Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-296-651/2019

Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09831-22019-6

2019 m. gruodžio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį (2019 m. kovo 5 d. UAB „V“ atvira turto vagystė), ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 6 d. UAB „VK Prekyba“ atvira turto vagystė), ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 9 d. M. A. atvira turto vagystė), ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dviem mėnesiams;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 10 d. UAB „G“ atvira turto vagystė), ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dviem mėnesiams;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 11 d. UAB „P“ atvira turto vagystė), ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams trims mėnesiams;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 13 d. UAB „G“ atvira turto vagystė), ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams trims mėnesiams;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 14 d. UAB „P“ atvira turto vagystė), ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams trims mėnesiams;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 16 d. UAB „B. H.“ turto vagystė), ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 18 d. UAB „M“ turto vagystė), ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 19 d. UAB „B. H.“ turto vagystė), ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant – prie griežčiausios pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės (2019 m. kovo 19 d. UAB „B. H.“ turto vagystė), pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. Š. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2018 m. gruodžio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir 2018 m. spalio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiais paskirtų bausmių, kurios 2019 m. vasario 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi subendrintos, neatliktos bausmės dalimi - prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2019 m. vasario 22 d. nutartimi subendrintos neatliktos bausmės, ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. gegužės 13 d. Bausmę paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią nuodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1.7. Be to, kaltinamieji N. S. ir A. Š., veikdami bendrai, atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra, N. S. ir A. Š., veikdami bendrai grupėje, 2019-03-14, apie 18.45 val., iš parduotuvės, priklausančios UAB „P“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą turtą, t.y. N. S. ir A. Š. užkalbinus pardavėją, N. S. nuo lentynos pagrobė 0,7 litro talpos degtinės „Nemiroff“ 16,99 eurų vertės, po ko, matant pardavėjai, abu iš parduotuvės pabėgo. Tokiu būdu, N. S. ir A. Š. atvirai pagrobė UAB „P“ priklausantį turtą už 16,99 eurų vertės.

1.9. Be to, kaltinamieji N. S. ir A. Š., veikdami bendrai grupėje, pagrobė svetimą turtą įsibrovę į saugyklą, tai yra, N. S. ir A. Š., veikdami bendrai grupėje, 2019-03-19, apie 21.40 val., prekybos centre „Ž.“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), A. Š. stebint aplinką bei laikant duris, kad jos neužsidarytų, N. S. su atsuktuvu išlaužė tualeto pinigų surinkimo dėžę ir tokiu būdu įsibrovus į saugyklą, pagrobė UAB „B. H.“ dėžutę su joje buvusiais 15 eurų, po ko abu iš prekybinio centro pabėgo.

1.10. Be to, kaltinamasis A. Š. atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra, A. Š., 2019-03-10, apie 12.55 val., iš parduotuvės „V “, priklausančios UAB „G.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), matant pardavėjai, pagrobė du ,,Esbjaerg“ butelius po vieną litrą, kurio vieno vertė 12,99 Eur. Tokiu būdu, A. Š. atvirai pagrobė UAB „G.“ priklausančio turto už 25,98 eurų.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pripažino įrodyta, kad A. Š. padarė visas jam inkriminuojamas veikas ir skirdamas bausmę atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį - padarė dešimt apysunkių nusikaltimų, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (teistas, atlieka bausmę už ankstesnius nusikaltimus, baustas adinistraicne tvarka, nusikalstamomis veikomis padraytos žalos neatlygina), į nuteistojo amžių, jo elgesį mokykloje. Teismas sprendė, kad anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, todėl siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, įvertinus visas šias aplinkybes, A. Š. teismas paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmes – laisvės atėmimą, nustatant jos trukmę mažesnę nei įstatyme numatyti šios bausmės vidurkiai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę jau 6 mėnesiai ir to pakako, kad suprastų savo elgesio neigiamas pasekmes ir pasimokytų iš savo klaidų. Patikina, kad daugiau nusikaltimų nedarys. Prašo atsižvelgti į tai, jog nusikaltimus padarė būdamas vos 15 metų, kad juos darė neapgalvotai, pasidavė blogų draugų įtakai. Nurodo, kad dabar įkalinimo įstaigoje jis lanko mokyklą, vaikšto į renginius (pvz. mokosi kaip susirasti darbą, kaip gyventi išėjus į laisvę).

3.1. Nuteistojo gynėja advokatė D. Vaitkevičienė prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nurodo, kad apylinkės teismas paskyrė per griežtas bausmes, kadangi kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe nevertino nuteistojo labai jauno amžiaus ir nepagrįstai skyrė už kiekvieną nusikalstamos veikos epizodą bausmes nuo 1 metų iki 1,5 metų. Prašo kaip nepilnamečiui švelninti paskirtas bausmes, atsižvelgti į nuteistojo socialinę brandą ir auklėjimo sąlygas, nes jis augo globos namuose, neturi mamos, šiuo metu atlieka bausmę, taisosi.

3.2. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį. Nurodo, kad A. Š. teistas 3 kartus, teismas už visus 10 epizodų skyrė mažesnes nei sankcijos vidurkis bausmes. A. Š. ne kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, bet jis nesitaiso, daro naujus nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

3.3. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir M. M., J. I., N. S., tačiau jie apeliacinių skundų nepateikė. Kolegija neįžvelgė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų šių nuteistųjų atžvilgiu.

2. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir nuteistojo A. Š. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistasis neginčija kaltės, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją švelninti, todėl pasisakytina tik dėl paskirtos bausmės.

3. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

4. Kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį - padarė dešimt apysunkių nusikaltimų. Nuteistojo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe, veikimą bendrininkų grupėje pripažino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismas įvertino ir socialinius ryšius ir jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. A. Š. yra jauno amžiaus, iki suėmimo mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų „S.“ A. Š. charakterizuoja neigiamai (nuolat pažeidinėja vaikų globos namų vidaus tvarką, nesilaiko globotinių elgesio taisyklių, negrįžta laiku į globos namus, niekuo nesidomi, nedalyvauja neformalaus užimtumo veikloje, rūko, vartoja alkoholį ir psichotropines medžiagas (4 t., b.l. 48-50)). A. Š. teistas ne vieną kartą už turtinio pobūdžio nusikaltimus, nusikalstamas veikas darė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nors Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartimi buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir A. Š. pasiųstas atlikti 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau ir toliau darė nusikalstamas veikas, kol buvo suimtas 2019 m. kovo 20 d. Be to, nuteistasis nuo 2017-03-22 administracinėn atsakomybėn patrauktas net 33 kartus, visais atvejais už smulkias vagystes (t. 4, b. l. 69-89). Šie duomenys atskleidžia nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti ir prieš tai jam paskirtos nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės, kaip ir paskirta laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą, neturėjo įtakos. Tokie duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistajam buvo būtina paskirti griežčiausią bausmės rūšį, numatytą sankcijoje, t. y. terminuotą laisvės atėmimą. Apylinkės teismas, įvertinęs ir nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nepaisant to, kad nustatyta ne tik atsakomybę švelninanti aplinkybė, bet ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sprendė, kad yra pagrindas šios bausmės trukmę numatyti mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Be kita ko, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažino vienu trečdaliu.

5. Apelianto manymu, bausmė turi būti švelninama dėl dviejų aspektų: gailisi dėl nusikaltimo ir mano, kad atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas (6 mėn.) jam turėjo teigiamą įtaką, jis suprato savo elgesio neigiamas pasekmes ir patiktina, kad daugiau nusikalstamų veikų nedarys. Be to, prašo atsižvelgti į jo jauną amžių. Pažymėtina, kad gailėjimasis dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuteistojo amžius buvo įvertinti, skiriant bausmę buvo atsižvelgta į bausmių skyrimo nepilnamečiams skyrimo ypatumus ir būtent tai turėjo įtakos švelnesnės bausmės skyrimui. Kolegijos įsitikinimu, tokia bausmė nėra per griežta ir atitinka ne tik nuteistojo asmenybę, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Ją dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo. Kolegija, įvertinus prieš tai išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo manyti, kad 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimas turėjo teigiamą įtaką nuteistajam. Priešingai, apeliaciniame skunde nurodyti nusikalstamų veikų padarymo motyvai: noras atsipalaiduoti ir manymas, kad už tai tik bus paskirta administracinė bauda, rodo jo itin atsainų ir nebrandų požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles ir rodo, kad jis savo elgesio nevertina kritiškai ir yra abejingas įstatymo leidėjo taikomai atsakomybei už nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus.

6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad paskirta bausmė atitinka BK 41, 91 straipsniuose įtvirtintus bausmės tikslus. Paskirta bausmės rūšis (laisvės atėmimas) bei jos dydis bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams paleisti nepakanka. Bausmės atlikimo laikotarpis – 6 mėnesiai, kolegijos įsitikinimu, yra per trumpas kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Kaip nurodė apeliantas, įkalinimo įstaigoje lanko mokyklą, eina į mokymus, susijusius su socialinių įgūdžių formavimu, gebėjimu prisitaikyti prie visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, ir tai, kolegijos įsitikinimu, paveiks nuteistąjį, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad, jo manymu, paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta.

7. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam, todėl laikyti už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę aiškiai per griežta, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, t. y. nepažeidžiant BK 41 ir 54, 91 straipsniuose nustatytų nuostatų, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą.