Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2016-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-21-337/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-18
Bylos Nr.
1-21-337/2016
Teisminio proceso Nr.
1-77-1-00272-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Nukentėjusysis
A. N., M. N.
Kaltinamasis
M. L.
Advokatai
Raimondas Garlauskas, Dainius Mažylis
Baudžiamoji byla Nr. 1-21-337/2016Proceso Nr. 1-77-1-00272-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.6.4.2; 1.2.28.4; 1.1.10.1; 1.1.8.10.1;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 18 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant:prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,gynėjui advokatui Raimondui Garlauskui,nukentėjusiesiems A. N., M. N.,nukentėjusiojo A. N. atstovui advokatui Dainiui Mažyliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., išsilavinimas pagrindinis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, teistas 2013-09-24 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., taikant BK 64¹ str., laisvės apribojimu 8 mėnesiams, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2011 m. liepos 9 d., apie 17 val., daugiabučio namo, esančio(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Pasvalio r., kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant kitiems žmonėms elgėsi įžūliai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį A. N., suduodamas jam du smūgius delnais į galvos sritį, savavališkai vykdė tariamą kito asmens – N. N. – teisę, tai yra reikalavo pasakyti, kur yra N. N. priklausantys pinigai – 100 litų, taip savavaldžiaudamas pažeidė nukentėjusiojo A. N. asmens neliečiamybę, pažemino jį kitų žmonių akivaizdoje ir tuo padarė didelės žalos jo teisėms bei teisėtiems interesams.

K. M. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. liepos 9 d. nuvykęs į(duomenys neskelbtini) susitiko N. N.. Pastarasis prasitarė, kad jam reikalingas telefonas. Jis (kaltinamasis) turėjo atliekamą telefoną ir sutiko jį parduoti. N. N. pasakė, kad turi pas savo dėdę A. N. pasidėjęs pinigų, kurių šis neatiduoda, ir pasiūlė nueiti pas jį. Ten buvo daug žmonių, vyko išgertuvės. Įėję į virtuvę rado A. N., kuris buvo išgėręs. Jam girdint ir esant šalia N. N. paprašė dėdės atiduoti pinigus. Paminėjo apie 100 litų sumą. A. N. atsakė, kad jokių N. N. pinigų pas jį nėra. Netrukus jie išėjo į lauką. A. N. atsisėdo ant kėdės ar padangos. N. ir A. N. diskusijoje apie pinigus jis nedalyvavo, jų nereikalavo. Ar kalba apie pinigus tęsėsi ir lauke negirdėjo, tačiau A. N. pradėjo jį (kaltinamąjį) įžeidinėti, keiksmažodžiu pasiuntė jį eiti tolyn. Jis A. N. nepasakė nei vieno žodžio ir nesupratęs dėl ko šis jį įžeidinėja A. N. delnu sudavė smūgį į veidą. Šiam tęsiant įžeidinėjimus jis kita ranka delnu sudavė smūgį į kitą veido pusę. Abu smūgiai nebuvo stiprūs, po jų A. N. veide nei kraujo, nei sužalojimų nepastebėjo, tačiau netrukus A. N. nugriuvo ant žemės. Jis nieko nekalbėjo, jo kūnas pradėjo mėlynuoti. Tai pamatę jis ir V. M. pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau atvykę medikai konstatavo A. N. mirtį. Įvykio metu apsvaigęs nesijautė, tik ryte buvo išgėręs apie litrą alaus.

Nukentėjusysis M. N. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, paties įvykio nematė. Apie tėvo mirtį jam paskambinusi pranešė močiutė L. N.. Grįžęs į namus iš mamos sužinojo, kad atvykę policijos pareigūnai informavo, jog tėtis mirė be smurtinių žymių, tačiau kitą dieną miestelėnai, kurių konkrečiai įvardinti jis negali, pradėjo kalbėti, kad jo tėtis buvo užmuštas, kadangi M. L. sudavė tėčiui du smūgius į galvą. Visas kitas įvykio aplinkybes jis sužinojo tik susipažinęs su byla.

Nukentėjusysis A. N. parodė, kad apie brolio A. N. mirtį sužinojo iš jam paskambinusio sūnėno N. N.. Šis jam pasakė, kad brolis sėdėjo ant kėdės ir nugriuvęs mirė. Tačiau kitą dieną iš giminaičių kalbų sužinojo, jog brolis buvo užmuštas dėl kažkokių 100 litų, kurių jis neva neatidavė N. N.. Pasiteiravus apie brolio mirtį jo kaimyno V. V. šis jam paaiškino, kad brolis buvo užmuštas dviem smūgiais ranka bei spyriu koja ir tai padarė N. N. atsivestas M. L., reikalavęs atiduoti 100 Lt. Jis tikėjo šia brolio mirties versija, nes brolis sveikata nesiskundė ir buvo sveikas.

Liudytojas A. N. parodė, kad 2011 m. liepos 9 d. vakare paskambinęs brolis pranešė, kad mirė jų tėvas A. N.. Sekančią dieną iš artimųjų kalbų sužinojo, kad tėvas galėjo būti užmuštas ir tai galimai padarė M. L., kuris iš tėvo reikalavo 100 litų. Konkrečių įvykio aplinkybių jis nežino, tačiau patikėjo žmonių kalbomis apie tėvo nužudymą, nes jau buvo ir anksčiau girdėjęs kalbas, kas M. L. buvo sumušęs ne vieną žmogų.

L. N. N. parodė, kad 2011 m. liepos mėnesio pradžioje, išgertuvių metu, dingo jo 100 litų. Apie tai jis pasakė sekančią dieną sutiktam M. L. ir šis pasiūlė išsiaiškinti. Pas M. L. seserį abu išgėrė apie tris litrus alaus ir nuvyko pas jo dėdę A. N.. Dar kieme, kuriame buvo daugiau išgėrinėjančių žmonių, jie klausinėjo dėl dingusių pinigų, tačiau niekas nieko nežinojo. Jis (liudytojas) įtarė, kad jo pinigus galėjo paimti kas nors iš išgertuvėse dalyvavusių asmenų, taip pat ir A. N., pas kurį jis su M. L. įėjo į kambarį ir M. L. pradėjo lovoje gulėjusio A. N. klausinėti, ar šis nepaėmė 100 litų. A. N. neigė tai padaręs, tvirtino nieko nematęs. Netrukus jis išėjo į tame pačiame name esančius savo namus pasiimti pinigų, o M. L. liko pas A. N.. Po kelių minučių išgirdo riksmą, šauksmą „gaivinkit, gaivinkit“. Išbėgęs į kiemą pamatė gulintį A. N., jį gaivinti bandė M. L. ir V. M.. Greta buvo ir daugiau žmonių. A. N. kojos buvo pamėlę. N. V. iškvietė greitąją pagalbą bei policiją. M. L. netrukus išėjo. Jau vėliau iš kieme buvusių žmonių kalbų sužinojo, kad A. N. smūgius ranka (delnu) sudavė M. L.. Apie tai kalbėjo T. Merfelienė. Jis pats A. N. sužalojimo momento nematė. Prieš šį įvykį jis su M. L. kalbėjo apie telefono pirkimą už 70 litų, tačiau kad A. N. jam buvo skolingas 100 litų nesakė, „išmušinėti skolą“ neprašė.

L. V. M. parodė, kad 2011 m. liepos 8-9 dienomis daugiabučio, kuriame jis gyvena, kieme vyko išgertuvės – buvo švenčiamas V. L. gimtadienis. Išgertuvių metu G. V. jam kalbėjo apie dingusius 100 litų, kurių ji neberado. Antrąją išgertuvių dieną, būdamas namuose, jis išgirdo šauksmą, kad nebėra dėdės. Išėjęs į lauką pamatė ant žolės gulintį A. N., J. K. tikrino jo pulsą. Priėjęs jis bei M. L. bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, tačiau A. N. pradėjo mėlti ir, kaip jis suprato, mirė. Vėliau prie jo priėjusi J. R. pasakė, kad matė, kaip M. L. vieną ar du kartus ranka sudavė A. N. į galvą ir šis po to nugriuvo ant žemės.

L. N. V. parodė, kad 2011 m. liepos 8 d. su namo kaimynais šventė savo dėdės gimimo dieną. Paryčiais, jau būdamas kambaryje, girdėjo, kaip lauke keli išgertuvių dalyviai aiškinosi dėl dingusių 100 litų. Kitą dieną, būdamas kambaryje išgirdo riksmus, raginimus kviesti greitąją. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad A. N. guli ant žemės, o aplinkui – sujudimas. Iškvietęs greitąją pagalbą išėjo į kiemą, kur V. M. bei Minijus (kaltinamasis) darė dirbtinį kvėpavimą A. N.. Atvykę medikai pasakė, kad A. N. mirė. Vėliau iš V. M. sužinojo, kad A. N. sudavė M., tačiau dėl ko nesuprato.

Liudytoja D. V. parodė, kad 2011 m. liepos 8 d. vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo visi kaimynai. Baigiantis išgertuvėms N. N. bei G. V. pradėjo kalbėti, kad pradingo jų pinigai – 100 litų, tikrino ją bei A. N.. Kitą dieną išgertuvės tęsėsi. N. N. vėl ieškojo pinigų, tikrino kambarius. Atėjęs į kambarį M. L., kuris kaip ir visi kiti buvo neblaivus, paklausė - „kame dielo, kas čia paėmė pinigus“. Paskui jie išėjo į lauką. A. N. atsisėdus ant kėdės prie jo priėjęs M. L. jo paklausė, dėl ko šis paėmė pinigus ir ranka sudavė jam į veidą. A. N. pasakius „nesupratau už ką“ M. L. atsakė „tu nesupratai už ką“ ir dar kartą ranka sudavė jam į veidą. Po šio smūgio A. N. dar kurį laiką pasėdėjo ir nugriuvo. Ar smūgių sudavimo momentu N. N. buvo greta neprisimena. Prieš suduodant smūgius tarp M. L. ir A. N. jokio konflikto nebuvo, A. N. M. L. neįžeidinėjo ir jo nekoliojo.

Liudytoja J. K. parodė, kad įvykio dieną visus susirinkusius ji vaišino cepelinais. Juos gamindama matė kaip į A. N. kambarį buvo įėję N. N. bei M. L. ir kažko jo klausė. Suprato, kad buvo kalbama apie pinigus. Po to pastarasis A. N. išsikvietė jį į lauką. Netrukus ji išgirdo, kaip priėjęs prie lauke sėdėjusio A. N. M. L., kuris buvo išgėręs, pasakė „tu gausi, žinai už ką“ ir sudavė A. N. į veidą. Netrukus sudavė dar vieną smūgį ir po jo A. N. nugriuvo. Jis pradėjo mėlti. Ji tikrino A. N. pulsą, o M. L. su V. M. darė dirbtinį kvėpavimą, tačiau po kelių minučių A. N. mirė. Prieš M. L. suduodant A. N. smūgius tarp jų jokio konflikto ar įžeidinėjimų vienas kito atžvilgiu nebuvo.

Liudytojas. V. V. parodė, kad matė, kaip jam kieme bekalbant su A. N. prie pastarojo priėjo L. ir abu vienas kitam pasakė po kelis žodžius. Jų turinio jis neprisimena, tačiau tai nebuvo kažkas įžeidžiančio ar kažkokia priešprieša vienas kito atžvilgiu. Po tų žodžių M. L. delnu sudavė A. N. į skruostą du smūgius ir po antrojo smūgio A. N. nugriuvo nuo kėdės. Iškviesta greitoji medicinos pagalba atv yko po 10-15 minučių ir pasakė, kad A. N. yra miręs. Įvykio metu M. L. buvo išgėręs.

Liudytoja G. V. parodė, kad 2011-07-08 buvo švenčiamas jos brolio gimtadienis ir išgertuvių metu ji susipyko su savo draugu N. N. ir jam atidavė 100 litų. N. N. atidavė juos atgal ir ji pinigus padėjo ant stalo. Po kurio laiko pinigų toje vietoje nebebuvo. Kai kurių žmonių ji paprašė parodyti kišenes, tačiau pinigų nerado. Sekančią dieną tie patys žmonės vėl susirinko. Matė, kaip atvyko ir N. N. su M. L.. Vienu metu pamatė, kaip nuo kėdės nugriuvo A. N.. Netoliese stovėjo M. L.. Iš kalbų ir bendros situacijos suprato, kad M. L. sudavė A. N. dėl 100 litų, tačiau pati šių smūgių nematė. Ji nei N. N., nei M. L. neprašė ieškoti ar aiškintis dėl dingusių pinigų, neprašė suduoti A. N..

Liudytoja. M. B. parodė, kad įvykio dieną matė, kaip atvykęs M. L. pradėjo aiškintis dėl dingusių G. V. 100 litų. Kas vyko toliau jis nematė, nes išvažiavo, o apie tai, kad besiaiškinant dėl dingusių pinigų buvo suduoti smūgiai A. N. ir kad šis po to mirė jam pasakė paskambinęs N. V..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2011-07-09 18.25 val. apžiūrėta įvykio vieta, esanti Pasvalio r., Joniškėlio m., Vytauto g. 29 esančio gyvenamojo namo vidiniame kieme. Kieme priešais suoliuką, esantį po A. N. buto langu, rastas A. N. lavonas. Šalia lavono yra medinė kėdė. A. N. lavonas guli netoli padangos, kurioje prisodinta gėlių (t. 1 b. l. 11-15 ).

Specialisto išvadoje Nr. M290/11(05) nurodoma, kad A. N. mirė nuo kraujo išsiliejimo galvos smegenų pamate. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos nepakankamumu. A. N. mirė prieš maždaug dvi paras laiko iki lavono tyrimo 2011-07-11 8.30val. Tai nurodo stiprus lavoninis raumenų sustingimas, III lavondėmių stadija. A. N. lavono kraujyje rasta 2,40 promilės etilo alkoholio. Tiriant A. N. lavoną apsinuodijimo nuodingomis, narkotinėmis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis požymių nenustatyta. A. N. lavone nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje ir odos nubrozdinimas kairio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, tai įtakos mirčiai neturėjo. A. N. sirgo aortos ir širdies vainikinių arterijų ateroskleroze, kepenų riebaline infiltracija (t. 1 b. l. 18-20).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pM290/11(05) nurodoma, kad A. N. suduoti smūgiai delnu į skruostus arba smilkinius tiesioginio priežastinio ryšio su jo mirties priežastimi, t. y. kraujo išsiliejimu galvos smegenų pamate, neturėjo. A. N. nukritus nuo kėdės ir galva atsitrenkus į kietą buką pagrindą, galėjo prasidėti kraujo išsiliejimas galvos smegenų pamate, o toliau tęsiantis šiam išsiliejimui, įvyko mirtis. A. N. kraujas galvos smegenų pamate išsiliejo dėl smegenų kraujagyslių liguistų pakitimų, kurie buvo nustatyti mikroskopinio galvos smegenų tyrimo metu (t. 1 b. l. 23 ).

Ekspertizės akte Nr. EKM 6 (39/131)/15(01) nurodoma, kad A. N. mirė nuo kraujo išsiliejimo į galvos smegenis ir po minkštaisiais dangalais galvos smegenų vertebrobaziliariniame baseine. Labiausiai tikėtina, kad kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais įvyko dėl patologiški pakitusių galvos smegenų kraujagyslių plyšimo. Įvertinus pateiktas įvykio aplinkybes, rastų patologinių pakitimų galvos smegenyse makro ir mikroskopinį vaizdą, mažai tikėtina, kad M. L. veiksmai suduodant du smūgius į galvos sritį turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su nukentėjusiojo A. N. mirties priežastimi (t. 3 b. l. 80-87).

Vertindamas byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. L. veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., sudėtį. Kaltinamasis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį, tai yra suduodamas jam du smūgius į galvos sritį, savavališkai vykdė kito asmens tariamą teisę – reikalavo pasakyti, kur yra N. N. priklausantys pinigai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. L. savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktų duomenų, kurie atitinka BPK 20 str. keliamus reikalavimus ir kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu.

Kaltinamasis pripažino sudavęs nukentėjusiajam du smūgius ranka į veidą, tačiau tvirtino tai padaręs ne dėl kaltinime įvardintos priežasties, tai yra reikalaudamas pasakyti, kur yra N. N. priklausantys pinigai, o dėl A. N. jam pasakytų įžeidžiančių žodžių. Šį kaltinamojo teiginį paneigia byloje surinkti įrodymai ir teismas jį atmeta bei vertina kaip pasirinktą gynybos nuo kaltinimo būdą. Nors teismo apklaustų liudytojų parodymai nėra visiškai nuoseklūs dėl jų būsenos įvykio metu, tai yra apsvaigimo nuo alkoholio, tačiau esmines jiems žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes jie nurodė iš esmės analogiškai. Liudytojas N. N. nuosekliai tvirtino, kad apie išgertuvių metu dingusius jo 100 litų jis pasakė M. L. ir šis pats pasisiūlė išsiaiškinti, nuvykęs pas N. N. apie dingusius pinigus klausinėjo ten buvusių žmonių, tarp jų – ir A. N., kuriam po to sudavė smūgius. Tai, kad M. L. išgertuvėse dalyvavusių žmonių klausinėjo apie dingusius pinigus, o A. N. dėl šios priežasties dar ir sudavė smūgius, patvirtino ir liudytojai D. V., J. K., G. V., M. B.. Jokių duomenų, kad šie liudytojai turėjo pagrindą apkalbėti M. L. ir tai padarė, byloje nėra. Netikėti nurodytų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Beje, kaip jau nurodyta, nei vienas iš teismo apklaustų liudytojų nepatvirtino kaltinamojo M. L. keliamos versijos, kad smūgius A. N. jis sudavė dėl pastarojo jo atžvilgiu išsakytų įžeidžiančių žodžių. Taigi, įrodymų visetu neabejotinai nustatytomis įvykio aplinkybėmis M. L., neturėdamas jokio teisinio bei, kaip vėliau paaiškėjo, faktinio pagrindo priešiškai ir agresyviai kreipdamasis į nukentėjusįjį A. N. ir reikalaudamas iš šio pasakyti, kur yra dingę N. N. pinigai, apie kurių dingimo aplinkybes jis nežinojo ir prie jų dingimo niekaip nebuvo prisidėjęs, M. L., nepaisydamas nukentėjusiojo bandymo paaiškinti, kad jam nėra žinomos pinigų dingimo aplinkybės, jo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą ir du kartus ranka sudavė jam į veido sritį. Šios aplinkybės neabejotinai nukentėjusiajam sukėlė įtampą ir nors tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu atliktų teismo medicinos specialistų ir ekspertų išvados patvirtino nebuvus tiesioginio priežastinio ryšio tarp kaltinamojo suduotų smūgių bei nukentėjusįjį ištikusios mirties, tačiau leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai savavaldžiaujant nukentėjusiajam padarė didelę žalą ir jie atitinka nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 2 d., požymius.

Skirdamas bausmę bei parinkdamas jos rūšį ir dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos motyvus, tikslus bei stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

M. L. padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Šį nusikaltimą M. L. padarė būdamas neteistas (teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas išnykęs), tačiau baustas administracine tvarka (t. 1 b. l. 100-108,121-125). Gyvenamojoje vietoje M. L. charakterizuojamas teigiamai, dirba, yra vedęs ir išlaiko du mažamečius vaikus (t. 1 b. l. 111-115). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (šią aplinkybę patvirtino visi apklausti liudytojai) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Įvertinęs visas šias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, teismas konstatuoja, kad M. L. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti jam skiriant bausmę, artimesnę savo trukme BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o jos vykdymą atidedant bei taikant BK 75 str. 2 d. numatytas pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 308 str.,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d., ir jam paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b) p. p. paskirtąją bausmę subendrinti su 2013 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams 4 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti 2013 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant M. L. tęsti darbą arba per vieną mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje bei bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. L. taikomą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Evaldas Vanagas