- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-28
- Bylos Nr.
- eA-387-492/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04511-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Veslava Ruskan, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūros
- Pareiškėjas
- asociacijos „EEPA“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas asociacija „EEPA“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) 2015 m. rugsėjo 14 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) sprendimą panaikinti jam išduotas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijas Nr. 001 ir Nr. 003, įformintą 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (15.11)-A4-9998 „Dėl įspėjimo ir licencijų panaikinimo“, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas paaiškino, kad pirmasis iš įspėjimų apie licencijų galiojimo sustabdymą – 2015 m. gegužės 14 d. raštas Nr. (15.11)-A4-5265 – buvo nepagrįstas ir neteisėtas, todėl negalėjo būti pagrindu priimti ginčijamą sprendimą, t. y. panaikinti licencijas. Jame nurodyta, kad Asociacija nesudarė sutarties su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kauno švara“. Pareiškėjas pateikė atsakovui 2015 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 20150515-63 ir 2013 m. sausio 19 d. sutarties su UAB „Kauno švara“ kopiją, iš kurios matyti, kad įspėjime nurodytas tariamas pažeidimas nebuvo padarytas. Atsakovas, prieš teikdamas įspėjimą apie licencijų sustabdymą, turėjo įsitikinti, kad pažeidimas buvo padarytas, t. y. privalėjo kreiptis į pareiškėją, prašydamas pateikti sutarties kopiją, bet to nepadarė. Gavęs pareiškėjo 2015 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 20150515-63 ir 2013 m. sausio 19 d. sutarties su UAB „Kauno švara“ kopiją, atsakovas turėjo priimti sprendimą laikyti, jog pateiktas įspėjimas apie licencijų sustabdymą neteiktas, nes nebuvo nė vieno iš Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 13 dalyje nustatytų pagrindų skirti įspėjimą. Tačiau atsakovas 2015 m. birželio 12 d. raštu panaikino įspėjimą apie licencijų sustabdymą, t. y. netiksliai kvalifikavo situaciją, pripažindamas, kad pareiškėjas tik po įspėjimo pašalino pažeidimus, o tai neatitiko tikrovės.Pareiškėjas antrąjį iš įspėjimų – 2015 m. liepos 17 d. raštas Nr. (15.11)-A4-7809 – laikė pagrįstu, tačiau tvirtino, kad pažeidimai buvo nedelsiant pašalinti. Tai įrodė atsakovo 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštas, kuriuo įspėjimas apie licencijų sustabdymą buvo panaikintas. Trečiasis įspėjimas apie licencijų sustabdymą pateiktas ginčijamu 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (15.11)-A4-9998 (sprendimu), t. y. tuo pačiu raštu, kuriuo ir panaikintos licencijos, nenustačius jokių pažeidimo pašalinimo terminų, ir tuo šiurkščiai pažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 14 dalį. Taigi, atsakovas neturėjo teisės panaikinti pareiškėjui išduotas licencijas Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 19 dalies 6 punkto pagrindu, nes tik vienas iš pareiškėjui pateiktų įspėjimų apie licencijų sustabdymą (2015 m. liepos 17 d. raštas Nr. (15.11)-A4-7809) atitiko teisės aktų reikalavimus ir galėjo būti pripažintas pagrindu sustabdyti jo licencijas. Asociacija galiojančių įspėjimų apie licencijos sustabdymą išvis neturėjo. Pareiškėjo nuomone, jam taikyta poveikio priemonė – licencijų panaikinimas – prieštaravo proporcingumo principui, nes ankstesni pažeidimai buvo pašalinti, įspėjimai panaikinti, o esamas pažeidimas, siejamas su jo pateiktos ataskaitos trūkumais, buvo visiškai formalus, nenustatytas terminas jį pašalinti. Pažeidus jo teisę būti išklausytam, pareiškėjas privalėjo dėl visiškai formalių dalykų nedelsdamas nutraukti visą savo veiklą, nebegalėjo vykdyti nei atliekų surinkimo punktų administravimo, nei tvarkymo veiklos, neišspręsta, kaip jis turėjo elgtis su surinktomis atliekomis, nebegalėjo daryti jokių atsiskaitymų su atliekų tvarkytojais. Kadangi Asociacija užėmė apie 72 proc. rinkos dalies, dėl ginčijamo sprendimo susidarė padėtis, iš esmės pažeidžianti tiek kitų rinkos dalyvių (gamintojų, importuotojų, atliekų tvarkytojų), tiek ir visuomenės interesus.Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad, nusprendęs pareiškėjui duoti įspėjimą, jis nustatė, jog tai buvo trečias jo įspėjimas per dvejus metus apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą, todėl, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 19 dalies 6 punktu, ginčijamu 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotas licencijas. Atliekų tvarkymo įstatymas neįpareigojo prieš priimant sprendimą panaikinti licencijos galiojimą Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 19 dalies 6 punkto pagrindu sustabdyti licencijos galiojimą vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 16 dalimi. Agentūra neturėjo pareigos, vadovaudamasi Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 14 dalimi, nurodyti pareiškėjui ne ilgesnį nei vieni metai terminą, per kurį jis būtų privalėjęs pašalinti priežastis. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 19 dalies 6 punkte nustatytas pagrindas taikomas tuo atveju, kai licencijos turėtojui duodami 3 įspėjimai per paskutinius dvejus metus, nesvarbu, ar jie yra galiojantys, ar ne.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundą tenkino ir panaikino atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą, įformintą 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (15.11)-A4-9998 „Dėl įspėjimo ir licencijų panaikinimo“, pareiškėjui priteisė 2 237 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba 2015 m. gegužės 7 d. raštu informavo Agentūrą apie atliktą pareiškėjo patikrinimą ir pateikė 2015 m. balandžio 29 d. patikrinimo akto kopiją. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalyje elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams nustatytos pareigos organizuoti atliekų surinkimą, vežimą, apdorojimą ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.Atsakovas ginčijamą sprendimą grindė pareiškėjui duotais trimis įspėjimais apie licencijų galiojimo sustabdymą: 1) 2015 m. gegužės 14 d. raštas Nr. (15.11)-A4-5265, pažeidimas – nesudaryta sutartis su UAB „Kauno švara“, pažeidimų pašalinimo terminas – 2015 m. birželio 15 d.; 2) 2015 m. liepos 17 d. raštas Nr. (15.11)-A4-7809, pažeidimas – nepateikti dokumentai, kad 1A, 2, 3A, 4A, 5A, 6, 7, 8, 9, 10 elektros ir elektroninės įrangos kategorijų atliekų tvarkymas bus finansuojamas, pažeidimų pašalinimo terminas – 2015 m. liepos 31 d.; 3) 2015 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. (15.11)-A4-9998, pažeidimas – nepašalinus trūkumų ataskaita apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano, finansavimo schemos ir švietimo programos vykdymą laikoma nepateikta, terminas pažeidimams pašalinti nenustatytas, panaikintos licencijos.Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pažeidimai, nustatyti 2015 m. gegužės 14 d. rašte Nr. (15.11)-A4-5265, buvo pašalinti, įspėjimas buvo panaikintas atsakovo 2015 m. birželio 12 d. raštu Nr. (15.11)-A4-6535; pažeidimai, nustatyti 2015 m. liepos 17 d. rašte Nr. (15.11)-A4-7809, buvo pašalinti, įspėjimas panaikintas atsakovo 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (15.11)-A4-9066. Ginčijamame 2015 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. (15.11)-A4-9998 (sprendime) nurodyti pažeidimai siejami su pareiškėjo pateiktos ataskaitos trūkumais, t. y. formaliais pažeidimais, tačiau nebuvo nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas, o iš karto priimtas sprendimas panaikinti licencijas, taip pažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 14 dalį (licencijas išduodanti institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas, ir ne ilgesnį negu vieni metai terminą, per kurį licencijos turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas). Pareiškėjas patikslintą ataskaitą Agentūrai pateikė 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 20150921-148. Taigi, Agentūra tuo pačiu 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (15.11)-A4-9998 (sprendimu) pareiškėjui pateikė ir trečiąjį įspėjimą apie licencijų sustabdymą, ir panaikino licencijas, be to, nesuteikė jokios galimybės pateikti paaiškinimus ar reikalingus dokumentus (patikslintas ataskaitas).Teismas padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas akivaizdžiai prieštaravo proporcingumo principui, pažeidė gero administravimo principą, buvo priimtas pažeidžiant pareiškėjo teisę būti išklausytam prieš priimant jo veiklą nutraukiantį sprendimą, todėl toks sprendimas yra naikintinas. Kadangi pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti visiškai, teismas tenkino ir jo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas: 2 216 Eur už skundo teismui parengimą ir atstovavimą teisme, 21 Eur žyminį mokestį.
III.
Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.Atsakovas teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2014 m. ataskaitos pateikimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo (per 6 mėnesius) ne kartą pasinaudojo teise būti išklausytam. Atsakovas jam suteikė teisę būti išklausytam nagrinėjant jo 2014 m. ataskaitą. Pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 19 d., kai pateikė patikslintą ataskaitą, iki 2015 m. rugsėjo 9 d., kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nesidomėjo patikslintos ataskaitos nagrinėjimo eiga. Agentūra 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (15.11)-A4-9998 pareiškėją įspėjo apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą. Taigi, pareiškėjas turėjo teisę būti išklausytas dėl tos pačios ataskaitos ne vieną kartą, tačiau elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, ataskaitos tinkamai nepataisė, nors Agentūros nustatytų ir pareiškėjui teiktų trūkumų turinys nesikeitė. Agentūros nustatytas ataskaitos trūkumų pašalinimo pateikimo terminas, atsižvelgiant į trūkumų pobūdį, nagrinėjamu atveju buvo pakankamas. Atsakovas, vertindamas 2014 m. ataskaitą ir prašydamas ją pataisyti, ir vėliau, pareiškėjui netinkamai vykdant pareigą ar jos nevykdant, priimdamas sprendimą panaikinti jo licencijų galiojimą, gero administravimo principo nepažeidė.Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo 2016 m. sausio 13 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo įtrauktas atsiliepimo į atskirąjį skundą administracinėje byloje Nr. eAS-1282-575/2015 parengimas ir pateikimas (200 Eur), tačiau nurodytos išlaidos priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinėje instancijoje, dėl kurių yra įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1282-575/2015, kurioje nurodoma, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytoje byloje netenkinamas ir nutartis neskundžiama. Be to, teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, pagal kurias procesinio dokumento parengimui taikytinas 2,5 dydžio koeficientas.Pareiškėjas asociacija „EEPA“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas – 800 Eur.Pareiškėjo nuomone, licencijos galiojimo panaikinimas Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 19 dalies 6 punkto pagrindu gali būti taikomas tik prieš tai tinkamai įvykdžius Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 14 dalyje nustatytas sąlygas, tai šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas. Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 19 dalies 6 punkto nuostata taikytina tik kaip ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas) ir tik esant trijų galiojančių įspėjimų visumai, nes priešingu atveju ūkio subjektas būtų baudžiamas tik už faktą, kad kažkada jis buvo pažeidęs licencijuojamos veiklos sąlygas nepaisant to, kad pažeidimą pašalino. Atsakovas, pateikdamas trečiąjį įspėjimą, neišklausė pareiškėjo, nenustatė ir neatsižvelgė į aplinkybes, kodėl pareiškėjas atsakovui nepateikė prašytos informacijos ir dokumentų (nes objektyviai nebuvo gavęs atsakovo prašymo), taigi pareiškėjui, prieš priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo leista apginti savo teisių ir teisėtų interesų.
IV.
Pareiškėjas asociacija „EEPA“ 2017 m. sausio 6 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti administracinę bylą iki kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 8/2016 pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-12/2016.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla Nr. 8/2016 pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-12/2016 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) 19 dalies 6 punktas.Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą Nr. 8/2016, 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu pripažino, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) 19 dalies 6 punktas neprieštarauja Konstitucijai.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą.Pareiškėjas asociacija „EEPA“ 2017 m. rugpjūčio 16 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti administracinę bylą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eAS-641-602/2017 pagal jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties, kuria teismas neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. rašto Nr. (15.11)-A4-5265, 2015 m. liepos 17 d. rašto Nr. (15.11)-A4-7809 ir 2015 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. (15.11)-A4-9998.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-641-602/2017 pareiškėjo atskirasis skundas buvo patenkintas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis panaikinta ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Minėtoje nutartyje, be kita ko, pažymėta, kad Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. rašto Nr. (15.11)-A4-5265 ir 2015 m. liepos 17 d. rašto Nr. (15.11)-A4-7809 teisėtumas gali būti vertinamas administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02023-2017-0), bei pastebėta, kad reikalavimas dėl 2015 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. (15.11)-A4-9998 buvo priimtas nagrinėti teisme ir dėl jo yra priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4132-244/2016 (šis sprendimas apeliacine tvarka skundžiamas nagrinėjamoje byloje).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus priimtas galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4109-629-2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02023-2017-0). Minėtoje nutartyje akcentuota, kad dėl atsakovo 2015 m. gegužės 14 d. rašto Nr. (15.11)-A4-5265 ir 2015 m. liepos 17 d. rašto Nr. (15.11)-A4-7809 panaikinimo savarankiški reikalavimai nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti, jie reiškiami kitoje administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02023-2017-0). Šių raštų teisėtumo įvertinimas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4109-629/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02023-2017-0) pareiškėjo asociacijos „EEPA“ skundą tenkino iš dalies ir panaikino Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (15.11)-A4-5265. Sprendimas nebuvo apskųstas, jis įsiteisėjo 2018 m. sausio 9 d.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 31 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo 2015 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. (15.11)-A4-9998 (sprendimo) dalies, kurioje buvo panaikintos pareiškėjo licencijų Nr. 001 ir Nr. 003 galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1–3 d.).Ginčijamu sprendimu (I t., b. l. 62-63), be kita ko, nuspręsta pareiškėją įspėti apie galimą elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijų Nr. 001 ir Nr. 003 bei apmokestinamųjų gaminių (baterijų ir akumuliatorių) atliekų tvarkymo organizacijos licencijos Nr. 002 galiojimo sustabdymą dėl licencijuojamos veiklos sąlygų, t. y. Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 10 dalies 4 punkto, nesilaikymo, nustatyti įspėjimo dėl galimo apmokestinamųjų gaminių (bakterijų ir akumuliatorių) atliekų tvarkymo organizavimo licencijos galiojimo sustabdymo terminą – iki 2015 m. spalio 5 d., ir, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apie galimą elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijų galiojimo sustabdymą yra įspėjamas trečią kartą, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 19 dalies 6 punktu, panaikinti licencijų Nr. 001 ir Nr. 003 galiojimą. Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui anksčiau jau buvo duoti 2 įspėjimai apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijų galiojimo sustabdymą – 2015 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (15.11)-A4-5265 ir 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. (15.11)-A4-7809.Pagrindai, kuriems esant panaikinamas licencijos galiojimas, yra įtvirtinti Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 19 dalyje. Pagal šios dalies 6 punktą, licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu licencijos turėtojas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą 3 kartus per paskutinius dvejus metus. Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutarime pažymėjo, jog Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 19 dalies 6 punkto nuostata aiškintina taip, kad licencijos galiojimas panaikinamas licencijos turėtojui paskyrus trečią per paskutinius dvejus metus įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, taigi licencijos galiojimas turi būti panaikinamas tada, kai licencijos turėtojas gauna trečią įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą per paskutinius dvejus metus neatsižvelgiant į tai, ar licencijas išduodančios institucijos sprendimu šie įspėjimai buvo panaikinti.Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pabrėžė, kad pagal tokį teisinį reguliavimą licencijos galiojimas gali būti panaikintas tik tais atvejais, kai prieš tai 2 paskirti įspėjimai buvo teisėti ir pagrįsti, t. y. jie nebuvo panaikinti teismo sprendimu. Tik taip suprantant ginčijamą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą, t. y. įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą suprantant kaip savarankišką poveikio priemonę, kuri gali būti skundžiama teisme ir negali būti skiriama už mažareikšmius pažeidimus, ginčijama Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 19 dalies 6 punkto nuostata laikytina neprieštaraujančia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam proporcingumo principui, t. y. nevaržančia ūkinės veiklos subjektų veiklos laisvės labiau negu būtina konstituciškai reikšmingiems žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslams pasiekti, taigi ir nepaneigiančia Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje laiduojamos ūkinės veiklos laisvės bei 2 dalyje garantuojamos valstybės paramos visuomenei naudingoms ūkinėms pastangoms ir iniciatyvai.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4109-629/2017 panaikino Agentūros 2015 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (15.11)-A4-5265, kuriuo pareiškėjui buvo skirtas pirmas įspėjimas. Kadangi ginčo šalys toje byloje teismo sprendimo neapskundė apeliacine tvarka, jis įsiteisėjo 2018 m. sausio 9 d. Taigi, ginčijamu sprendimu nusprendžiant pareiškėjui panaikinti licencijas, jam buvo paskirtas tik vienas teisėtas ir pagrįstas įspėjimas – 2015 m. liepos 17 d. raštu Nr. (15.11)-A4-7809. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo visos sąlygos pareiškėjui panaikinti licencijų galiojimą Atliekų tvarkymo įstatymo 34²³ straipsnio 19 dalies 6 punkto pagrindu. Nustačiusi šią aplinkybę, kuri yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas panaikinti ginčijamą 2015 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. (15.11)-A4-9998 (sprendimą), teisėjų kolegija nelaiko tikslinga vertinti kitus pagrindus panaikinti šį sprendimą (be kita ko, nustatytus pirmosios instancijos teismo), todėl jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.Apeliaciniu skundu atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir teigia, kad jam buvo nepagrįstai priteista 200 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą administracinėje byloje Nr. eAS-1282-575/2015 parengimą ir pateikimą, bei kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Rekomendacijos nustatytu 2,5 koeficientu už procesinio dokumento parengimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, jog, pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju proceso šalys, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-529/2012, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-438/2016). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016). Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 43-45 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Rekomendacijose (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.Teisėjų kolegija pastebi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1282-575/2015 dėl pareiškėjo prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodė, kad „nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra atskiras procesinis klausimas byloje, šia nutartimi byla nėra išsprendžiama iš esmės. Taigi, pareiškėjas šiuo metu dar neįgijo teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu vertinant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, atlyginimo. Šią teisę pareiškėjas įgis tuo atveju, jei byla, kuria sprendžiamas jo skundas (I t., b. l. 1–19), bus išspręsta pareiškėjo naudai. Todėl minėtas pareiškėjo prašymas šiuo metu dar negali būti tenkinamas. Kartu akcentuotina, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui vėliau ABTĮ nustatyta tvarka prašyti minėtų išlaidų atlyginimo“. Iš to darytina išvada, jog pareiškėjo išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą administracinėje byloje Nr. eAS-1282-575/2015 parengimą ir pateikimą atlyginimo klausimas nebuvo galutinai išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi ir jis galėjo pirmosios instancijos teismui teikti prašymą atlyginti šias išlaidas, o pirmosios instancijos teismas, esant teisės aktuose numatytoms sąlygoms, – tokį prašymą tenkinti.Pareiškėjas skunde suformulavo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kartu su skundu pateikė 2015 m. liepos 16 d. atstovavimo sutartį Nr. S-P10/2015 (I t., b. l. 219) ir 2015 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymą (I t., b. l. 220), patvirtinantį 21 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Pareiškėjas 2016 m. sausio 13 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 149) nurodė patyręs 2 237 Eur bylinėjimosi išlaidų: 2 216 Eur už skundo teismui parengimą, pateikimą ir atstovavimą teisme bei atsiliepimo administracinėje byloje Nr. eAS-1282-575/2015 parengimą ir pateikimą, bei 21 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti. Kartu su šiuo prašymu pateikta 2015 m. rugsėjo 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. P56/2015 (II t., b. l. 150), kurioje už skundo parengimą ir pateikimą nurodyta mokėti suma – 2 016 Eur, 2015 m. rugsėjo 15 d. vietinio mokėjimo nurodymas (II t., b. l. 151), patvirtinantis, jog pagal sąskaitas Nr. P54/2015 ir Nr. P56/2015 advokatui sumokėta 2 716 Eur, 2015 m. spalio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. P59/2015 (II t., b. l. 152), kurioje už atsiliepimo į atskirąjį skundą administracinėje byloje Nr. eAS-1282-575/2015 parengimą ir pateikimą nurodyta mokėti suma – 200 Eur, bei 2015 m. spalio 13 d. vietinio mokėjimo nurodymas (II t., b. l. 153), patvirtinantis, jog pagal sąskaitą Nr. P59/2015 advokatui sumokėta 200 Eur.Kadangi teisinės paslaugos (skundo parengimas ir pateikimas) pareiškėjui buvo suteiktos 2015 m. III ketvirtį, jam priteistinų atstovavimo išlaidų maksimalūs dydžiai apskaičiuotini pagal 2015 m. I ketvirtį buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir Rekomendacijų 8 punkte nurodytais koeficientais, pareiškėjui už skundo parengimą ir pateikimą priteistinų išlaidų maksimalus dydis – 1 749,50 Eur (699,80 Eur x 2,5). Prašomų priteisti išlaidų už skundo parengimą ir pateikimą dydis – 2 016 Eur – viršija šį maksimalų dydį, todėl yra atitinkamai mažintinas. Teisinės paslaugos (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas ir pateikimas) pareiškėjui buvo suteiktos 2015 m. IV ketvirtį, todėl jam už šias teisines paslaugas priteistinų išlaidų maksimalus dydis – 285,56 Eur (713,90 Eur x 0,4). Prašomų priteisti išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą dydis – 200 Eur – neviršija šio maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, nenustatė pagrindo jam priteisti mažesnį nei maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydį. Taigi, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista bylinėjimosi išlaidų suma turėjo būti 1 970, 50 Eur (1 749,50 Eur + 200 Eur + 21 Eur).Pareiškėjas prašo atlyginti išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą – 800 Eur. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta 2016 m. kovo 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 22/2016 (IV t., b. l. 13), kurioje nurodyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą nagrinėjamoje byloje mokėtina suma – 800 Eur, 2016 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymo išrašas (IV t., b. l. 14), patvirtinantis, jog pagal sąskaitas Nr. 23/2016 ir Nr. 22/2016 advokatui buvo pervesta 2 312 Eur, bei 2015 m. liepos 16 d. atstovavimo sutartis Nr. S-P10/2015 (IV t., b. l. 15). Teisinės paslaugos (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas) pareiškėjui buvo suteiktos 2016 m. I ketvirtį, todėl jam už šias teisines paslaugas priteistinų išlaidų maksimalus dydis – 955,63 Eur (735,10 Eur x 1,3). Prašomų priteisti išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą dydis – 800 Eur – neviršija šio maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, nenustatė pagrindo jam priteisti mažesnį nei maksimalus bylinėjimosi išlaidų dydį.Apibendrindama išdėstytus motyvus ir atsižvelgdama į po pirmosios instancijos teismo sprendimo priimtus Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4109-629/2017, kuriame nustatyti nagrinėjamai bylai prejudiciniai faktai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas panaikinti atsakovo sprendimą panaikinti pareiškėjo licencijas Nr. 001 ir Nr. 003, įformintą atsakovo 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. (15.11)-A4-9998, yra suderinamas su byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jį naikinti ar keisti. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo pareiškėjui atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (įskaitant administracinę bylą Nr. eAS-1282-575/2015), dydį – 2 237 Eur, šis dydis mažintinas iki 1 970,50 Eur. Pareiškėjui taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, – 800 Eur. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjui asociacijai „EEPA“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (įskaitant administracinę bylą Nr. eAS-1282-575/2015), dydį sumažinti iki 1 970,50 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų septyniasdešimties eurų penkiasdešimties centų).
Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Pareiškėjui asociacijai „EEPA“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.
Nutartis neskundžiama.