Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė, veikdama Marijampolės apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Areisa“ ieškinį atsakovui C. S. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. kovo 11 d. atsakovas pasikrovė tris automobilius Ghislenghien mieste Belgijoje ir gabeno juos į Belgijos miestą Oostrehout. Iškraunant automobilius 2019 m. kovo 12 d. krovinio gavėjas pastebėjo, kad vieno automobilio, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pagadintas priekinis bamperis. Pažeidimą krovinio gavėjas užfiksavo CMR važtaraštyje įrašu, kurį savo parašu patvirtino ir atsakovas. Kad nukrautas automobilis apgadintas, atsakovas patvirtino savo parašu ir kokybės patikrinimo akte.

2019 m kovo 12 d. atsakovas pasikrovė aštuonis Citroen markės automobilius Belgijos mieste Zeeburge ir gabeno juos į Ghislenghieno miestą. Tai patvirtina CMR Nr. 8692. Iškraunant automobilius 2019 m. kovo 13 d. krovinio gavėjas pastebėjo, kad vieno automobilio, kurio VIN Nr. yra (duomenys neskelbtini), apgadintas kėbulas. Su nustatytu pažeidimu atsakovas sutiko, tai patvirtino savo parašu tiek CMR važtaraštyje, tiek kokybės patikrinimo akte. Paaiškinti, kaip transportavimo metu atsirado pažeidimai, vairuotojas atsisakė.

2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė gavo užsakovo UAB „Delamode Baltics“ PVM sąskaitą faktūrą Serija DB Nr. 1495708 su visais žalą patvirtinančiais dokumentais, kurioje nurodyta, jog reiškiama pretenzija dėl transportavimo metu padarytos žalos automobiliui yra 361,08 Eur ir PVM sąskaitą faktūrą serija DB Nr. 1495698 su visais žalą patvirtinančiais dokumentais, kurioje nurodyta, kad reiškiama pretenzija dėl transportavimo metu padarytos žalos automobiliui yra 315,03 Eur. Dėl didelio neatsargumo ir nerūpestingumo, neatsargiai veždamas jam patikėtą krovinį ieškovės darbuotojas darbdaviui padarė 676,11 Eur žalą.

Žalos padarymo metu ieškovė buvo apsidraudusi krovinių atsakomybės draudimu, tačiau su draudimo kompanija apdraudė gabenamą krovinį su sąlyga, kad besąlygiškai atskaitoma suma įvykus draudiminiam įvykiui bus 1500 Eur. Tai patvirtina pridedamas 2018 m. kovo 19 d. draudimo polisas. Šios žalos sumos draudimo bendrovė ieškovei neatlygins. Todėl 676,11 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš kalto dėl žalos atsiradimo atsakovo.

Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normomis, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybines darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu išieškoti iš atsakovo jo padarytą žalą darbdaviui. Darbo ginčų komisija 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. DGKS-7169 darbo byloje Nr. APS-118-20855/2019 nusprendė, jog ginčas nėra teismingas Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisijai, nes, komisijos nuomone, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, ir tuo pagrindu atsisakė ieškovės UAB „Areisa“ prašymą nagrinėti. Su tokiu darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovė nesutinka, prašo jį panaikinti, kadangi atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini).

Pareiškimas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Pagal CPK 441 straipsnio nuostatas, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, šią nuostatą teismas taiko nagrinėjamoje byloje

Dėl 2019 m. lapkričio 20 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo DGKS-7169

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo iš tikrųjų dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnis). CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Ieškinys atsakovui, kurio

gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo turtinės žalos atlyginimą ieškovė kildina iš darbo santykių. Nors ieškovės ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje atsakovo adresas yra nurodytas (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė inicijavo darbo ginčą dėl teisės atsakovui pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo nurodydama, kad faktinė atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje. Tačiau ši aplinkybė kitų aplinkybių kontekste neleidžia daryti išvados, kad darbo sutartyje nurodytas adresas buvo atsakovo gyvenamoji vieta prašymo Darbo ginčų komisijai padavimo metu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), SODROS duomenys patvirtina, kad šiuo metu atsakovas dirba Marijampolėje esančioje įmonėje. Nėra duomenų, kad apie pasikeitusią gyvenamąją vietą atsakovas būtų informavęs ieškovę ar teismą (CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nesant papildomų duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą, ieškovė pagrįstai rėmėsi viešuose registruose esančia informacija ir kreipėsi į Panevėžio darbo ginčų komisiją, nepažeisdama teritorinio teismingumo taisyklių (CPK 29 straipsnis, CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas spręsti, kad 2019 m. lapkričio 20 d. Darbo ginčų komisijos sprendime padaryta neteisinga išvada dėl ginčo neteismingumo, ginčas nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose iš esmės .

Dėl turtinės žalos priteisimo

Kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas C. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „Areisa“ vairuotoju-ekspeditoriumi-autošaltkalviu, tai patvirtina ir 2018 m. sausio 31 d. darbo sutartis Nr. 84. Atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su Vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, Darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose numatyta, kad darbuotojas įsipareigoja saugoti jam perduotas materialines vertybes, patikrinti prekių kiekį ir kokybę, imtis priemonių bet kokiems nuostoliams išvengti, tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir kt.

2019 m. kovo 11 d. atsakovas pasikrovė tris automobilius Ghislenghien mieste Belgijoje ir gabeno juos į Belgijos miestą Oostrehout. Tai patvirtina CMR Nr. BP 1863888. Iškraunant automobilius 2019 m. kovo 12 d. krovinio gavėjas pastebėjo, kad vieno automobilio, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis. Pažeidimą krovinio gavėjas užfiksavo CMR važtaraštyje įrašu, kurį savo parašu patvirtino ir atsakovas. Automobilio apgadinimo faktą atsakovas patvirtino ir kokybės patikrinimo akte.

Be to, 2019 m kovo 12 d. atsakovas pasikrovė aštuonis Citroen markės automobilius Belgijos mieste Zeeburge ir gabeno juos į Ghislenghieno miestą. Tai patvirtina CMR Nr. 8692. Iškraunant automobilius 2019 m. kovo 13 d. krovinio gavėjas pastebėjo, kad vieno automobilio, kurio VIN Nr. yra (duomenys neskelbtini), apgadintas kėbulas. Su nustatytu pažeidimu atsakovas sutiko, tai patvirtino savo parašu tiek CMR važtaraštyje, tiek kokybės patikrinimo akte. Paaiškinti, kaip transportavimo metu atsirado pažeidimai, atsakovas atsisakė.

Byloje esančios 2019 m. rugpjūčio 6 d. PVM sąskaitos faktūros Serija DB Nr. 1495708 ir serija DB Nr. 1495698 patvirtina, kad neatsargiai veždamas jam patikėtą krovinį ieškovės darbuotojas darbdaviui padarė 676,11 Eur žalą.

Ginčui dėl žalos darbdaviui atlyginimo taikytinos DK nuostatos. Draudimo teisiniuose santykiuose žalos padarymo fakto nustatymas, žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo tvarka yra nustatoma draudimo taisyklėse, kurios netaikytinos iš darbo santykių kilusiems žalos atlyginimo klausimams spręsti. Teisės aktai nedraudžia darbdavei vienašališkai nustatyti patirtos žalos dydį, o darbuotojui, manant, kad jis nepagrįstas, jį ginčyti.

Iš byloje esančio 2018 m. kovo 19 d. draudimo poliso matyti, kad žalos padarymo metu ieškovė buvo apsidraudusi krovinių atsakomybės draudimu, tačiau su draudimo kompanija apdraudė gabenamą krovinį su sąlyga, kad besąlygiškai atskaitoma suma įvykus draudiminiam įvykiui bus 1500 Eur. Pagal sutarties sąlygas šios žalos sumos draudimo bendrovė ieškovei neatlygina, todėl 676,11 Eur suma priteistina iš atsakovo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

DK 153 straipsnio 1 dalį, jeigu žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo pažyma patvirtina, kad atsakovo vidutinis darbo užmokesčio dydis buvo 704,99 Eur, todėl prašoma priteisti suma neviršija jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas ieškiniu prašo be kita ko panaikinti 2019 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendimą DGKS-7169. Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalies nuostata teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, todėl ieškovo reikalavimas jį panaikinti laikytinas pertekliniu ir netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tuo pagrindu iš atsakovo ieškovei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis, 350,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas ir 572,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų vertimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo C. S. 676,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 937,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Areisa“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.