- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-02-19
- Bylos Nr.
- I-311-815/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01980-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- I. G.
- Atsakovas
- Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui – I. G. (I. G.), pareiškėjo – I. G. atstovei – Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos teisininkei Gemai Zapasnykienei, atsakovės – Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos atstovui – šios institucijos Administracinės veiklos skyriaus viršininkui komisarui Dainiui Šalomskui, trečiojo suinteresuoto asmens – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės valdybos vyriausiajai specialistei Aleksandrai Rostovcevai viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – I. G. skundą atsakovėms – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo, įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į pareigas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas – I. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 2-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2009 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1D-7921-(2) „Dėl vidaus tarnybos trukmės nepratęsimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1D-7921-(2));
1.2. panaikinti Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko 2009 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 39-TE-37 „Dėl I. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir įsakymas Nr. 39-TE-37);
1.3. grąžinti jį, I. G., į Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas 2009 m. spalio 1 d. teikimu Nr. 39-IL-977 „Dėl I. G. vidaus tarnybos trukmės pratęsimo“ (toliau – ir teikimas Nr. 39-IL-977) kreipėsi į Ministeriją su prašymu pratęsti pareiškėjui vidaus tarnybos trukmę, nes 2009 m. lapkričio 2 d. pareiškėjui sukanka 53 metai. Pareiškėjas 2009 m. spalio 28 d. supažindintas su sprendimu Nr. 1D-7921-(2), kuriame vidaus reikalų ministras, atsižvelgdamas į valstybės biudžeto asignavimų, skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaidoms, mažinimą, nepasinaudojo teise trejiems metams pratęsti pareiškėjui vidaus tarnybos trukmę. Atsižvelgdamas į sprendimą Nr. 1D-7921-(2), Tarnybos viršininkas 2009 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 39-TE-37 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pasak pareiškėjo, Ministerijos sprendimas Nr. 1D-7921-(2) yra nemotyvuotas ir neteisėtas, jo pagrindu priimtas Tarnybos viršininko įsakymas Nr. 39-TE-37 taip pat yra neteisėtas, todėl tiek sprendimas Nr. 1D-7921-(2), tiek įsakymas Nr. 39-TE-37 yra naikintini. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Remiantis Statuto 54 straipsniu, pareigūnai gali tarnauti: pirminės grandies pareigūnai – kol sukaks 50 metų; vidurinės grandies pareigūnai – kol sukaks 55 metus; aukštesniosios grandies pareigūnai – kol sukaks 60 metų; aukščiausiosios grandies pareigūnai – kol sukaks 62 metus ir 6 mėnesius (1 dalis); pareigūno prašymu, vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti vidaus tarnybos trukmę iki trejų metų, tačiau ne ilgiau, negu kol pareigūnas sukaks 65 metus (2 dalis).
2.2. Viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis sprendimas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus, be kita ko, turi būti pagrįstas nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame sprendime motyvai turi būti adekvatūs, aiškūs ir pakankami, akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu.
2.3. Ministerijos sprendimas Nr. 1D-7921-(2) – individualus administracinis aktas – yra visiškai nemotyvuotas, jame nenurodyti priimto sprendimo faktiniai ir teisiniai pagrindai, nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka, t. y. sprendimas Nr. 1D-7921-(2) neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Toks sprendimas yra neteisėtas, negali sukelti teisinių pasekmių ir turi būti panaikintas. Iš sprendimo Nr. 1D-7921-(2) turinio yra aišku tik tai, kad Ministerija nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo, tačiau nenurodyta, kokiais nustatytais objektyviais duomenimis ir kokių teisės aktų konkrečiomis normomis remtasi priimant šį sprendimą. Sprendime Nr. 1D-7921-(2) nurodytas argumentas, kad prašymas dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo yra netenkinamas, atsižvelgiant į skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaidoms, mažinimą, nelaikytinas sprendimo motyvu. Be to, pareiškėjo pareigybė (anksčiau eitos pareigos) iki šiol nėra panaikinta ir ją užims kitas asmuo, kuriam bus mokamas darbo užmokestis, tad akivaizdu, kad šiuo atveju nebus sutaupomos valstybės lėšos.
2.4. Priimant sprendimą Nr. 1D-7921-(2) neatsižvelgta į pareiškėjo ilgametę patirtį, turimas žinias, kurias jis puikiai pritaikydavo vykdydamas nustatytas funkcijas, į tai, kad turėdamas didelę darbo patirtį profesionaliai sprendė tarnyboje iškilusias įvairaus sudėtingumo problemas, noriai dalinosi patirtimi su jos neturinčiais policijos pareigūnais. Pareiškėjo pavyzdingą tarnybą ir gerus darbo rezultatus patvirtina tai, jog daug kartų buvo skatintas ne tik piniginėmis išmokomis, bet 1999 m. buvo apdovanotas antrojo laipsnio Ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“, 2006 m. – pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas Sargas“. Pareiškėjas stengėsi nuolat tobulėti, gerinti darbo rezultatus, tarnybines funkcijas atlikdavo itin atsakingai, per visą tarnybos laiką (daugiau kaip 26 metus) pareiškėjui niekada nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda ir jis nebuvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.
II
Atsakovė – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 24-25) nurodo, kad su skundu nesutinka, pateikia tokius argumentus.
1. Statuto 54 straipsnio 1 dalis preziumuoja asmens netinkamumą vidaus tarnybai dėl amžiaus; faktų, kurie preziumuojami, įrodinėti nereikia. Esant tokiai prezumpcijai, vidaus reikalų ministras gali nepratęsti tarnybos laiko papildomai neargumentuodamas. Statuto 54 straipsnio 2 dalyje nenustatyti jokie kriterijai vidaus reikalų ministrui naudotis teise pratęsti tarnybos trukmę, todėl negalima reikalauti, kad sprendime būtų nurodytos sąlygos iš Statuto.
2. Sprendime Nr. 1D-7921-(2) nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas: nurodytas pareiškėjas, jo pareigos, gimimo data (iš kurios nustatomas amžius), taip pat teisės norma, sprendimo motyvas.
3. Vidaus reikalų ministras vadovaujasi vidaus tarnybos interesais. Sprendimas Nr. 1D-7921(2) priimtas dėl asignavimų, skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaidoms, mažinimo, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas negali vertinti tikslingumo pratęsti ar nepratęsti pareiškėjo tarnybos trukmę. Teisėtumas ir kompetencija šiuo atveju nebuvo pažeisti.
III
Atsakovė – Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18) nurodo, kad Tarnyba neturi įgaliojimų vertinti, ar vidaus reikalų ministro sprendimas nepratęsti I. G. vidaus tarnybos trukmę yra teisėtas ir pakankamai pagrįstas, pateikia tokius paaiškinimus.
1. I. G. 2009 m. lapkričio 2 d. atleistas iš Tarnybos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą po to, kai Ministerija 2009 m. spalio 23 d. sprendime Nr. 1D-7921-(2) nepatenkino Tarnybos teikimo dėl I. G. prašymo pratęsti jam vidaus tarnybos trukmę.
2. Remiantis Statutu, pirminės grandies pareigūnai gali tarnauti, kol sukaks 50 metų (54 straipsnio 1 dalis), pareigūno prašymu, vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti vidaus tarnybos trukmę iki trejų metų, tačiau ne ilgiau, negu kol pareigūnui sukaks 65 metai (54 straipsnio 2 dalis). Remiantis Statuto 56 straipsnio 1 dalimi, sukakus Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Vidaus reikalų ministrui nepatenkinus Tarnybos teikimo dėl I. G. vidaus tarnybos trukmės pratęsimo, Tarnyba kitokio sprendimo, kaip atleisti I. G. iš vidaus tarnybos, priimti negalėjo, todėl įsakymas Nr. 39-TE-37 yra teisėtas.
IV
Trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 20-21) nurodo, kad pareiškėjas, savo argumentus bei reikalavimus grindžia netinkamu teisės normų aiškinimu, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. Pareigūnų vidaus tarnybos trukmė yra reglamentuota Statuto 54 straipsnyje: šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, nustatanti iki kokio amžiaus gali tarnauti tam tikros grandies vidaus tarnybos pareigūnai, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis iš bendros taisyklės, numatanti, kad pareigūno prašymu, vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti vidaus tarnybos trukmę iki trejų metų, tačiau ne ilgiau, negu kol pareigūnas sukaks 65 metus. Taigi, įstatymų leidėjas suteikė vidaus reikalų ministrui teisę, o ne pareigą, išimtinais atvejais pratęsti pareigūno vidaus tarnybos trukmę.
Faktas, kad pareigūnas sulaukė Statuto 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atitinkamo amžiaus, pats savaime yra pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir atvirkščiai – sprendimas dėl tarnybos trukmės pratęsimo turi būti tinkamai argumentuotas ir pagrįstas. Vidaus reikalų ministras, vadovaudamasis Statute įtvirtinta teisės nuostata, teisėtai pasinaudojo savo diskrecijos teise, atsisakydamas pratęsti pareiškėjo tarnybos trukmę ir nurodydamas tas aplinkybes, kurios sąlygojo tokio sprendimo priėmimą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas, nepagrįstai teigia, kad sprendimas Nr. 1D-7921-(2) yra neteisėtas, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, nes sprendime Nr. 1D-7921-(2) nenurodyta apskundimo tvarka ir jis yra nemotyvuotas.
Sprendimas Nr. 1D-7921-(2) tiesiogiai nesukėlė pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, jame buvo pateikta informacija, remiantis kuria turėjo būti atlikti tolimesni veiksmai ir priimtas individualus administracinis aktas, t. y. turėjo būti priimtas Tarnybos įsakymas dėl atleidimo. Būtent Tarnybos įsakymas yra individualus administracinis aktas, tiesiogiai sukėlęs pareiškėjui atitinkamas pasekmes; be to, sprendimas Nr. 1D-7921-(2) buvo adresuotas ne pareiškėjui, o Tarnybos viršininkui, tai buvo atsakymas į jo teikimą. Sprendime Nr. 1D-7921-(2) neturėjo ir negalėjo būti nurodyta jo apskundimo tvarka, nes šio rašto gavėjas negali jo apskųsti.
V
1. Teismo posėdyje pareiškėjo – I. G. atstovė – Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos teisininkė Gema Zapasnykienė (2009 m. lapkričio 10 d. prašymas (b. l. 6), 2009 m. lapkričio 10 d. pažyma Nr. 01-13-240 (b. l. 7), 2009 m. liepos 1 d. įgaliojimas Nr. 01-15-169 (b. l. 9)), remdamasi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, prašė skundą tenkinti, t. y. panaikinti sprendimą Nr. 1D-7921-(2) bei įsakymą Nr. 39-TE-37 ir grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas, pabrėžė, kad sprendimas Nr. 1D-7921-(2) visiškai nemotyvuotas – argumentas dėl asignavimų sumažinimo nepagrįstas, kadangi į pareiškėjo eitas pareigas bus priimtas kitas žmogus.
2. Teismo posėdyje pareiškėjas – I. G. pritarė savo atstovės pozicijai ir prašė skundą tenkinti.
3. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos atstovas – šios institucijos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas komisaras Dainius Šalomskas (2010 m. vasario 3 d. įgaliojimas Nr. 39-S-513 „Dėl atstovavimo teisme“ (b. l. 36)), remdamasis atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės valdybos vyriausioji specialistė Aleksandra Rostovceva (2009 m. gruodžio 15 d. įgaliojimas Nr. 5-IL-1085 (b. l. 37)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą, paaiškino, kad skundžiamas Ministerijos aktas yra vidaus administravimo aktas, juo buvo atsakoma ne tiesiogiai pareiškėjui, o kitai institucijai, taip pat nurodė, kad į pareiškėjo eitas praeigas priėmus naują specialistą asignavimai bus taupomi, kadangi naujam specialistui nereikės mokėti priedo už stažą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:
1.1. Vidaus reikalų ministras 2006 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1TE-286 „Dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo“ Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui viršilai I. G. vidaus tarnybos trukmę pratęsė iki jam, I. G., sukaks 53 metai (teikimas Nr. 39-IL-977 (b. l. 10-11)).
1.2. Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas G. A. 2009 m. spalio 1 d. teikimu Nr. 39-IL-977 „Dėl I. G. vidaus tarnybos trukmės pratęsimo“ (b. l. 10-11) kreipėsi į vidaus reikalų ministrą, prašydamas Tarnybos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui viršilai I. G. pratęsti vidaus tarnybos trukmę trejiems metams, nes 2009 m. lapkričio 2 d. jam sukanka 53 metai. Teikime Nr. 39-IL-977, be kita ko, nurodyta:
1.2.1. I. G., gim. (duomenys neskelbtini), vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1984 m. lapkričio 10 d., vidaus tarnybos stažas – 26 metai, pagrindinė darbo kryptis – vykdyti saugaus eismo priežiūrą ir užtikrinti Lietuvos Respublikos vadovų bei užsienio valstybių ir vyriausybių vadovų, svečių saugumą eskortavimo ir lydėjimo metu, taip pat užtikrinti viešąją tvarką, visuomeninę rimtį bei saugumą, asmenų laisvių ir teisių apsaugą, Tarnybai keliamų uždavinių vykdymą, taikant įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas.
1.2.2. I. G. yra pareigingas, darbštus, drausmingas pareigūnas, gerai išmano darbo specifiką, turi ilgametę patirtį, pakankamai žinių, geba pritaikyti turimas žinias pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, gautus nurodymus ir užduotis įvykdo laiku ir nepriekaištingai, savo veiklą organizuoja ir planuoja profesionaliai, mąsto konstruktyviai ir dalykiškai, gerai orientuojasi įvairiose situacijose, moka greitai prisitaikyti prie pasikeitimų ir netikėtumų, bendraudamas su kelių eismo dalyviais yra taktiškas, mandagus, moka paaiškinti pažeidimo esmę, vengia konfliktinių situacijų, pasitiki savimi, yra savarankiškas ir iniciatyvus.
1.2.3. I. G. išaiškina nemažai viešosios tvarkos ir kelių eismo taisyklių pažeidėjų, atlieka nusikalstamų veikų prevenciją, tinkamai atlieka pareigas vykdant aukšto lygio Lietuvos svečių, kitų valstybių vadovų eskortavimą ir lydėjimą, įvairias policines priemones, turėdamas didelę darbo patirtį profesionaliai sprendžia tarnyboje iškilusius klausimus, noriai dalinasi savo ilgamete patirtimi su jaunais policijos pareigūnais.
1.2.4. I. G. nuolat kelia kvalifikaciją, per tarnybos laikotarpį už pavyzdingą tarnybą ir gerus darbo rezultatus ne kartą skatintas: pareikštos padėkos, skirtos piniginės išmokos, 1999 m. apdovanotas antrojo laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“, 2006 m. – pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas Sargas“; tarnybinių nuobaudų neturėjo.
1.3. Remdamasis Statuto 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į asignavimų, skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaidoms, mažinimą, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis 2009 m. spalio 23 d. sprendime Nr. 1D-7921-(2) „Dėl vidaus tarnybos trukmės nepratęsimo“ (b. l. 8) nepasinaudojo teise pratęsti vidaus tarnybos trukmę Tarnybos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui I. G., gim. (duomenys neskelbtini); su sprendimu Nr. 1D-7921-(2) I. G. supažindintas 2009 m. spalio 28 d.
1.4. Tarnybos viršininkas G. A., vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktu (sukakus nustatytam amžiui) ir atsižvelgdamas į sprendimą Nr. 1D-7921-(2), 2009 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 39-TE-37 „Dėl I. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (b. l. 12, 19) 2009 m. lapkričio 2 d. atleido I. G. iš vidaus tarnybos.
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pažymėtina, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio (2008 m. liepos 15 d. redakcija) 1 dalies 2 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos sukakus Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui; pagal Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 1 dalį pareigūnai gali tarnauti: pirminės grandies pareigūnai – kol sukaks 50 metų; vidurinės grandies pareigūnai – kol sukaks 55 metus; aukštesniosios grandies pareigūnai – kol sukaks 60 metų; aukščiausiosios grandies pareigūnai – kol sukaks 62 metus ir 6 mėnesius, o pagal 2 dalį pareigūno prašymu, vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti vidaus tarnybos trukmę iki trejų metų, tačiau ne ilgiau, negu kol pareigūnas sukaks 65 metus. Aiškinant šį teisinį reguliavimą konstatuotina, kad Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis iš bendros taisyklės, numatanti, kad pareigūno prašymu, vidaus reikalų įstaigos vadovo teikimu vidaus reikalų ministras turi teisę pratęsti vidaus tarnybos trukmę iki trejų metų, tačiau ne ilgiau, negu kol pareigūnas sukaks 65 metus: įstatymų leidėjas suteikė vidaus reikalų ministrui teisę, o ne pareigą, išimtinais atvejais pratęsti pareigūno vidaus tarnybos trukmę. Faktas, kad pareigūnas sulaukė Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atitinkamo amžiaus, pats savaime yra pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir atvirkščiai – sprendimas dėl tarnybos trukmės pratęsimo turi būti tinkamai argumentuotas ir pagrįstas.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus konstatuotina, kad vidaus reikalų ministras, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statute įtvirtinta teisės nuostata, teisėtai pasinaudojo savo diskrecijos teise, atsisakydamas pratęsti pareiškėjo tarnybos trukmę ir nurodydamas tas aplinkybes, kurios sąlygojo tokio sprendimo priėmimą. Kaip minėta, faktas, kad pareigūnas sulaukė Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atitinkamo amžiaus, pats savaime yra pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl tokio vidaus reikalų ministro sprendimo argumentuoti papildomai nėra jokio teisinio pagrindo. Vien tai, kad sprendime Nr. 1D-7921-(2) nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nesudaro prielaidų ir sąlygų konstatuoti, jog buvo padarytas toks pažeidimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatas būtų pagrindu minėtą sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Vadinasi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1D-7921-(2) „Dėl vidaus tarnybos trukmės nepratęsimo“ turi būti traktuojamas kaip teisėtas ir pagrįstas.
3. Konstatavus, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 1D-7921-(2) „Dėl vidaus tarnybos trukmės nepratęsimo“ turi būti traktuojamas kaip teisėtas ir pagrįstas, šiame sprendime, įvertinus tai, kad Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko 2009 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 39-TE-37 „Dėl I. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ buvo priimtas atsižvelgiant į vidaus reikalų ministerijos 2009 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 1D-7921-(2) „Dėl vidaus tarnybos trukmės nepratęsimo“, nėra nei prielaidų, nei sąlygų konstatuoti, kad Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko 2009 m. lapkričio 2 d. įsakymas Nr. 39-TE-37 „Dėl I. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra neteisėtas ir / ar nepagrįstas, kad I. G. galima būtų grąžinti į Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigas.
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, jog pareiškėjo – I. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo – I. G. (I. G.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.