Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-06-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.2.-4731-888/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-05
Bylos Nr.
A2.2.-4731-888/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03959-2015-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
B. G.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2. – 4731 – 888/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03959-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 41.1.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas B. G. buvo surašytas už tai, kad ji 2015 m. sausio 31 d., apie 08 val. 00 min., iš anksto susitarusi, prižadėjo E. G. ištaisyti magistrinį darbą bei jį pabaigti iki 2015 m. vasario 2 d. už 460 Eur. 2015 m. sausio 31 d. E. G. į B. G. banko sąskaitą pervedė avansą (80 Eur), tačiau iki sutarto laiko darbo neištaisė ir nepabaigė. B. G. kaltinama tokiais veiksmais pagrobusi smulkų svetimą turtą ir padariusi teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. G. kaltės dėl pažeidimo nepripažino, teismui parodė, jog E. G. kreipėsi į ją pagal skelbimą internete, ji pageidavo, kad B. G. parašytų antrą magistrinio darbo dalį, susitarė, kad ji tai padarys už 460 Eur, buvo pervestas 80 Eur avansas. Kaip ir buvo sutarta, į E. G. elektroninį paštą buvo nusiųstas pataisytas turinys, įvadas, viskas buvo sutvarkyta pagal metodinius nurodymus, tačiau E. G. pradėjo reikalauti sumokėtų pinigų, nes mažai pataisyta, nors ji darbą pataisė pagal E. G. reikalavimus (33-34 b.l.).

B. G. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 50 straipsnyje, pateiktoje teismui medžiagoje buvo grindžiama byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (2 b.l.), E. G. pareiškimu (4 b.l.), E. G. pranešimu policijai (5 b.l.), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (6 b.l.), bendra įvykio informacija (7 b.l.), mokėjimo nurodymu Nr. 23 (8 b.l.), duomenimis apie asmens turimas sąskaitas bankuose (9 b.l.), E. G. paaiškinimu (10 b.l.), elektroniniu susirašinėjimu (11-24 b.l.), tarnybiniu pranešimu (25 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje numatyta atsakomybė už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė padarius pažeidimą turi būti įrodyta. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. numatytas pažeidimas yra tyčinis, t.y. asmuo suvokia, kad grobiamas turtas priklauso savininkui, o jis neturi teisės turto valdyti, bet paprastai savanaudiškų motyvų skatinamas, siekia turtą pasisavinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiama B. G. teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad pažeidimo nepadarė, nes sutartą darbą atliko ir nusiuntė pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo parašiusiai E. G. (33-34 b.l.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje išnagrinėtoje byloje yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui (LVAT nutartys Nr. N62-925/2010, N575-25-08).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. G. ir B. G. internetu susitarė dėl magistrinio darbo dalių koregavimo ir/ar rašymo, E. G. pervedė B. G. 80 Eur avansą, o B. G. į E. G. elektroninį paštą nusiuntė parašyto darbo dalį. Teismas pažymi, kad iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio elektroninio susirašinėjimo (11-24 b.l.) tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, kurie sprendžiami civilinio proceso tvarka, o ne administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka. Nenustatyta jokių duomenų, kad E. G. būtų negavusi rašyto darbo, priešingai, iš elektroninio susirašinėjimo (11-24 b.l.) matyti, kad ji darbą, už kurį pervedė 80 Eur avansą gavo, tačiau jos netenkina atsiųsto darbo kokybė.

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str., vertina ar byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, o šioje byloje nėra nustatyta, kad B. G. būtų pasisavinusi E. G. priklausantį turtą (80 Eur) sukčiavimo būdu, tai yra gavusi pinigus (80 Eur avansą), tačiau darbo neištaisiusi ar nepabaigusi.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo, tai yra aplinkybės, jog B. G. gavo iš E. G. 80 Eur, tačiau sutarto darbo neištaisiusi ir nepabaigusi. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pabrėžtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-1/2013, 2AT-7-3/2013).

Ištyrus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad B. G. teismui pateikta įvykio versija nėra nuginčyta patikimais ir neabejotinais įrodymais, negalima daryti kategoriškos išvados, jog B. G. padarė jai inkriminuojamą teisės pažeidimą. Jokių objektyvių, tiesioginių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių B. G. kaltę administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, todėl B. G. veikoje nėra būtinojo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. numatyto pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymio – pavojingos veikos, todėl jos atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str., įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną B. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė