- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 1-18-169/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Advokatai
- Jurijus Malininas, Adomas Jonauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-03-02 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 1 d. 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs 2011-12-27; 2) 2013-02-01 pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams su baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;
R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį;
R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010-03-02 pagal BK 178 str. 2 d. 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs 2011-12-27,
kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį;
V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį;
M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, pradinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P., R. K., R. Ž., V. Ž., M. K. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką:
2012 m. gruodžio 2 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje – Mažeikių r. Balėnų k., ties parduotuve J. P. ir R. K. veikdami kartu, J. P. priėjus prie automobilio Peugeot 406, valst Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo V. J. ir R. V., pabeldus į kairės pusės priekinių durelių stiklą ir pastarajam atidarius langą, be jokios priežasties pradėjo su juo žodinį konfliktą, sugriebęs bandė ištraukti pro atidarytą langą; po to važiuodami iš paskos automobiliu VW Golf, valst. Nr. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, kartu su R. Ž., V. Ž., persekiojo iki Mažeikių r. Rubikų k. automobiliu Peugeot 406, valst Nr.(duomenys neskelbtini), važiavusius R. V., V. J., D. P., N. N. bei važiuojant pro R. V. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), metė automobilio keltuvą į kieme stovėjusius R. V., D. P. ir N. N.; paskui, tęsdami savo nusikalstamą veiklą, J. P. kartu su R. K., R. Ž. ir V. Ž. Mažeikių r. Rubikų k. ant keliuko, netoli kapinių pamatę stovinčius R. V., D. P. ir N. N. sustojo prie jų ir išlipę iš automobilio VW Golf bandė juos vytis, pasiviję R. V. jam bendrai tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami veido sumušimą, kraujosruvas veide, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą;
M. K. 2012 m. gruodžio 2 d. apie 2.30 val. viešoje vietoje – Mažeikių r. Rubikų k. ties kapinėmis, ant kelio be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų tyčia vieną kartą spyrė į R. V. priklausančio automobilio Peugeot 406, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kairės pusės šoninio vaizdo veidrodėlį ir jį sudaužė.
Kaltinamasis J. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. pabaigoje jis su draugais Balėnuose prie parduotuvės sutiko R. V., kuris sėdėjo automobilyje. Kadangi norėjo, kad nukentėjusysis išliptų iš automobilio ir paaiškintų, kodėl anksčiau buvo jį ir K. užpuolęs, todėl laikė jį už rankovės pro automobilio langą, tačiau šis nelipo iš automobilio ir nuvažiavo. Tada ir jie nuvažiavo iš paskos iki Rubikų kaimo. Nukentėjusysis įsuko į kažkokį kiemą, tada jis, norėdamas pagąsdinti, į tą kiemą metė automobilio keltuvą. Po to išvažiavo atgal į Balėnus, pasiėmė M. K. ir po kurio laiko grįžo į Rubikus, ten prie kapinių pamatė nukentėjusiojo automobilį. Nukentėjusiojo su draugais nematė, todėl vėl nuvažiavo į Balėnus, išleido K. ir trečią kartą grįžę į Rubikus bei ten sutikę nukentėjusįjį sudavė jam tris – keturis smūgius į šoną, petį. Sudavus kelis smūgius R. šoko per tvorą ir pabėgo. Kažkuris iš jų sakė, kad K. nuspyrė R. automobilio veidrodėlį. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos ir visą turtinę žalą.
Kaltinamasis R. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog prieš dvejus metus buvo konfliktas su nukentėjusiuoju R. V., kuris su draugais norėjo jį, J. ir pusbrolį sumušti. Kaltinime nurodytu laiku jie prie parduotuvės susitiko R., norėjo su juo pasikalbėti apie buvusį konfliktą, laikė jį, bet šis nuvažiavo. Vijosi iki Rubikų kaimo, pamatę jį kieme numetė keltuvą. Po to nuvažiavo į Balėnus, vėl grįžo, prie kapinių matė R. automobilį, bet jo su draugais ten nebuvo, todėl parvažiavo į Balėnus. Po to dar kartą važiavo jis, J., V. ir R., tada susitiko nukentėjusįjį su draugais. Jis nukentėjusiajam sudavė gal tris smūgius į šoną, veidą. Pripažįsta civilinį ieškinį dėl 500 Lt neturtinės žalos ir visą turtinę žalą.
Kaltinamasis R. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog buvo gimtadienyje, buvo išgėręs, kai atėjo J. ar R., sakė, kad reikia nuvažiuoti su kažkuo pasikalbėti. Jis važiavo antrą kartą, tada K. nuspyrė automobilio veidrodėlį. Grįžo atgal į Balėnus, po to vėl sugalvojo važiuoti atgal pas nukentėjusįjį. Šis su draugais stovėjo prie kapinių kelio. Jiems einant link nukentėjusiojo du jo draugai pabėgo, o nukentėjusysis liko stovėti. Tada jam sudavė kelis smūgius – kumščiu į krūtinę, alkūne į nugarą. Nukentėjusysis šoko per tvorą ir pabėgo. Jis smūgius sudavė, nes norėjo padėti draugui. Sutinka atlyginti bendrai 500 Lt neturtinę ir 1 000 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis V. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog buvo gimtadienyje pas pusbrolį, kai jam paskambino R. K. ir paprašė padėti nuvažiuoti į Rubikų kaimą. Nuvažiavo į Rubikų kaimą prie kapinių, ten stovėjo automobilis. Grįžo atgal į Balėnus ir vėl nuvažiavo į Rubikus, ten stovėjo nukentėjusysis su draugais. Jiems išlipus nukentėjusiojo draugai ėmė bėgti, o nukentėjusysis liko. Jis nukentėjusiajam sudavė du smūgius ranka į šoną. Žino, kad M. K. nuspyrė nukentėjusiojo automobilio veidrodėlį.
Kaltinamasis M. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku su R. B., T. D., E. P. ir G. P. po dešimtos vakaro atvažiavo į Balėnus nusipirkti alaus, sustojo prie parduotuvės. Tada prie jų priėjo J. su draugais ir paprašė nuvažiuoti į kitą kaimą jiems padėti. Visi drauge nuvažiavo į Balėnų kaimą prie kažkokio mūrinio namo, kieme nieko nebuvo, tada važiavo toliau ir J. pamatė, kad prie kapinių stovi automobilis. Jie trise ar keturiese nuėjo pažiūrėti, prie automobilio nieko nebuvo ir tada jis nuspyrė automobilio veidrodėlį. Jis nežinojo, kieno automobilio veidrodėlį nuspyrė, tačiau buvo išgėręs, žinojo, kad tas asmuo kažką buvo padaręs blogo.
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (LR BPK 273 straipsnis), nes kaltinamieji, kurie nėra kaltinami padarę labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškė, kad prisipažįsta esantys kalti ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamuosius ir įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 291 straipsnio reikalavimus, nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokurorė ir gynėjas (LR BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų J. P., R. K., R. Ž., V. Ž. ir M. K. prisipažinimo ir parodymų, jų kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
2012-12-02 R. V. pareiškimais policija (1 t., 1, 2 b. l.);
2012-12-02 transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, jog automobilio Peugeot 406, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), sulaužytas kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (1 t., 8–9 b. l.);
2012-12-02 asmens blaivumo testo lapu, kuriame nurodyta, jog R. V. 2012-12-02 06:27:13 nustatytas 1,33 promilių girtumas (1 t., 21 b. l.);
nukentėjusiojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2012-12-02 apie 2 val. kartu su N. N., V. J. ir D. P. atvažiavo į Balėnus nusipirkti alaus. Jam laukiant automobilyje prie parduotuvės priėjo iš matymo pažįstamas J. P. su nepažįstamu vaikinu. J. pradėjo kalbėti apie tai, jog 2012 m. vasarą jis su savo draugais L. kabinėjosi prie jo ir K. Nors jis bandė sakyti, kad šis kažką painioja, šis sugriebė jį už striukės atlapų ir bandė ištempti pro atidarytą langą. D. P. ir N. N. buvo jau įlipę į automobilį, todėl jis nieko nelaukdamas pradėjo važiuoti į Rubikus. Važiuodami pamatė juos sekantį automobilį VW Golf, kuris stovėjo Balėnuose prie parduotuvės. Jis padidino greitį ir Rubikuose prie bendruomenės namų išleidęs V. J., pats nuvažiavo į savo namų kiemą. Jie stovėjo kieme maždaug 10 metrų atstumu nuo gatvės, kai iš pravažiuojančio juos sekusio automobilio pro atidarytą priekinį keleivio pusės durelių langą iki pusės išlindęs vaikinas metė į jų pusę keltuvą, bet jų nekliudė. Pagalvoję, kad tie vaikinasi gali vėl sugrįžti tęsti konflikto, jie visi nuvažiavo už Rubikų kapinių, kur yra keliukas. Ten išgėrė Balėnuose nusipirkto alaus ir pamatė nuo Balėnų pusės atvažiuojant tris automobilius. Jie suprato, kad grįžta J. P. su K. ir dar atsiveda pagalbos, todėl nusprendė nesivelti į muštynes, nes jų bus daugiau, ir užrakinę automobilį nuėjo į už 50 metrų esančią lentpjūvę. Netrukus iš tos pusės, kur paliko automobilį, išgirdo šūksnius, lyg buvo vartomi šiukšlių konteineriai. Po keleto minučių visi trys automobiliai nuvažiavo link Balėnų. Tada jie sugrįžo prie automobilio ir pamatė, kad sudaužytas jo automobilio kairės pusės šoninis veidrodėlis – perskeltas veidrodžio rėmas, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Paskui jie nuėjo prie pagrindinio kelio laukti policijos, ten prie jų privažiavo tas pats VW Golf markės automobilis, iš kurio išlipo penki vaikinai – J. P. ir R. K. bei trys jam nepažįstami vaikinai. Jis draugams pasakė bėgti ir visi nubėgo į skirtingas puses. Netrukus tie penki vaikinai jį pasivijo ir pradėjo mušti į įvairias kūno vietas, kiekvienas galėjo suduoti ne mažiau po du smūgius. Tada jis norėjo bėgti, bet paslydęs parvirto ir jį gulintį vėl visi pradėjo mušti ir rankomis, ir kojomis. Jis, norėdamas išvengti mušimo, stojosi ir bėgo nuo jų bei pribėgęs šalia esančio kiemo tvorą persivertė per ją. Vaikinai sugrįžo prie savo automobilio ir nuvažiavo link Balėnų. Dėl minėto įvykio jis patyrė moralinę ir materialinę žalą. (1 t., 24–25, 26 b. l.);
automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo kopija, iš kurios matyti, jog automobilis įregistruotas R. V. vardu (1 t., 32 b. l.);
2013-03-13 specialisto išvada Nr.G 63/13(13), kurioje konstatuota, jog R. V. nustatytas veido sumušimas, kraujosruvos veide; sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu metu; sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 39 b. l.);
2013-02-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog R. V. pateikė automobilio keltuvą, kuris perduotas saugoti į Mažeikių r. PK daiktų saugyklą (1 t., 41–42, 44 b. l.);
nukentėjusiųjų D. P., N. N. ir V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, analogiškais nukentėjusiojo R. V. parodymams (1 t., 46–47 b., 50, 52 b. l.);
liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2012 m. gruodžio pradžioje su G. P., E. P., T. D., M. K. ir vaikinu, pravarde „K.“, dviem automobiliais nuvažiavo į Balėnus nusipirkti alaus. G. P. su E. P. nuėjo į parduotuvę alaus, o tuo metu prie jo automobilio priėjo pažįstamas Justinas ir paklausė, ar jis su draugais gali padėti nuvažiuoti į Rubikus ir išsiaiškinti su rubikiškiais, nes jie buvo sumušę jo draugą. Jis neprašė konkrečiai dalyvauti muštynėse, tik dalyvauti išsiaiškinant, nes rubikiškių yra daugiau. Kai P. grįžo iš parduotuvės, jie išvažiavo į Rubikus. Jo automobilyje važiavo J., o trys jo draugai važiavo automobiliu VW Golf. Rubikuose jie sustojo prie kažkokio kiemo, J. pabeldė į duris, bet niekas neatidarė. Tada jie norėjo jau važiuoti atgal į Balėnus, kai J. paprašė pravažiuoti keliuku prie kapinių, kur jie pamatė stovintį automobilį Peugeot 406. J. atpažino, kad tai rubikiškių automobilis ir jis su J. nuėjo pasižiūrėti, ar rubikiškiais nesislepia. M. K. tuo metu nuėjo prie automobilio, bandė atidaryti automobilio dureles, bet šios buvo užrakintos. Paskui draugai sakė, kad jis nulaužė automobilio veidrodėlį (1 t., 54 b. l.);
liudytojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, analogiškais liudytojo R. B. parodymams (1 t., 56 b. l.);
liudytojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2012 m. gruodžio pradžioje su broliu E., D. K. būdami išgėrę alaus automobiliu VW Golf atvažiavo į Balėnus nusipirkti dar alaus. Prie parduotuvės žaliame name susitiko pažįstamus leteniškius R. B., T. D. ir M. K., kurie buvo atvažiavę automobiliu Renault. Paskui priėjo keletas nepažįstamų vaikinų iš Balėnų ir paprašė važiuoti į Rubikus, kur jie nori su kažkuo išsiaiškinti, bet smulkmenų neminėjo, apie muštynes nekalbėjo. Balėniškiai važiavo automobiliu VW Golf. Rubikuose jie nuvažiavo prie kapinių, pasuko į kažkokį keliuką. Jų automobilis važiavo trečias. Sustojus automobiliui jie nelipo iš automobilio, išlipo iš priekyje važiavusių automobilių vaikinai, bet kur jie nuėjo ir ką darė, jie nematė. Paskui jie išvažiavo namo. Vėliau iš R. B. sužinojo, kad prie kapinių stovėjo rubikiškių Peugeot markės automobilis ir kažkas nuspyrė veidrodėlį (1 t., 62 b. l.);
liudytojo D. K. ir G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, analogiškais liudytojo E. P. parodymams (1 t., 58, 60 b. l.);
2014-02-11 Susitarimu dėl susitaikymo, kuriame nurodyta, jog kaltinamasis M. K. ir nukentėjusysis R. V. susitaikė, kaltinamasis pilnai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (2 t., 138, b. l.).
BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.
Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti.
Išsamiai išanalizavus ir nešališkai įvertinus byloje anksčiau minėtų įrodymų visetą, nustatyta, kad kaltinamieji J. P., R. K., R. Ž. ir V. Ž. viešoje vietoje nukentėjusiajam R. V. sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydami veido sumušimą, kraujosruvas veide – nežymų sveikatos sutrikdymą, o kaltinamasis M. K. viešoje vietoje spyrė į R. V. priklausančio automobilio veidrodėlį ir jį sudaužė. Toks kaltinamųjų elgesys vertintinas kaip įžūlus, nes juo buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų.
Dėl bausmės M. K.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, ne-atsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsako-mybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis pri-sipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos, nes: pirma, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; antra, atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir trečia, susitaikė su nukentėjusiuoju bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis nėra anksčiau teistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nuoširdžiai gailisi, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, baudžiamoji byla nutrauktina (LR BK 38 straipsnio 1 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).
Išaiškintina M. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).
M. K. teisminio nagrinėjimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina.
Dėl bausmės J. P.
Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajam J. P. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, didesnį jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, taipogi kaltinamojo asmenybę: anksčiau yra teistas, bausmę atlikęs.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti J. P. paskyrus švelnesnę iš BK 284 straipsnio 1 dalies numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui, paskiriant įpareigojimus (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam J. P. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo J. P. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl bausmės R. K.
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajam R. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, didesnį jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, taipogi kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. K. paskyrus švelnesnę iš BK 284 straipsnio 1 dalies numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui, paskiriant įpareigojimus (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam R. K. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo R. K. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl bausmės R. Ž.
Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajam R. Ž. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, į menkesnį jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, taipogi kaltinamojo asmenybę: anksčiau yra teistas, bausmę atlikęs.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. Ž. paskyrus švelnesnę iš BK 284 straipsnio 1 dalies numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant mažesnį už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį, paskiriant įpareigojimus (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam R. Ž. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo R. Ž. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl bausmės V. Ž.
Kaltinamojo V. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas kaltinamajam V. Ž. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, į menkesnį jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, taipogi kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas.
Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir su kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. Ž. paskyrus švelnesnę iš BK 284 straipsnio 1 dalies numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant mažesnį už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį, paskiriant įpareigojimus (BK 54, 61 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam V. Ž. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.
Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo V. Ž. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tais atvejais, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. pareiškė 32 120 Lt civilinį ieškinį dėl padarytos žalos prašydamas jam priteisti 2 120 Lt turtinei ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo atstovas, patikslinęs civilinį ieškinį, prašė papildomai priteisti 2 400 Lt turtinės žalos, kurią jis patyrė atlygindamas advokatui už teisines paslaugas. Nukentėjusysis ir jo atstovas grįsdami prašomos priteisti turtinės žalos dydį, civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl sumušimo patyrė kūno sužalojimų, vaistai ir gydymas kainavo apie 400 Lt, buvo sugadinti arba suplėšyti jo drabužiai: striukė, džemperis, marškinėliai, dingo kepurė. Pažymėjo, jog dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo jis buvo priverstas vykti iš savo gyvenamosios vietos į Mažeikių gydymo įstaigas, pas teisėsaugos organus, tos kelionės jam atsiėjo apie 400 Lt. Turėjo kreiptis į advokatą, dėl to patyrė 500 Lt išlaidų.
Įvertindamas nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydį teismas konstatuoja, jog byloje nustatyta, kad kaltinamųjų J. P., R. K., R. Ž. ir V. Ž. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, mušant jį buvo sugadinti ar suplėšyti jo rūbai: striukė, džemperis, marškinėliai, kepurė, t. y. jam padaryta 500 Lt dydžio turtinė žala, kuri nukentėjusiajam iš kaltinamųjų J. P., R. K., R. Ž. ir V. Ž. priteistina solidariai. Pažymėtina, jog pareiga įrodyti turtinę žalą tenka nukentėjusiajam – šis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bei jos dydį ar vertę. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtas vaistų ir gydymo bei kelionės išlaidas, likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
Nukentėjusysis R. V. 30 000 Lt dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, jog nusikaltimo padarymo metu jis patyrė didžiulį išgąstį – įvykis įvyko naktį, prieš sumušant jį gaudė keletas asmenų, dėl to jis juto didelę baimę, jį mušė penki asmenys, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir išsigando supratęs, kad prieš penkis asmenis nesugebės apsiginti ir gali būti užmuštas. Be to, dėl nusikaltimo jis patyrė didžiulį emocinį stresą ir dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, sunkiai miega, kyla pastovus baimės jausmas.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamieji savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl to šis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą, vadovaudamasis bendrąja nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teismas sprendžia, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes iš kaltinamųjų J. P., R. K., R. Ž. ir V. Ž. nukentėjusiajam solidariai priteistina 4 000 litų dydžio neturtinė žala (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje nukentėjusysis yra pateikęs ir prie bylos yra pridėti pinigų priėmimo kvitai, pasirašyti nukentėjusiojo ir jam teisinę pagalbą teikusio bei byloje dalyvavusio advokato; kvituose nurodytos konkrečios pinigų sumos, sumokėtos advokatui už teisines paslaugas byloje, kurios sudaro 2 900 Lt, todėl yra pagrindas nukentėjusiajam jas priteisti iš kaltinamųjų J. P., R. K., R. Ž. ir V. Ž. lygiomis dalimis.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio keltuvas, ikiteisminio tyrimo metu perduotas saugoti Telšių AVPK Mažeikių r. PK (1 t., 44 b. l.), kaip menkavertis daiktas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. K. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis LR BK 38 straipsnio 1 dalimi (kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bau-džiamąją bylą nutraukti.
M. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Išaiškinti M. K., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
J. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 6 val. iki 23 val. būti namuose ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 6 val. iki 23 val. būti namuose ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. P. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
R. K. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 6 val. iki 23 val. būti namuose ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 6 val. iki 23 val. būti namuose ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. K. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
R. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 6 val. iki 23 val. būti namuose ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 6 val. iki 23 val. būti namuose ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Ž. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
V. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 6 val. iki 23 val. būti namuose ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 6 val. iki 23 val. būti namuose ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. Ž. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jie negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti juos nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamųjų J. P., R. K., R. Ž. ir V. Ž. solidariai 500 Lt (penki šimtai litų) turtinės žalos ir 4 000 Lt (keturi tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamųjų J. P., R. K., R. Ž. ir V. Ž. lygiomis dalimis po 725 Lt nukentėjusiojo R. V. turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio keltuvą, ikiteisminio tyrimo metu perduotą saugoti Telšių AVPK Mažeikių r. PK, kaip menkavertį daiktą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.