Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-364-337-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
1A-364-337-2011
Teisminio proceso Nr.
1-77-1-00463-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-364-337/2011

Teisėja Virginija Jurkštienė Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00463-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,nuteistojo gynėjai Lidijai Blinkevičienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-02-23 nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat iš V. M. priteista 4871,86 Lt Valstybinei ligonių kasai žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 23 d. apie 17 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto su kartu gyvenančiu žentu D. P. metu tyčia peiliu du kartus durdamas nukentėjusiajam D. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtinėmis-pjautinėmis kairės krūtinės ląstos pusės ir kiaurine pilvo žaizdomis.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-02-23 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį perkvalifikuojant jo veiksmus iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. bei paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir paskyrė bausmę, neobjektyviai įvertino sužalojimo padarymo aplinkybes, tokiu būdu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirta bausmė. Apelianto teigimu, jis nukentėjusįjį D. P. sužalojo dėl neteisėtų, rizikingų pastarojo veiksmų – turėdamas rankoje peilį grasino jį sužaloti ir savo tokiais veiksmais sudarė sąlygas manyti, kad kiekvienu momentu gali būti staiga peiliu sužalotas ar nužudytas. Nurodo, kad po kelių sekundžių jam ginantis buvo sužalota kairės rankos plaštaka, buvo sudaužytas televizorius. Dėl visų šių veiksmų staiga kilo didelis susijaudinimas ir jis, būdamas fiziologinio afekto būsenoje, kuomet dėl emocinio streso sunku kontroliuoti savo veiksmus, labai supyko. Todėl jo veiksmai, apelianto manymu, turi būti kvalifikuoti pagal BK 136 str., kaip sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo V. M. padarytą nusikalstamą veiką, tinkamai paskyrė jam bausmę. Apeliantas nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija bei paskirta bausme, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundą tenkinti.

Nuteistasis skunde teigia nukentėjusįjį D. P. sužalojęs dėl neteisėtų, rizikingų pastarojo veiksmų , kas apelianto manymu, sąlygoja jo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 136 str., o ne pagal BK 135 str. 1 d. Apeliantas skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą. Tačiau teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo, liudytojų bei paties nuteistojo parodymais, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada bei kitais byloje esančiais duomenimis, kurių pagrindu konstatavo V. M. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada yra teisinga, todėl apeliantui, nuteistam pagal BK 135 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ir perkvalifikuoti jo veiką į BK 136 str. nėra jokio pagrindo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 23 d. apie 17 val. 30 min. V. M. namuose (duomenys neskelbtini) buvo sunkiai sutrikdyta D. P. sveikata. Sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kuria abejoti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Sutrikdęs nukentėjusiajam sveikatą prisipažino ir pats apeliantas, tai patvirtino ir kiti bylos duomenys. Skundu ginčijami V. M. atliktų veiksmų, sunkiai sutrikdant D. P. sveikatą, motyvai bei sąlygos. Apelianto teigimu, jis D. P. sužalojęs dėl neteisėtų, rizikingų pastarojo veiksmų, kuomet šis turėdamas rankoje peilį grasino jį sužaloti ir savo tokiais veiksmais sudarė sąlygas manyti, kad kiekvienu momentu gali būti staiga peiliu sužalotas ar nužudytas. Tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Nukentėjusysis D. P. neneigė rankoje turėjęs peilį, kurį, pasak jo, pasiėmė savigynai išsigandęs V. M.. Nukentėjusiojo teigimu, jis peilį laikė nuleistą ir nepuolė, o V. M. pats čiupęs už peilio ir taip persipjovęs sau ranką. Pažymėtina, kad pats V. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš D. P. atėmęs peilį, kuriuo persipjovė ranką, o po to būdamas dar labiau supykęs dūrė juo D. P.. Pastarieji parodymai prieštarauja apeliaciniame skunde nuteistojo dėstomiems teiginiams apie jam kilusią realią grėsmę, nes V. M. veiksmai, sutrikdę D. P. sveikatą, buvo atlikti nukentėjusiajam nebeturint rankoje peilio bei neatliekant jokių smurtinių ar kokių nors kitokių nuteistojo sveikatai ar gyvybei pavojų keliančių veiksmų – tokiu būdu nebekeliant jokios grėsmės. Net ir sutinkant su apelianto teiginiais, kad jis buvusią situaciją nukentėjusiajam rankoje turint peilį subjektyviai vertino kaip pavojingą, dūriai peiliu nukentėjusiajam, šiam nebeatliekant jokių prieš jį nukreiptų veiksmų rodo nuteistojo suvokto pavojaus pasibaigimą bei šio tyčinius veiksmus nebesant grėsmei. Taigi, faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina buvus nuteistojo dideliam nukentėjusiojo sukeltam susijaudinimui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, nustatė, kad nuteistasis V. M. nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. M. kaltu pagal BK 135 str. 1 d., todėl veiką perkvalifikuoti į BK 136 str. nėra pagrindo.

Netenkintinas ir apelianto V. M. prašymas sušvelninti jam skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nuteistajam bausmė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nėra pagrindo sušvelninti jam paskirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, įvertino BK 54 straipsnių 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, padarymo motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją (padarytas tyčinis, baigtas, sunkus nusikaltimas), kaltininko asmenybę (jis neteistas, galiojančių nuobaudų neturi, nedirbantis), taip pat dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes bei nurodė bausmės skyrimo motyvus. Įvertinus šias aplinkybes, V. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri savo dydžiu yra mažesnė už BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti švelninama bausmė, byloje nenustatyta. Todėl apeliantui mažinti ar švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo V. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, todėl keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutar i a:

Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasEligijus GladutisBronė Vidzėnienė