Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

3. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

4. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – mirties liudijimų, Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis, santuokos liudijimo, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų, (duomenys neskelbtini) mirė E. M., kuris buvo pareiškėjo sesers J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis. J. M. ir E. M. vaikų nesusilaukė. Testamentų registro išrašo duomenimis, palikėjas E. M. testamentų sudaręs nebuvo, po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir dėl palikėjo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad palikėjui nuosavybės teise priklausė turtas: žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo įgytas palikėjui esant santuokoje su J. M., todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Pažymėtina, kad pareiškime pareiškėjas nurodė, kad E. M. iki mirties gyveno kartu su žmona J. M. adresu (duomenys neskelbtini)., ir vedė bendrą ūkį iki (duomenys neskelbtini)., tačiau 2017 m. sausio 9 d., kilo gaisras, kurio metų sudegė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Buivydžių seniūnijos bei Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymos. Daugiau nekilnojamojo turto palikėjas nuosavybės teise neturėjo. 2017 m. vasario 3 d. Vilniaus rajono 5-ojo notarų biure buvo surašytas įgaliojimas, kuriuo J. M. įgaliojo pareiškėją V. M. naudotis, valdyti ir disponuoti jai priklausančiu turtu. 2017 m. vasario 14 d., sutinkamai su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinio skyriaus pažyma Nr. 993, J. M. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Remiantis VšĮ Antavilių pensionato 2019 m. gegužės 23 d. pažyma, J. M. VšĮ Antavilių pensionate gyveno nuo (duomenys neskelbtini). iki mirties (duomenys neskelbtini).

5. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po E. M. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Taigi, byloje esančių duomenų visuma nagrinėjamu atveju yra pakankama konstatuoti, kad po E. M. mirties jo sutuoktinė J. M. velionio palikimą priėmė faktiškai jį valdydama. Minėtus veiksmus J. M. atliko per savo atstovą pareiškėją V. M., kuris seses pavedimu rūpinosi palikimą sudarančiu turtu.

6. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo sutuoktinio E. M. mirties J. M. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjo turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

7. Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas pareiškėjo V. M. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po J. M. mirties.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo V. M. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.