Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens F. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarimo F. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnas 2006 m. gruodžio 27 d. surašė F. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad F. S., būdamas UAB „Unigela“ generaliniu direktoriumi, pažeidė DK 98 straipsnio l dalį, kadangi esant darbo sutarties požymiams, tačiau be rašytinės darbo sutarties, jo vadovaujamoje bendrovėje leido dirbti V. P., tuo pažeidė Administracinių teisės pažeisimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.

II.

Nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme F. S. neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir teigė, kad jo vadovaujamai bendrovei priklausančiame sandėlyje V. P. nedirbo. Jis paaiškino, kad jam žinoma, jog šis pilietis norėjo įsidarbinti UAB „Unigela“, todėl bendrovės logistikos direktorius A. S., 2006 m. lapkričio 20 d. nusiuntė V. P. į sandėlį Nr.5, kad pastarasis pamatytų kokį darbą jam teks dirbti. Tuo metu kai V. P. buvo sandėlyje į bendrovę atvyko valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai.

Nors F. S. savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, susijusio su nelegaliu darbu ir nepripažino, teismas padarė išvadą, kad jo kaltė dėl nurodyto pažeidimo padarymo įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 22-23), Valstybinės darbo inspekcijos nelegalaus darbo tyrimo aktu (b.l.25), UAB „Unigela“ Generalinio direktoriaus pareiginiais nuostatais (b.l. 30-32), UAB „Unigela“ logistikos direktoriaus pareiginiais nuostatais (b.l. 34-35), UAB „Unigela“ darbo sutarčių registracijos žurnalo duomenimis (b.l. 36-38), V. P. paaiškinimu (b. l. 24), teismo posėdyje apklaustų liudytojų V. P., D. Č., S. N., A. S. parodymais.

Analizuodamas byloje surinktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad F. S. įvykdė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, nes esant nesudarytai tarp UAB „Unigela“ ir bendrovėje dirbusio darbininko – V. P. darbo sutarčiai, leido šiam asmeniui dirbti bendrovei priklausančiame sandėlyje.

Pripažindamas F. S. kaltu teismas rėmėsi V. P. parodymais, kuriuose jis teigė, kad nelegaliai dirbo UAB „Unigela“. Šio asmens parodymus patvirtina ir papildo liudytojo D. Č. parodymai, kad valstybinės darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu V. P. dirbo UAB „Unigela“, bei liudytojo S. N. parodymai, kuriuose jis teigė, kad atvykus Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams, V. P. dirbo sandėlyje.

Liudytojas A. V. savo parodymuose V. P. apibūdino kaip asocialų asmenį, kuris faktiškai gyveno bendrovės teritorijoje, tačiau liudytojas A. S. teisme teigė, kad V. P. buvo atsiųstas darbo biržos, ar net pagal laikraštyje išspausdintą skelbimą ieškojo UAB „Unigela“ darbo. A. S. negalėjo argumentuoti, kodėl būtent jis bendravo su V. P. ir jį pasiuntė apžiūrėti būsimos darbo vietos, nors pagal UAB „Unigela“ Generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų 2.2. punktą, (priėmimas į darbą ir darbuotojų atleidimas), yra bendrovės Generalinio direktoriaus, o būtent F. S. kompetencija.

Nagrinėdamas bylą teismas nenustatė F. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl jam paskyrė sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

III.

1. Nutarimas yra priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas.

2. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo kodekso 98 straipsnio komentare nurodoma, kad sprendžiant nelegalaus darbo administracinių teisės pažeidimų bylas, būtina nustatyti ir išanalizuoti susiklosčiusių faktinių santykių pobūdį, o rašytinės darbo sutarties nebuvimas tėra tik išvestinis nelegalaus darbo požymis.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ATPK 41 straipsnį ir DK 98 straipsnį būtina aiškinti sistemiškai, atsižvelgiant į DK 93 ir 99 straipsnius, ATPK 41-41⁵ straipsnius bei įstatymų leidėjo tikslus (2005 m. liepos 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos). Tiek sisteminis LR DK 93, 94, 95, 98 str. vertinimas, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose (pvz.: LVAT 2005 m. sausio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3-91-05) akcentuoja faktinius santykius ir jų analizės būtinumą. Tuo tarpu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas neatsižvelgė į esminę reikšmę byloje turinčias faktines aplinkybes, neanalizavo tikrojo tarp šalių susiklosčiusių faktinių santykių pobūdžio, tačiau nelegalaus darbo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę konstatavo remdamasis vien tik prieštaringais liudytojo V. P. parodymais.

4. Liudytojo V. P. parodymai, užfiksuoti 2006 m. gruodžio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokole, ir parodymai duoti teismo posėdžio metu, yra prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl jų įrodomoji vertė byloje vertintina kritiškai: LR Valstybinės darbo inspekcijos atstovams, surašiusiems 2006 m. gruodžio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą, liudytojas V. P., 2006 m. lapkričio 20 d. nurodė, jog nuo 2006 m.spalio 30 d. UAB „Unigela“ dirbo kroviku, dėl darbo sąlygų tarėsi su ekonomikos direktoriumi, bendrovėje dirbo 6 dienas per savaitę, už pirmą darbo savaitę gavo 180 Lt, už antrą - 150 Lt, o už trečią jokio darbo užmokesčio negavo, atlyginimą kiekvieną pirmadienį mokėdavo A. S., batus ir mėlynos spalvos striukę su užrašu „Unigela“ davė sandėlininkė.Tuo tarpu 2007 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. P. teigė, jog neatsimena nuo kada pradėjo dirbti bendrovėje, tačiau prabuvo ir pradirbo joje savaitę ir 3 dienas, o A. S. jam sumokėjo už dvi dienas po 30 Lt. V. P. papildomai nurodė, jog jokių rūbų iš bendrovės nebuvo gavęs, todėl dirbo su savo rūbais.

5. V. P. parodymai vertintini kritiškai ir dėl jų prieštaravimo kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams.

6. Teismas, nepaisydamas V. P. parodymų prieštaringumo, nutarime rėmėsi šiais parodymais, atmesdamas ir neįvertindamas kitų byloje dalyvavusių asmenų parodymų.

7. Byloje apklaustų liudytojų parodymų visuma patvirtina, jog bendrovės ir V. P. nesiejo jokie sutartiniai darbo teisiniai santykiai, kadangi tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl darbo funkcijų vykdymo; 2006 m. lapkričio 20 d. V. P. sandėlyje Nr. 5 buvo ir dirbo be bendrovės ar jos įgalioto asmens žinios, t. y. savivaliavo; ir V. P. niekuomet nebuvo teikiamas joks materialinis atlygis.

8. Darbdavys teisės aktų yra įpareigotas sudaryti darbo sutartį tik su tuo asmeniu, kuris faktiškai pradeda dirbti, tačiau V. P. priėmimo į darbą bendrovėje klausimas iki 2006 m. lapkričio 20 d. nebuvo išspręstas, todėl darbo sutartis negalėjo būti sudaryta.

9. V. P., atvykęs į bendrovę įsidarbinti, savavališkai joje apsigyveno ir niekuomet jokių darbo funkcijų nevykdė, todėl bendrovė 2006 m. lapkričio 20 d. atsisakė sudaryti darbo sutartį su V. P..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, kuriuo F. S. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, numatantį atsakomybę už nelegalų darbą.

Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijos, aprobuotose 2005 m. liepos 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų pasitarime, nurodyta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Byloje nustatyta, kad atvykus Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams UAB „Unigela“ sandėlyje Nr. 5 kroviku dirbo V. P.. Šią aplinkybę patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojai V. P., D. Č., S. N., parodęs, kad 2006 m. lapkričio 20 d. pavedė V. P. atlikti tam tikrus darbus, ir A. S. patvirtinęs, kad jis nusiuntė V. P. į sandėlį Nr. 5, nors teigia, kad dirbti V. P. nebuvo liepęs. Liudytos Taigi, darytina išvadą, kad V. P. buvo pradėjęs realiai dirbti UAB „Unigela“ sandėlyje Nr. 5.

Pats F. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad V. P. buvo nusiųstas apžiūrėti ar norėtų dirbti tokį darbą, jam buvo išduota speciali apranga skirta darbui. Tą patį patvirtino ir liudytojas A. S., nurodęs, kad nusiuntė V. P. susipažinti su darbu, kurį teks dirbti. Remiantis šiais parodymais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad su V. P. buvo tartasi dėl darbo sąlygų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek liudytojas V. P., tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo F. S., teik A. S. patvirtino, kad darbo sutartis su V. P. nebuvo sudaryta. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. P. dirbo UAB „Unigela“ kroviku nelegaliai, t. y. nesudarius su juo darbo sutarties.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju prieštaravimas V. P. parodymuose dėl to, ar jis dirbo su darbine apranga ar ne, nepaneigia fakto, kad V. P. dirbo UAB „Unigela“ sandėlyje Nr. 5 kroviku.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose nurodyta, kad kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad F. S. yra UAB „Unigela“ generalinis direktorius, t. y. bendrovės vadovas ir jis pagal bendrovės pareiginius nuostatus (b.l. 30-32) priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus.

Byloje F. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai F. S. vadovaudamasis ATPK 30² straipsniu paskyrė 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Apeliantas prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarimą apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas priimdamas nutarimą netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Išnagrinėjusi F. S. administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios.

ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

F. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.