- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-459-372/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2512-772/2017 pagal pareiškėjo (skolininko) R. Š. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų vykdymo procese, suinteresuoti asmenys (išieškotojai): G. B. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mokymai verslui“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) R. Š. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su skundu dėl antstolio T. U. veiksmų vykdymo procese. Teigė, kad antstolis yra pradėjęs skolininko turto pirmąsias varžytines, tačiau turto pardavimo iš varžytinių akto dar nėra surašęs. Šiose varžytinėse skolininkui priklausantis turtas nekilnojamasis daiktas (butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) parduotas už 36 938 Eur sumą. Pareiškėjo (skolininko) įsitikinimu turtas parduotas varžytinėse netinkamai nustačius jo vertę. Taip pat pareiškėjas prašė teismo panaikinti antstolio patvarkymą dėl pirmųjų varžytinių, kurių metu parduodamas pareiškėjo (skolininko) turtas ir laikyti paskelbtas varžytines neįvykusiomis bei paskirti minėto turto vertės nustatymo ekspertizę.
A. T. U. 2017-02-07 patvarkymu atsisakė priimti pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolio veiksmų ir jį grąžino pareiškėjui, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas (skolininkas) yra praleidęs 90 dienų terminą apskųsti antstolio veiksmus. Pažymėjo, kad skunde dėstomi argumentai jau ne kartą įvertinti teismine tvarka ir yra konstatuota, jog pareiškėjo (skolininko) reiškiamos pretenzijos nepagrįstos.
Suinteresuoti asmenys nepateikė teismui savo nuomonių dėl pareiškėjo (skolininko) skundo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) R. Š. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas (skolininkas) nenurodė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą tenkinti jo skundą, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie teismui leistų abejoti varžytinėse parduodamo turto verte. Sprendė, kad pareiškėjas (skolininkas) vykdymo proceso metu nesąžiningai naudojosi savo teisėmis, ir piktnaudžiaudamas jam suteiktomis teisėmis, sąmoningai siekė užvilkinti vykdymo procesą ir tuo pažeisti kreditorių (išieškotojų) teises. Pripažino, kad, pareiškėjas (skolininkas) gerai suvokė vykdymo proceso metu antstolio atliekamų procesinių veiksmų pasekmes. Konstatavo, jog pareiškėjas (skolininkas), žinodamas vykdymo proceso eigą, nesiėmė tinkamų veiksmų apginti savo teises. Pripažino, kad pareiškėjo (skolininko) teisės jo nurodytais aspektais vykdymo proceso metu pažeistos nebuvo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) R. Š. prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Bylose dėl antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimo viešasis interesas reikalauja, kad teismas būtų aktyvus (CPK 179 str. 2 d.) ir imtųsi visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės, todėl teismai jose turi būti aktyvūs ir vadovautis ex officio principu (CPK 443 str. 8 d.).
Teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Teismas privalėjo imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pareiškėjo ir antstolio nurodytos aplinkybės būtų patikrintos itin kruopščiai, tačiau teismas netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolis vykdomąją bylą vedė ir turto vertinimo procesą atliko tinkamai.
Atsiliepdamas į apelianto (pareiškėjo) atskirąjį skundą, antstolis T. U. prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
Šiaulių apylinkės teismas savo iniciatyva, pareiškėjo (skolininko) skundą gana išsamiai išnagrinėjo ir įvertino teismine tvarka. Konstatavo, kad skolininkas neturi jokių argumentų, kurie sudarytų teismui pagrindą tenkinti jo skundą, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie teismui leistų abejoti varžytinėse parduodamo turto verte.
Teismas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas (skolininkas) vykdymo proceso metu nesąžiningai naudojosi savo teisėmis, ir piktnaudžiaudamas jam suteiktomis teisėmis, sąmoningai siekė užvilkinti vykdymo procesą ir tuo pažeisti kreditorių (išieškotojų) teises.
Teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas (skolininkas) gerai suvokė vykdymo proceso metu antstolio atliekamų procesinių veiksmų pasekmes; žinodamas vykdymo proceso eigą, nesiėmė tinkamų veiksmų apginti savo teises.
Pareiškėjas (skolininkas) nustatytos turto vertės nekvestionavo nei CPK 681 str., nei CPK 512 str. numatyta tvarka, dėl ko teismas padarė išvadą, kad skolininkas su turto verte sutiko ir antstolis pagrįstai rėmėsi 2015-09-09 atliktos turto vertinimo ekspertizės duomenimis.
Pareiškėjas (skolininkas) savo iniciatyva esamų įsiskolinimų nedengė, žinodamas apie įkeisto turto priverstinį realizavimą su antstoliu nebendradarbiavo, atsikaitymo būdų ar terminų nesiūlė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų vykdymo procese įkainojant priverstinai realizuojamą skolininkui priklausantį turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis T. U. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 18239,27 Eur skolos išieškojimo UAB „Mokymai verslui“ naudai pagal 2016-05-09 Kaišiadorių r. 1-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai parduodant įkeistą turtą ir išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1518,66 Eur skolos išieškojimo G. B. naudai pagal 2015-12-02 Šiaulių miesto 6-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismui 2017-02-06 pareiškėjas (skolininkas) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdymo procese. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės kelia priverstinai realizuojamo skolininkui priklausančio turto įkainojimo klausimą ir nesutinka su areštuoto turto įkainojimu.
Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, pagal kurį skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, nustatydamas areštuoto turto vertę, rėmėsi 2015-09-09 atliktos turto vertinimo ekspertizės duomenimis, pagal kuriuos buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 36 300 Eur. CPK numatyta galimybė reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir tuo atveju, jeigu turto įvertinimas kelia pagrįstų abejonių, antstolis gali skirti papildomą ar pakartotiną ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog eksperto nustatyta turto rinkos vertė yra aiškiai nepagrįsta, todėl darytina išvada, kad antstolis neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodyta varžytinėse parduodamo turto verte, o apelianto teiginiai, jog skundas išnagrinėtas formaliai, vertintini kritiškai. Tik turto realizavimo metu gali būti objektyviai nustatyta reali jo vertė.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.