- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-284-357/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00134-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nustatyti, kad Ž. V. yra G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas pagal kilmę, priteisti iš atsakovo išlaikymą jo dukteriai G. J. periodinėmis išmokomis po 200 eurų per mėnesį, pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę, nustatyti G. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo valstybės naudai ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2020 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. J. ieškinį atsakovui Ž. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje. Teismas pasiūlė ieškovei kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
3. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, tarp ieškovės ir atsakovo iškilo ginčas dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, privalo šį ginčą spręsti privalomosios mediacijos būdu. Kadangi ieškovė nepateikė duomenų, kad ji pasinaudojo ikiteismine privalomąja mediacija, teismas sprendė, kad pateiktas ieškinys pareikštas nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Teismo nutartis pažeidžia vaiko interesus.
4.2. Ieškovė ir atsakovas nėra susituokę, todėl jų nesieja šeimos teisiniai santykiai. Tėvystės nustatymas nesukuria šeimos teisinių santykių, tačiau sukuria tėvo pareigą išlaikyti savo vaiką.
4.3. Ieškovė neturi galimybės dalyvauti ikiteisminės mediacijos procese, nes ji viena augina keturis mažamečius vaikus (jauniausiam yra du mėnesiai, o vyriausiam – 5 metai). Jai nežinoma atsakovo tikroji gyvenamoji vieta, todėl ji neturi galimybės susisiekti su juo dėl mediacijos. Ji neturi lėšų dalyvauti mediacijoje, jei ji vyktų ne jos gyvenamojoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės A. J. ieškinį atsakovui Ž. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
7. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nepasinaudojo privalomąja ikiteismine mediacija.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas).
10. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis numato privalomosios mediacijos atvejus. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus: šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Privaloma ikiteisminė mediacija šeimos ginčuose įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.1 straipsnio 1 dalis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK reglamentavimas numato, kad vaiko tėvystės nustatymas yra šeimos teisės instituto dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad CK šeimos ginčų sąvoka yra platesnė nei santuokos juridinis faktas, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad tėvystės nustatymas nepatenka į šeimos ginčų sampratą.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad išankstinė šeimos ginčų nagrinėjimo tvarka yra skirta ne atsitiktinai, o sąmoningu įstatymo leidėjo siekiu sudaryti galimybes šalims taikiai susitarti. Tokiu būdu ne tik nepažeidžiami vaiko interesai, bet priešingai, šalys yra apsaugotos nuo bylinėjimosi išlaidų ir ilgų teisminių procesų. Pažymėtina, kad privaloma teisminė mediacija nėra mokama.
14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.