Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, Akvilei Nemanienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. S., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jelenai Kujalienei, vertėjai Audronei Adomavičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, t. y. bendrovę atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad Bendrovėje būtų laikomasi darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nes su Baltarusijos piliečiais, darbuotojais, A. P. ir S. M., dirbusiais nuo 2015 m. spalio mėn. pabaigos iki 2016-12-18 nebuvo nustatyta tvarka sudarytos rašytinės darbo sutartys, apie įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais R. S. pažeidė Darbo kodekso (galiojusio iki 2017-07-01, toliau – ir DK) 98 str. 1 d. 2 ir 3 p. bei padarė ANK 95 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinimai jam suprantami. Nurodė, kad buvo paprašyta Baltarusijos piliečių paslaugos pervaryti automobilius per valstybinę sieną, jų nesamdė ir tikrai nežinojo, kad taip yra daromas pažeidimas. Darbo užmokesčio šiems darbuotojams nemokėjo, jiems mokėjo ekspedicinės įmonės. Sutinka, kad šie Baltarusijos piliečiai atliko kelias paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus liudytojo S. M. teismo posėdžio metu duotus parodymus R. S. savo kaltę pripažino pilnai, patvirtino, kad darbo sutartys su darbuotojais buvo sudarytos vėliau, t. y. po darbo pradžios, o atlyginimą jiems buvo mokamas grynais pinigais. Šiuo metu tokių darbų nevykdo, nusižengimą pripažįsta ir dėl to labai gailisi. Nori pažymėti, kad jo darbo užmokestis yra 400 Eur į mėnesį, todėl baudą prašo išdėstyti mokant po 100 Eur į mėnesį.

Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo tarėsi su įmonės direktoriumi R. S.. Dirbti pradėjo 2015 m. lapkričio mėnesį. Vėliau įmonėje pradėjo dirbti ir A. P.. Nurodo, kad jis (liudytojas) važinėdavo į Kazachstaną, Uzbekistaną, Azerbaidžianą. Pinigus visada gaudavo iš R. S. ir mokėdavo grynais. Buvo sutarta, kad už vieną nuvažiuotą kilometrą bus mokama 11,5 Eur, A. P. gaudavo tiek pat. Pažymi, kad įmonėje dirbo iki 2016 m. gruodžio mėnesio. Paskutinius reisus vykdė kartu su A. P.. Kai grįžo iš paskutinio reiso, prašė pinigų šventėms, bet buvo atsakyta, kad jokių pinigų negaus, bus aiškinamasi dėl ataskaitų. Dėl darbo sutarties nori paaiškinti, kad jos buvo sudarytos. Pažymi, kad pusę metų neturėjo vizos, todėl kildavo nesklandumai su sienos kirtimais. Kiek dabar jam (liudytojui) žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau ieško darbuotojų Baltarusijoje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad nepakankamas savo pareigų vykdymas, nepakankama kontrolė neatleidžia asmens nuo atsakomybės. Vykstant į įmonę buvo patikrinti Sodros duomenų bazės duomenys apie įmonėje dirbančius asmenis. Pastebėta, kad apie tokį A. P. iš viso nebuvo pranešta. Nuvykus į įmonę, jos atstovai nebuvo rasti. Pagal pirmą nurodymą darbdavys neatvyko į Darbo inspekciją. Po kurio laiko, darbdavys telefonu pranešė, kad galės atvykti 27 d. Tą dieną darbdavys atvyko ir pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Nurodė, kad kitų dokumentų nepaėmė. Buvo paprašyta pasiaiškinti dėl A. P.. R. S. nurodė, kad jo nesamdė, darbo sutartį su juo sudarė, nes norėjo jį samdyti. Paaiškino, kad A. P. negalėjo samdyti, nes turėjo skolų Sodrai ir niekas nebūtų suteikęs leidimo samdyti užsieniečius. Taip pat nurodė, kad A. P. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais keletą kartų kirto Lietuvos–Baltarusijos sieną, tačiau jis dėl to su juo nesitarė, o tarėsi kiti darbuotojai. Į Darbo inspekciją buvo atvykęs ir S. M.. Jis nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė darbo sutarties originalą, važtaraščius ir kitus dokumentus, susijusius su darbo teisiniais santykiais. S. M. pasakė, kad pažįsta A. P., važiavo kartu su juo paskutinius du reisus. R. S. kaltę savo pripažįsta. Be to, yra duomenų, kad ir toliau siekiama nelegaliai samdomi Baltarusijos piliečius darbui. Iš surinktų byloje duomenų matyti, kad nusižengimas buvo padarytas, todėl prašo R. S. skirti administracinę nuobauda sankcijos ribose.

ANK 95 str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 Eur.

Iki 2017-01-01 galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. buvo nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2 896 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 str. 1 d. 1 p. nuostatas, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nagrinėjamo nusižengimo metu galiojusio DK 98 str. 1 d. numato, jog nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų. DK 98 str. 2 d. numato, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, ir darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-397/2005, N575-858/2010 ir kt.).

Byloje nėra ginčo dėl tų faktinių aplinkybių, jog R. S., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už įmonės veiklos organizavimą bei darbuotojų įdarbinimą, neužtikrino, kad su Baltarusijos piliečiais A. P. ir S. M., dirbusiais Bendrovėje nuo 2015 m. spalio mėn. pabaigos iki 2016-12-18 būtų laiku, t. y. iki darbo pradžios, sudarytos darbo sutartys, o apie šių asmenų įdarbinimą tinkamai, t. y. vieną dieną iki darbo pradžios, būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais R. S. pažeidė DK 98 str. 1 d. 2 ir 3 p. nuostatas.

Tai, jog su Baltarusijos piliečiais A. P. ir S. M., kurie dirbo Bendrovės naudai, nebuvo sudarytos darbo sutartys, patvirtina ir byloje esantys įrodymai – 2017-05-31 nelegalaus tyrimo aktas; A. P. ir S. M. darbo sutartys (b. l. 61–63, 75–77); A. P. 2017-02-21 ir S. M. 2017-04-06 paaiškinimai; asmenų, kirtusių LR valstybinę sieną sąrašas; liudytojo S. M. teikti teismo posėdžio metu paaiškinimai; paties R. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais jis savo kaltę pripažino, dėl pažeidimo padarymo gailėjosi.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. S. pažeidė DK 98 str. 1 d. 1 ir 2 ir 3 p. nuostatas bei padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Vertinant kokio teisės akto – ATPK ar ANK – nuostatos turi būti taikomos kvalifikuojant R. S. veiksmus, pažymėtina, kad ATPK 41³ str. 1 d. sankcija numato asmeniui baudą už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur, o ANK 95 str. 1 d. – baudą nuo 1 000 iki 5 000 Eur, nepriklausomai nuo to, kiek nustatyta asmenų, dirbusių nelegaliai. Nagrinėjamu atveju, taikant ATPK straipsnio sankcijos minimumą, R. S. būtų skiriama 1 736 Eur (868 Eur x 2 = 1 736 Eur) bauda, o taikant ANK – 1 000 Eur bauda.

Taigi, ANK numato galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti mažesnę baudą, todėl R. S. padarytas pažeidimas administracinio nusižengimo protokole pagrįstai perkvalifikuotas į ANK 95 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

R. S. savo kaltę pripažino, gailėjosi padaręs administracinį nusižengimą ir tai lengvina jo atsakomybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

R. S. padarytas pažeidimas yra trunkamasis, tęsėsi ilgą laiką, darbo santykius reglamentuojantys įstatymai buvo pažeisti dviejų darbuotojų atžvilgiu. Į šias aplinkybes negalima neatsižvelgti parenkant pažeidėjui skirtinos baudos dydį.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį nusižengimą R. S. skirtina mažesnė negu ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatyta vidutinė, t. y. 1 500 Eur, bauda.

(duomenys neskelbtini) str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų.

R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo gaunamos pajamos yra apie 400 Eur. Atsižvelgęs į R. S. gaunamas pajamas, taip pat paskirtos baudos dydį, teismas sprendžia, kad prašymas dėl paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymo tenkintinas ir baudos sumokėjimas išdėstytinas 10 mėnesių laikotarpiui, nustatant, jog nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio pabaigos turi būti sumokama po 150 Eur (150 Eur x 10 = 1 500 Eur). Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iškarto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 95 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., teismas

nutarė:

R. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 str. 1 d., ir skirti jam už tai 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur baudą.

R. S. paskirtos 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, nurodant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio pabaigos kiekvieną mėnesį sumokėti po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur.

Išaiškinti, kad, bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) N. B. AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iškarto.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos (jos dalies) nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini); įmokos kodą – 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.