Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. T. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T., 2016-11-24 apie 17.30 val., Gabijos g. 21 Vilniuje, vairuodama automobilį Suzuki Wagon, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi. Pradėdama važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai bus saugu, kliudė stovintį automobilį „Opel Insignia“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje.

G. T. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažino. Teismui pateikė rašytinius duomenis, kad geranoriškai atlygino automobilio „Opel Insignia“ savininkei, J. Z., padarytą turtinę žalą. G. T. nepripažino, kad tyčia pasitraukė iš įvykio vietos. Ji teigė, kad manevruodama (važiuodama atbuline eiga) kontakto tarp automobilių nepajuto, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Tyčios pasitraukti neturėjo. Policijos pareigūnams pranešus apie eismo įvykį, ji nuvyko į kelių policiją, neslėpė automobilio apgadinimo. Bendradarbiavo su policijos pareigūnais ir nedarė jokių kliūčių dėl pažeidimo išaiškinimo. Jos automobilis yra apdraustas, todėl ji neturėjo jokio tikslo tyčia šalintis iš įvykio vietos. Ant jos automobilio buvo nustatytas nežymus įbrėžimas. Remdamasi aukščiau išdėstytu, prašė teismo jos atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 str. 1 d.

Automobilio „Opel Insignia“ savininkė J. Z. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad jos automobiliui buvo padaryti menki ir mažaverčiai apgadinimai, šiek tiek nubrozdintas priekinis bamperis. Jos automobiliui padarytą žalą G. T. pilnai atlygino. J. Z. pabrėžė, kad jos įsitikinimu G. T. nepajautė, kad aikštelėje kliudė kitą automobilį.

G. T. skirtina administracinė nuobauda už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Administracinio nusižengimo byla dalyje dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 5 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiam kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ANK 7str. 8 str.). Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad G. T. veiksmuose nėra tyčios. Iš jos parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog po įvykusio eismo įvykio ji būtų tyčia siekusi išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkė iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Šiuo atveju G. T. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jos automobilis 2016-11-24 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį „Opel Insignia“ ji sužinojo tik policijoje, kai ten buvo apžiūrėtas ir jos automobilis, rasti nežymūs nubrozdinimai. Ji teigia, kad jei būtų supratusi apie eismo įvykį, būtų sustojusi, nes yra disciplinuota vairuotoja, nėra bausta administracinė tvarka. Jos automobilis apdraustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jai nebuvo jokio reikalo. Pagrindo netikėti G. T. parodymais teismas neturi, nes kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų ant automobilių „Suzuki Wagon“ ir „Opel Insignia“ yra įžvelgiami tik nežymūs apgadinimai.

Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad G. T. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto LR ANK 426 str. 1 d., sudėties, todėl, vadovaujantis LR ANK 619 str. 1 d. 2 p., administracinio nusižengimo byla dėl G. T. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 426 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad G. T., 2016-11-24 apie 17.30 val., Gabijos g. 21 Vilniuje, vairuodama automobilį Suzuki Wagon“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi. Pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai bus saugu ir, važiuodama atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį „Opel Insignia“ valstybiniai Nr.(duomenys neskelbtini) bei apgadino abi transporto priemones. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo G. T. savo kaltės neneigė, atlygino „Operl Insignia“ automobilio savininkei padarytą turtinę žąlą. Atsižvelgiant į tai, kad G. T. administracine tvarka nėra bausta, jai už šio nusižengimo padarymą yra skirtina LR ANK 417 str. 8 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 619 str. 1 d. 2 p.,- teismas:

nutaria:

G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti 10 (dešimt) Eurų baudą.

G. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16064110485 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.