Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-645-538/2011

116.5.3. 122.4.

2011 m. kovo 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. C. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ermitažas“ ieškinį atsakovui M. C. dėl įpareigojimo įvykdyti pirkimo-pardavimo sutartį ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono apylinkės teismas 2010-08-24 priėmė sprendimą už akių, ieškinys patenkintas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.

CPK 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi teismo sprendimas už akių gali būti panaikintas, kai įrodytos abi nurodytos aplinkybės.

Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantis byloje asmuo turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o pagal CPK 121 straipsnio 1 dalį privalo nedelsdamas informuoti teismą ir kitus dalyvaujančius byloje asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Pastarojo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo nesilaiko CPK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismo žinomu adresu ir laikomi įteiktais. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vieta yra nežinomi ir šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Konkrečiu nagrinėjamu atveju iki posėdžio, kurio metu buvo priimtas sprendimas už akių, vyko du posėdžiai, viename iš jų dalyvavo atsakovas (t. 1, b. l. 72). Be to, atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 63-65). 2010-01-04 teismo priimta nutartis sustabdyti bylą buvo priimta atsakovo iniciatyva (t. 1, b. l. 80). Tai, kad atsakovas žinojo apie bylos eigą patvirtina ir 2010-02-09 atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriuo buvo apskųsta teismo nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą (t. 1, b. l. 90-91).

Pažymėtina, kad atsakovas Kretingos rajono apylinkės teismą informavo apie pasikeitusią gyvenamąją vietą tik 2010 m. rugpjūčio 23 d. Tuo tarpu prašyme nurodo, kad jis jau nuo 2010 m vasario 22 d. yra išvykęs į Norvegiją nuolat gyventi (t. 1, b. l. 114).

Apylinkės teismas pažymėjo, kad atsakovas nesiėmė priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir neatvykus jam į 2010-08-24 teismo posėdį, apie kurį jam buvo tinkamai pranešta, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu ir savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai (CPK 7 straipsnis). O taip pat atsakovas, turėdamas ne tik tam tikrų procesinių teisių, bet ir pareigų, įskaitant pareigą domėtis bylos eiga, privalėjo domėtis bylos tolimesniu nagrinėjimu ir nedelsiant informuoti apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pakeitimą, o ne kaip pats atsakovas nurodė, kad jis nuo 2010 m vasario 22 d. yra išvykęs nuolat gyventi į Norvegiją, tačiau teismą informavo tik po pusės metų, t.y. 2010 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis neturėjo galimybės teismo ir ieškovo informuoti apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą anksčiau ir nepateikė jokių tokias priežastis galinčių pagrįsti dokumentų. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apygardos teismas.

Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai fiziniams asmenims įteikiami šio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, arba vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, jei jis faktiškai gyvena keliose vietose (CK 2.16 straipsnis). Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma, vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje nustatytais kriterijais. CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fizinio asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Faktinės bylos aplinkybės taip pat patvirtina, kad apylinkės teismas procesinius dokumentus įteikė tinkamai, tai yra pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą elgėsi nesąžiningai, todėl netenka teisės remtis šiuo faktu, ginčydamas procesinių dokumentų įteikimo jam tinkamumą. Atitinkamai nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių.

Teismo priimto sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą atsakovas grindė tik ta aplinkybe, kad priimant sprendimą už akių, apylinkės teismas suvaržė jo, kaip atsakovo, procesines teises. Tačiau savo prašyme atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimą dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui ir konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nutartį palikti nepakeistą.