieškinio atmetimu, nes, kaip minėta, civilinis ieškinys šioje dalyje ir nepareikštas. Taip pat, kaip minėta, nukentėjęs, nepareiškęs ieškinio baudžiamojoje byloje, gali jį pareikšti civilinio proceso tvarka. Reiškiant tokį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, reikėtų atkreipti dėmesį, kad turtine žala negalėtų būti laikomi medicinos darbuotojams duoti kyšiai, kaip buvo teigiama, įrodinėjant turtinius reikalavimus (t. 2, b. l. 38), o reiškiant ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, spręstinas tinkamos šalies (ieškovo) pasirinkimo klausimas.

I. A. priteista 500 litų advokato paslaugoms apmokėti. Ši suma pagrįsta bylos dokumentais (t. 2, b. l. 21), tai laikytina proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktas) ir priteista pagrįstai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 2, 4 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo L. N. apeliacinį skundą tenkinti, nuosprendį pakeisti.

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 282 straipsnio 1 dalį L. N. paskirti 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal Baudžiamojo kodekso 144 straipsnį paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 1 (vienerių) metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis šią subendrintą bausmę subendrinti su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 MGL dydžio (1500 Lt) bauda ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams 10 mėnesių ir 12 MGL dydžio (1500 Lt) baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista: A. M. 1000 Lt turtinei žalai atlyginti, 9000 Lt neturtinei žalai atlyginti, I. A. 2000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

A. M. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos padarymo patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka. A. M. civilinį ieškinį neturtinės žalos priteisimo dalyje atmesti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.