Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 93-535 taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje (toliau – Komisija) pateikė teismui tvirtinti 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 93-535 taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 2 dalį 3 punktą.

Komisijos sprendimas motyvuotas nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą, pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis; bausmės atlikimo metu 12 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus; 9 kartus baustas drausmine tvarka; 15 kartų skatintas; pataisos namuose mokėsi, nedirba; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; po paleidimo turės gyvenamąją vietą; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (44 balai pagal „OASys“ metodiką); nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals).

Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis V. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu su bausme, paskirta Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi V. G. perkeltas į atvirąją koloniją tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą.

1) 1975 m. rugpjūčio 15 d. Biržų raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 90 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams;

2) 1976 m. gruodžio 7 d. to paties teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

3) 1979 m. vasario 6 d. to paties teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

4) 1983 m. gruodžio 28 d. to paties teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 201¹ straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams;

5) 1997 m. lapkričio 25 d. to paties teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 246 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, atimant teisę 5 metus vairuoti transporto priemones; pritaikius 1998 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalinės amnestijos“ 3 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmė sumažinta ? dalimi, t.y. 1 metais 10 mėnesių.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2005 m. rugsėjo 17 d., pabaiga – 2019 m. rugsėjo 17 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 1 mėn. 7 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 10 d.).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis V. G. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis 15 kartų skatintas, pataisos namuose mokėsi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, po paleidimo turės gyvenamąją vietą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Pastebėtina, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę net 12 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus – laikė, įsigijo ar gamino uždraustus daiktus, nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų, nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos – iš jų 9 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, ir nors drausminės nuobaudos negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

Taip pat, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas - 44 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 2 balais. Pažymėtina ir tai, jog teisės pažeidėjo įvertinimo metodikoje “OASys” nurodyta, kad nuteistasis save vertina vienpusiškai, sunkiai geba įvardinti neigiamas savo savybes, įkalinimo įstaigoje yra save žalojęs manipuliaciniais tikslais. Be to, nuteistasis kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, neigia turintis kokių problemų, o spręsdamas problemas yra naudojęs savęs žalojimą, yra nusikalstamai elgęsis. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. G. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos, taigi nusikalto siekdamas finansinės naudos, tačiau nuteistasis ir bausmės atlikimo metu nedirba ir yra remiamas artimųjų. Taip pat matyti, kad išlieka nuteistojo kriminogeniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys (problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas). Visos šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą abejoti pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Konstatuotina, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 93-535 taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 93-535 taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.