Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-494-113/2009

Teisėja Jurgita Grigonienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.6.

2009 m. gruodžio 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. D. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-09-10 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

P. D. – pagal BK 202 str. 1 d. (dėl smėlio ir žvyro kasimo bei išvežimo neteisėtu būdu) 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, pagal BK 202 str. 1 d. (dėl transporto paslaugų teikimo neteisėtu būdu) 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, pagal BK 223 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pagal BK 202 str. 1 d. (dėl smėlio ir žvyro kasimo bei išvežimo neteisėtu būdu) 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 202 str. 1 d. (dėl transporto paslaugų teikimo neteisėtu būdu) 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (39000 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 270 str. 3 d. P. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisti už tai, kad P. D. laikotarpiu nuo 2006-03-20 iki 2007-10-08 einant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas ir būnant atsakingu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, turint teisę atstovauti bendrovei bei priimti sprendimus juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, veikiant vieninga tyčia šios bendrovės naudai ir interesais, siekiant iš jos veiklos gauti pajamų ir išvengti išlaidų, susijusių su leidimo naudoti žemės gelmių išteklius gavimu, laikotarpiu nuo 2006 metų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2007-03-29 J. N. (priklausė iki 2006-11-22) ir L. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype versliškai vykdė ūkinę veiklą neteisėtu būdu: pažeisdami 1995-07-05 Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 2 str., kur numatyta, kad žemės gelmės sausumoje yra išimtinė valstybės nuosavybė ir jas naudoti gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, 12 str. 1 d., kur numatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius gali naudoti juridiniai asmenys, gavę leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutartį, 12 str. 4 d., kur numatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius, 13 str. 3 d., kur numatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, 13 str. 5 d., kur numatyta, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius turi būti registruojami nustatyta tvarka juos išduodančioje institucijoje, Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-11 nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-06 nutarimo Nr. 621 redakcija) 5 p., kur numatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išduoda leidimus ir sudaro sutartis su juridiniais asmenimis, t. y. neturėdami Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius žvyrą ir smėlį, nors jis yra būtinas norint vykdyti šių naudingųjų iškasenų kasybos darbus, neturėdami patvirtintų vandens telkinių projektų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu ir darbo jėga iškasė tris vandens telkinius – 10174 m² žemės plotą, nuo šio ploto nukasė 3241 m³ dirvožemio ir iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 16919 m³ smėlio, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė.

Be to, P. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisti už tai, kad P. D. nuo 2006-03-20 iki 2007-10-08 būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, turint teisę atstovauti bendrovei bei priimti sprendimus juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, veikiant vieninga tyčia šios bendrovės naudai ir interesais, siekiant iš jos veiklos gauti pajamų ir išvengti išlaidų, susijusių su licencijos (leidimo) vežti krovinius gavimu, laikotarpiu nuo 2006-06-01 iki 2007-04-01, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga: pažeisdami Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 str. 1 d., kur numatyta, kad kelių transporto ūkinė komercinė keleivių ir krovinių vežimo už atlyginimą veikla yra licencijuojama, 8 str. 3 d. 2 p., kur numatyta, kad kroviniams vežti licencija (leidimas) reikalinga, kai vežama vidaus ir tarptautiniais maršrutais transporto priemonėmis, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos, 8 str. 3 d., kur numatyta, kad licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais bei krovinių vežimais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, teikė krovinių pervežimo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu UAB „(duomenys neskelbtini 1)“, UAB „(duomenys neskelbtini 2)“, UAB „(duomenys neskelbtini 3)“, UAB „(duomenys neskelbtini 4)“, K. S. firma „(duomenys neskelbtini 5)“, UAB „(duomenys neskelbtini 6)“, UAB „(duomenys neskelbtini 7)“, AB „(duomenys neskelbtini 8)“, UAB „(duomenys neskelbtini 9)“, UAB „(duomenys neskelbtini 10)“, UAB „(duomenys neskelbtini 11)“, UAB „(duomenys neskelbtini 12)“, UAB „(duomenys neskelbtini 13)“, UAB „(duomenys neskelbtini 14)“, UAB „(duomenys neskelbtini 15)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini 16)“, iš viso perveždami 319 342,6 tkm, už tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 85574,39 Lt pajamų.

Be to, P. D. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2006-03-20 iki 2007-04-01, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., kur numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d., kur numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 16 str. 1 d., kur numatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. apskaitos dokumentais nepagrindė 54385,76 m³ žvyro ir smėlio, kurio pardavimas už 490217,84 Lt buvo įformintas PVM sąskaitose faktūrose, įsigijimo, dėl to laikotarpiu nuo 2006-03-20 iki 2007-04-01 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui neaišku, kaip teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 16919 m³ smėlio, nes 2008-02-22 specialisto išvadoje Nr. 02 nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę veiklą, susijusią su žvyro kasimu, kad 2006-2007 metais iškasė žvyringo grunto, smėlingo grunto, agalinio grunto, molio grunto, buvo parduotas smėlio ir žvyro mišinys, žvyringas gruntas, smėlingas ir žvyringas gruntas, smėlingas gruntas, molingas gruntas. Taigi nors specialisto išvadoje visiškai nekalbama apie smėlio pardavimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista būtent už smėlio iškasimą. Be to, lieka neaišku, kaip teismas nustatė iškasto smėlio kiekį parduotame žvyringame, smėlingame, agaliniame ar molio grunte. Tuo labiau, kad pats teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra galimybių nustatyti, kiek konkrečiai buvo išvežta žvyro, o kiek smėlio.

Apelianto nuomone, teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ versliškai ėmėsi ūkinės ir komercinės veiklos. Versliškumas – tai sisteminga veikla, kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Versliškumas pasireiškia tuo, kad tokia veikla užsiimama ne tik sistemingai ar nuolat, bet ir tuo, kad iš tokios veiklos gyvenama. Tačiau teismas, spręsdamas versliškumo klausimą, visiškai nevertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytų sutarčių turinio ir neatsižvelgė į tai, kad už atliktus telkinio kasimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokių pajamų, nes pagal sutartį buvo numatyta, jog telkinys kasamas nemokamai, iškastas gruntas pereina UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn kaip atlygis už darbą. Todėl teismas, vertindamas, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tokios veiklos gavo pajamų (ir kokio dydžio), turėjo nustatyti, kiek įprastai būtų žemės savininkams kainavę tokio dydžio telkinio iškasimo darbai. Tik nustačius telkinio iškasimo kainą, galėjo būti sprendžiama, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pajamų, ar įmonės veikla gali būti pripažinta versliška, ar padaryta veika yra nusikaltimas, ar administracinis teisės pažeidimas. Teismas versliškumą grindė ir tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamtos išteklius kasė ir pardavinėjo ilgą laiką – ne mažiau kaip pusę metų. Tačiau šiuo atveju kasimo ir pardavinėjimo terminas negali būti siejamas su versliškumu, nes tada kyla klausimas, ar tuo atveju, jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą iškastą gruntą būtų pardavusi vienam pirkėjui, tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla taip pat būtų buvusi pripažinta versliška (sisteminga, nuolatine). Apelianto nuomone, akivaizdu, kad vieno telkinio iškasimas ir iškasto grunto, gauto kaip atlygis už kasimo darbus, pardavimas, nors ir užtrukęs pusę metų, negali būti laikomas versliškumo įrodymu. Tas pats pasakytina ir dėl krovinių pervežimo. Visi krovinių pervežimai buvo atlikti iš vieno ir to paties telkinio, pervežant kaip atlygį gautą ir vėliau parduotą gruntą. Taigi pervežimų skaičius taip pat negali būti siejamas su versliškumu.

Teismo posėdžio metu nuteistojo P. D. gynėjas advokatas ir nuteistojo juridinio asmens UAB „Juodikių transportas“ atstovas advokatas prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Skundžiamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-09-10 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Nuteistojo P. D. teiginys, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, neatitinka tikrovės. Jo kaltė įvykdžius BK 202 str. 1 d., 223 str. 1 d. numatytus nusikaltimus nustatyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nustatytų jų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegijos nuomone, P. D. apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nesuderinami su jo pasisakymais teisiamojo posėdžio metu, kad direktorius pagal savo funkcijas įmonėje už viską atsako, kad jis privalo užtikrinti, jog įmonė veiktų nepažeisdama įstatymų reikalavimų.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, kad faktiškai buvo kasama kūdra pagal pateiktą projektą, paneigia bylos medžiaga. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad P. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir veikdamas šios bendrovės naudai ir interesais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu J. N. ir L. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype versliškai vykdė naudingųjų iškasenų – smėlio ir žvyro – kasybos darbus, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti šių naudingųjų iškasenų išteklius. Pats nuteistasis P. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo pajamų pardavusi iškastą gruntą ir teikdama transporto paslaugas, kitų pajamų įmonė neturėjo, tuo metu buvo statybų bumas, todėl buvo didelis žvyro, smėlio poreikis. Jis teigė žinojęs, kad įmonės vykdomai veiklai buvo reikalingas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas, apie tai pasakęs įmonės akcininkams, tačiau „procesas – kasamas tvenkinys – jau buvo prasidėjęs“ ir kreipimasis dėl leidimo buvo akcininkų „užgniaužtas“, pripažino esąs kaltas, kad neparašė prašymo išduoti leidimą (t. 5, b. l. 51-52). Tuo nuteistasis akivaizdžiai paneigia savo paties apeliacinio skundo argumentą, jog faktiškai buvo kasama kūdra. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus P. D., ir L. S., atstovaujama įgalioto asmens A. S., buvo sudarę sutartis dėl vandens telkinių iškasimo, tai buvo tik priedanga anksčiau nurodytai įmonės veiklai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatuose nurodyta, kad vienas iš bendrovės veiklos objektų – karjerų eksploatavimas, akcentuojama ūkinė–komercinė veikla – kita kasyba ir karjerų eksploatavimas (t. 2, b. l. 128). Kad viena iš pagrindinių įmonės veiklos sričių yra būtent karjerų kasyba bei eksploatavimas ir iš šios veiklos gaunamos pajamos sudaro įmonės apyvartines lėšas, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – aiškinamasis raštas prie 2006 m. finansinės atskaitomybės (t. 2, b. l. 82), metinis įmonės direktoriaus P. D. pranešimas (t. 2, b. l. 6), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pirkimo–pardavimo sutartys, kuriose kaip sutarties dalykas nurodomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimas parduoti smėlį, žvyrą, žvyringą, smėlingą, molingą gruntą kitoms įmonėms ir organizacijoms, išrašytos PVM sąskaitos faktūros (t. 2, b. l. 182-190; t. 3, b. l. 1-144), šių dokumentų pagrindu pateikta specialisto išvada (t. 2, b. l. 90-124). Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė I. S. parodė, kad įmonė užsiima karjerų eksploatavimu, turi karjerą (duomenys neskelbtini), vykdo grunto kasimo–pardavimo veiklą. G. V., kaip buvęs minėtos įmonės vairuotojas, parodė, kad vežė žvyrą, smėlį, yra išvežęs gal 10 krovininių automobilių, dar siurbdavo vandenį iš karjero. Kaip liudytojai apklausti UAB „Edrija“ darbuotojai B. S. ir L. P. parodė, kad įmonės užsakymu iš (duomenys neskelbtini) esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksploatuojamo karjero vežė žvyrą ir smėlį, paprastos žemės nevežė, smėlį ir žvyrą vežė į Palangą užpilti tranšėjas, kai įmonė užsakydavo, veždavo apie mėnesį laiko, per dieną važiuodavo 1–3 kartus, atvažiavus jau stovėdavo kelios mašinos. Kaip liudytojas apklaustas K. S. parodė, kad jų bendrovė „Stepra“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko 2–3 mašinas žvyro ar smėlio, žvyrą pirko pamatų užpylimui, žemė tam netinka. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus P. D., su 2006-06-20 prašymu išduoti leidimą naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio išteklius kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą (t. 1, b. l. 112), 2006-07-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ šis leidimas buvo išduotas (t. 2, b. l. 158). Tuo metu, kai įmonė kasė žvyrą ir smėlį iš J. N. ir L. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir jį pardavinėjo, (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio ištekliai nebuvo kasami, buvo dar tik rengiami dokumentai atidaryti karjerą (duomenys neskelbtini). Visa tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos esmė ir gyvavimo pagrindas buvo naudingųjų iškasenų – žvyro ir smėlio – kasimas bei pardavimas, o ne kūdrų kasimas, kaip apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis. P. D., kaip įmonės direktorius, suvokė, kad neteisėtai verčiasi ūkine veikla, t. y. versliškai vykdo ūkinę veiklą, neturėdamas tam reikalingo leidimo, ir, siekdamas iš tos veiklos gauti pajamų ir išvengti nemažų išlaidų ir laiko sąnaudų, susijusių su leidimo gavimu, norėjo taip veikti.

Apelianto argumentas, kad jis pradėjo eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nuo tada, kai įmonė jau buvo įregistruota, todėl negalėjo žinoti, kad ji neturi licencijos verstis krovinių vežimais, įmonės steigėjai apie tai jo neinformavo, prieštarauja bylos medžiagai, nepašalina apelianto atsakomybės pagal BK 202 str. 1 d. dėl transporto paslaugų teikimo neteisėtu būdu. P. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė žinojęs, jog teikti transporto paslaugas reikalinga licencija, bet dirbęs be jos, tai sužinojęs po mėnesio, kai įmonė pradėjo savo veiklą, jis apie tai pasakęs bendrovės akcininkams, bet jie neskyrę tam pinigų. Nuteistasis pripažino esąs kaltas, kad nesikreipė dėl licencijos įsigijimo, kad nedėjo tam reikalingų pastangų (t. 5, b. l. 52). Taigi šie P. D. parodymai visiškai paneigia minėtą jo apeliacinio skundo argumentą, rodo, kad jis tikrai suvokė, jog krovinių vežimo paslaugas teikia neteisėtai, t. y. neturėdamas Valstybinės kelių transporto inspekcijos licencijos šiai veiklai, ir, siekdamas iš tos veiklos gauti pajamų ir išvengti išlaidų, susijusių su licencijos gavimu, norėjo taip veikti. Apskritai, atrodo neįtikėtina, kad įmonės direktorius nežinojo esminio dalyko apie vieną iš pagrindinių jo vadovaujamos įmonės veiklos sričių.

Nuteistojo argumentas dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo taipogi nepagrįstas. Jis neteisus teigdamas, kad jo kaltė būtų tik tada, jei jis nebūtų užtikrinęs buhalterinės apskaitos įmonėje, tačiau įmonėje buvo apskaitininkas, buhalterė, jie buvo įspėti dėl atsakomybės, todėl jie ir turi atsakyti už savo veiką. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą. Tad už apskaitos organizavimą atsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. D. . Jo įsakymais buvo patvirtinti už apskaitos dokumentų surašymą ir pasirašymą atsakingi darbuotojai, tarp jų buvo ir jis (t. 2, b. l. 70-71). Kaip liudytoja apklausta įmonės buhalterė I. S. parodė, kad visą darbą (duomenys neskelbtini) karjere organizavo P. D., jis teikė ir visą informaciją apie iškastą ir išvežtą gruntą, ji viso to nežinojo. Direktorius atsiveždavo važtaraščius į buhalteriją, paduodavo jai jau surašytą lapą, pažymėdavo, koks gruntas buvo iškastas, kiek ir kur jo išvežta, ji pagal direktoriaus pateiktus duomenis išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Kiek jai pateikdavo dokumentų, tiek ji įtraukdavo į apskaitą. Ji atėjo dirbti, kai įmonės veikla buvo išvystyta, dokumentų apie grunto įsigijimą ji nematė (t. 5, b. l. 53). Pats P. D. pripažino buvęs atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir pinigus kasoje, suvokęs, jog jis, kaip direktorius, turėjo prižiūrėti, kad įmonės apskaita būtų tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus, pripažino, jog trūko laiko tam užtikrinti (t. 4, b. l. 149; t. 5, b. l. 51-52). Taigi tai, kad įmonėje buvo apskaitininkas, buhalterė, nepašalina įmonės direktoriaus atsakomybės už įmonės apskaitos tvarkymą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pagrįstai nuteistas pagal BK 202 str. 1 d. už neteisėtą vertimąsi naudingųjų iškasenų kasimu ir pardavimu bei už neteisėtą vertimąsi krovinių pervežimu. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė naudingųjų iškasenų – žvyro ir smėlio – kasybos darbus neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, teisingai įvertino bylos aplinkybes. Visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad būtent L. S. ir J. N. turėjo nustatyta tvarka gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius. 1995-07-05 Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 12 str. 1 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus angliavandenilius, geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei šiluminę energiją, gali naudoti juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę leidimą, išduotą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Taigi būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinis asmuo, kurio kaip pagrindinė veikla numatyta karjerų kasyba bei eksploatavimas, privalėjo nustatyta tvarka gauti leidimą šiai veiklai. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. S. ir J. N. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vertėsi naudingųjų iškasenų – žvyro ir smėlio – kasimu ir pardavimu, o vandens telkinių kasimas buvo tik priedanga šiai veiklai, nustatyta skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje anksčiau aptartais įrodymais. Ta aplinkybė, kad L. S. ir J. N. yra žemės sklypo, kuriame buvo kasamos ir parduodamos naudingosios iškasenos, savininkai ir sutartyse buvo numatyta, jog iškastas gruntas perleidžiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atlygis už telkinių iškasimą, nepašalina bendrovės baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką.

Nepagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato pasisakymai dėl iškastų valstybei priklausančių žemės gelmių išteklių kiekio nustatymo. Nuteistajam P. D. taip pat nesuprantama, kodėl jis apkaltintas tuo, kad įmonė vežė ir pardavinėjo smėlį, tačiau faktiškai visuose dokumentuose minimas smėlingas ir žvyringas gruntas. Apeliantai remiasi tik tam tikrais įrodomosios medžiagos visumos fragmentais, savaip juos interpretuoja, nepaisydami bendro įrodomosios medžiagos konteksto. Tai, kad, pasak UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato, specialisto išvadoje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę veiklą, susijusią su žvyro kasimu, kad 2006-2007 metais iškasė žvyringo grunto, smėlingo grunto, agalinio grunto, molio grunto, buvo parduotas smėlio ir žvyro mišinys, žvyringas gruntas, smėlingas ir žvyringas gruntas, smėlingas gruntas, molingas gruntas, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 16919 m³ smėlio. Visų pirma, pažymėtina, kad specialistė atliko bendrovės ūkinės finansinės veiklos, o ne iškasto grunto tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė I. A. paaiškino dariusi suvestines pagal jai pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus, išvadoje rašiusi taip, kaip buvo nurodyta pateiktuose dokumentuose (t. 5, b. l. 67). Specialistas G. J., atlikęs skaičiavimus, nustatė, kad iškastas gruntas be dirvožemio (smėlis) sudarė 16919 m³, aiškinamajame rašte nurodė, kad „iš žinomo bendro iškasto grunto kiekio atėmę nuimto dirvožemio tūrį, gauname iškasto smėlio ar žvyro tūrį“ (t. 1, b. l. 123-124). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu G. J. parodė, kad L. S. žemės sklype stūkso smėlis, atitinkantis naudingųjų iškasenų sampratą, yra kokybiniai žvyro ir smėlio atskyrimo rodikliai – jei dalelių mažiau, tai bus smėlis, jei daugiau – bus žvyras (t. 5, b. l. 52-53). Atlikus objektų tyrimą – smėlio mėginių, paimtų iš kasavietės L. S. žemės sklype, granuliometrinę analizę, padaryta išvada, kad tai smėlis, atlikęs tyrimą specialistas paaiškino, jog uolienų skirstymas į smėlį, žvyrą, molį ir kt. remiasi dalelių dydžiais (t. 1, b. l. 103-108). Iš Lietuvos geologijos tarnybos rašto matyti, kad minėtas žemės sklypas yra išsidėstęs plote, perspektyviame naudingųjų iškasenų (žvyro ir smėlio) suradimo atžvilgiu (t. 1, b. l. 115). Taigi esmė yra ta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog grunto be dirvožemio buvo iškasta 16919 m³.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas nepagrįstai ginčija teismo nustatytą versliškumo požymį bendrovės veikoje. Apeliantas vėlgi remiasi aplinkybėmis, kurios akivaizdžiai yra paneigtos bylos duomenimis, dėsto savo samprotavimus, savaip interpretuoja nustatytas versliškumo požymio turinį sudarančias aplinkybes, neatsižvelgdamas į bendrą įrodomosios medžiagos kontekstą. Versliškumas BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad BK 202 str. 1 d. nurodyta veikla užsiimama sistemingai ir nuolat ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas kaltininko pajamų šaltinis. Kaip jau anksčiau minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, pateiktos pirkimo–pardavimo sutartys, išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kiti įmonės apskaitos dokumentai, šių dokumentų pagrindu pateikta specialisto išvada, kiti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina, kad naudingųjų iškasenų išgavimas ir pardavimas bei krovinių pervežimas yra pagrindinės, esminės įmonės veiklos sritys ir nuolatinis pagrindinis pajamų šaltinis, gyvavimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar įmonės veikoje yra versliškumo požymis, išanalizavo visas šio požymio nustatymui reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ versliškai ėmėsi ūkinės ir komercinės veiklos.

Nepagrįstas apelianto argumentas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka teisingumo, ekonomiškumo ir protingumo kriterijų. Teisėjų kolegijos nuomone, bausmės už padarytus nusikaltimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmes ir subendrintą bausmę, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, – padaryti du tyčiniai apysunkiai baigti nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai, įvertino tai, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau neteistas (t. 5, b. l. 126-127). Apylinkės teismas išanalizavo ir įvertino bausmių skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su juridinius asmeniu susijusius duomenis, jų visumą ir, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teisingumo ir protingumo principais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parinko švelniausią juridiniam asmeniui numatytą bausmės rūšį – baudą – ir nustatė žymiai mažesnius negu BK 47 str. numatytas baudos bausmės, skirtinos juridiniam asmeniui, vidurkis už tokių nusikaltimų padarymą baudų dydžius. Po to, pritaikęs BK 63 str. 1 d., 4 d. įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, paskyrė galutinę subendrintą baudos bausmę, kurios dydis taip pat yra žymiai mažesnis nei juridiniam asmeniui numatytas baudos bausmės vidurkis. Tai leidžia daryti išvadą, kad bendrovės turimi finansiniai sunkumai, kaip apeliaciniame skunde nurodo advokatas, buvo įvertinti, be to, nors įmonė, kaip matyti iš pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, ir turi finansinių sunkumų ne vienerius metus, ji vykdo savo veiklą. Visa tai sudaro pagrindą manyti, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrė dydžiu ne per griežtą, teisingą bausmę, todėl nėra teisinio pagrindo ją mažinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų P. D. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato apeliacinius skundus atmesti.