Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Živilei Kalasauskaitei, Audronei Glambienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-06-13 nutarimo E. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistas M. B. 2017-06-13 priėmė nutarimą, kuriuo E. R. pripažino kaltu padarius ANK 349 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir pareiškė įspėjimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius 2017-03-24 raštu Nr. A63-208/17(3.2.1-EM4) nustatė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) bendrojo naudojimo objektų administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio mėnesį atliko Namo 2 ir 3 laiptinės elektros skydelių remonto darbus privalomųjų darbų tvarka. Pagal 2016-11-07 balsų skaičiavimo protokolą 1-osios laiptinės patalpų savininkai nepritarė darbams, likusių trijų laiptinių patalpų savininkų balsavimas neįvyko. Privalomieji darbai atliekami nustačius namo bendrojo naudojimo objekto neatitikimą esminiams statinio reikalavimams. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją elektros skydelių privalomųjų remonto darbų poreikis buvo nustatytas 2015-03-09 apžiūros aktu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-03-09 apžiūros aktas yra neišsamus ir nepakankamas Namo inžinerinių sistemų neatitikimui esminiams statinio reikalavimams nustatyti. Dėl Namo 2 ir 3 laiptinės elektros skydelių remonto darbų turėjo būti priimtas minėto daugiabučio gyvenamoji namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka – butų ar kitų patalpų savininkų susirinkime ar balsuojant raštu. Nustatyta, kad sprendimas dėl Namo 2 ir 3 laiptinės elektros skydelių darbų, daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas nėra priimtas. E. R., atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, tokia savo veika pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-15 nutarimu Nr. 831 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punkto nuostatą – įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Skunde nurodoma, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau - Nuostatai), 3 punktas numato, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinant jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau - privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau - patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Šiuo atveju, vadovaujantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, Namo elektros skydelių būklės neatitikimas privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams buvo nustatytas 2016-10-06 defektiniame akte, kurį surašė kompetentingi specialistai ir patvirtino Namo techninis prižiūrėtojas, todėl Administratorius neturi jokių pagrįstų abejonių dėl galimo defektinio akto išvadų nepagrįstumo. Vis dėlto, atkreipia dėmesį, kad nei Reglamentas, nei kiti teisės aktai nenumato išskirtinių teisių vietos savivaldos institucijų pareigūnams vertinti gyvenamojo namo ar jo dalių atitikimo privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams. Todėl jam, E. R. iš esmės nesuprantama, kokiais teisiniais pagrindais ar faktinėmis aplinkybėmis, bendrosios inžinerinės įrangos būklės nustatymo aktais ir kt., daroma išvada dėl darbų neatitikimo privalomiesiems reikalavimams, ypač, kai Administratorius 2017-04-10 raštu (Reg. Nr. ZB-RS-17-0228) kvietė Poskyrio specialistus atvykti į Namą ir patiems įsitikinti inžinerinės įrangos būkle. Dar daugiau, kadangi dar ne visi Namo elektros skydeliai pakeisti, Poskyrio pareigūnai, dar turėjo galimybę įvertinti elektros skydelių būklę ir įsitikinti, kad jie privalo būti remontuojami ir atitinka požymius, kuriais remiantis jie pripažinti neatitinkantys statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams. Administratorius buvo pasirengęs suteikti visą reikalinga informaciją ir prieigą, jeigu tik bus siekiama visapusiškai įvertinti galimą Administratoriaus funkcijų pažeidimą. Tačiau Administracijos pareigūnai. Savivaldybės specialistai vietoj to, kad įvertinti tikrąją faktinę situaciją, remdamasi tik savo jokiais objektyviais įrodymais nepagrista nuomone surašė Nutarimą ir skyrė nuobauda už tai, kad Administratorius tinkamai vykdė savo įstatymines pareigas ir veikė gyventojų interesais.

Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamos situacijos kontekste svarbu akcentuoti, jog Administratorius nustatė, kad elektros skydelių būklė neatitinka STR 1.12.05:2010 reikalavimų, kas yra priskiriama privalomiesiems reikalavimams ir todėl jo remontas yra būtinas. Ši aplinkybė vertintina ir pagal tai, ar jų būklė esmingai ribojo statinio naudojimą, ar pažeidimai gali gadinti turtą, pakenkti pagrindinėms namo konstrukcijoms, sumažinti jų patvarumą ir atsparumą, riboti statinio naudojimą ir sukelti nepatogumų, nes gali gadinti individualiai naudojamas gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, neužtikrinti statinio konstrukcijų tvirtumo ir saugumo, statinio vidaus patalpų higieninės būklės ir kt. Pasak pareiškėjo akivaizdu, jog elektros skydelio remonto darbus būtina atlikti atsižvelgiant jau vien į tai, kad nustatyta būklė neužtikrino saugaus ir stabilaus elektros energijos tiekimo į patalpas, atskiri elementai yra visiškai susidėvėję ir yra avarinės būklės, kaip bendrojo naudojimo objektas neatitinka nurodytų reikalavimų ir kelia grėsmę namo gyventojų butams ir sveikatai bei gyvybei, nes gali atsirasti įtampa gyventojų įnulintuose el. prietaisuose, o prisilietus prie tokio prietaiso patiriamas elektros smūgis, galimas labai stiprus sveikatos sutrikdymas. Todėl, vertinant aukščiau išdėstytą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo imtis veiksmų ir organizuoti remonto darbų atlikimą.

Skunde nurodoma, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 1-2011 (toliau - Taisyklės) (2017 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-982 redakcija) aiškiai apibrėžia priežiūros ir kontrolės vykdytojo kompetenciją. Pažymima, kad iš esmės priežiūros ir kontrolės vykdytojas atlieka bendrojo naudojimo objektų administratoriaus su administruojamu namu susijusios dokumentacijos ir teikiamos informacijos patikrinimą. Minėtasis teisės aktas (Taisyklės) nesuteikia Pareigūnams teisės vertinti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, įskaitant ir ginčo Namą, numatomų atlikti/atliktų bendrosios dalinės nuosavybės remonto darbų pobūdžio, t. y., ar remonto darbai gali/negali būti priskiriami privalomiesiems darbams. Atsižvelgiant į tai, pasak pareiškėjo akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju išdėstyti teiginiai apie Namo elektros skydelių remonto darbų priskyrimo negalimumą prie privalomųjų remonto darbų liudija vietos savivaldos pareigūnų kompetencijos, numatytos teisės aktuose, viršijimą.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog Namo administratorius nuolat organizavo Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus, kurių metu turėjo būti sprendžiami klausimai dėl elektros skydinių remonto darbų, tačiau susirinkimai neįvykdavo dėl nesusirinkusios Namo bendrasavininkų daugumos. Tokiu atveju, kai remontas skirtas pašalinti objekto neatitikimą privalomiesiems reikalavimams, o bendraturčiai vengia priimti sprendimą dėl būtinų darbų atlikimo, pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bendraturčių sutikimas neprivalomas ir darbų atlikimas yra organizuojami administratoriaus sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas" normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis).

Skunde pažymima, kad administratoriaus vadovo pareigas jis, E. R. eina tik nuo 2017-03-24, o Administratoriaus neva padarytas pažeidimas atliktas dar 2016 m., todėl net ir pripažinus Administratoriaus pažeidimą, Pareiškėjui kaip Administratoriaus vadovui atsakomybė negali būti taikoma.

Pasak pareiškėjo, pati Administracija nurodė, jog pažeidimas buvo padarytas tuomet, kai Administratorius atliko elektros skydelių remonto darbus. Taigi, vertinant šias aplinkybes - pažeidimas buvo padarytas būtent 2016 m. gruodžio mėnesį, t. y., dar galiojant senajam Administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau - ATPK). Vadovaujantis ATPK nuostatomis, o būtent 158² str. atsakomybė galėjo kilti jei i) jis, E. R. nevykdytų Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo pareigų, nustatytų teisės aktuose, kai nepaskirti namo bendrojo naudojimo objektų techniniai prižiūrėtojai arba paskirti techniniai prižiūrėtojai neatitinka jiems nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, ii) nesudaryti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar kitokio tvarkymo) metiniai ir (ar) ilgalaikiai planai, iii) sprendimai dėl šių objektų atnaujinimo (remonto ar kitokio tvarkymo) priimti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, iv) nesilaikoma teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl informacijos teikimo ir (ar) administravimo veiklos metinės ataskaitos pateikimo šių objektų savininkams, v) padaryta žala administruojamiems objektams ar aplinkai. Atsižvelgiant į šio kodekso normos turinį, pasak pareiškėjo akivaizdu, jog nebuvo numatyta Administratoriaus atsakomybė už netinkamą savo pareigų atlikimą ar tuo labiau už objektų, kurie neatitinka privalomuosius reikalavimus, remonto darbų atlikimą be gyventojų pritarimo.

Skunde pažymima, kad naujasis teisės aktas taikomas nuo jo įsigaliojimo momento tai faktinei sudėčiai, kuri atsirado jo galiojimo metu, todėl, atitinkamai, jis neturi galios atgal, negali būti taikomas įvykiams, faktams ir santykiams, įvykusiems iki jo įsigaliojimo. Išimtinais atvejais norminiai aktai gali turėti atgalinę galią, t. y., jo normos taikomos faktams, kurie atsirado iki to akto įsigaliojimo, kai: 1. apie tai nurodyta pačiame akte; 2. jų normos panaikina ar sušvelnina teisinę atsakomybę už teisės pažeidimus; 3. konkretina ankščiau išleistus norminius aktus. Šiuo konkrečiu atveju, jam, E. R. administracinė nuobauda buvo paskirta vadovaujantis nuo 2017-01-01 galiojančiu Administracinių nusižengimu kodeksu (toliau - ANK), tai yra jau po atliktų darbų.

Institucija, priėmusi nutarimą, atsiliepimu prašo E. R. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-15 nutarimu Nr. 831 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo taisyklių 3 punkto nuostata numato: „Pagrindinis administratoriaus uždavinys - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus - užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau - privalomieji reikalavimai) įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso – 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė minėto nutarimo 3 punkto nuostatą. Tai patvirtina 2017-03-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus raštas Nr. A63-208/17(45151)(3.2.1-EM4) „Dėl darbų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)“, kuriuo nustatytas administracinis nusižengimas. Sprendimas pakeisti elektros skydelius daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2 ir 3 laiptinėse buvo priimtas esant 1 laiptinės gyventojų nesutikimui bei neįvykus 2-4 laiptinių gyventojų balsavimui, todėl namo administratorius pažeidė minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 831 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 3 punkto nuostatą „įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka“. Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.85 str. 1 d. numato, jog „sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip“. Namo, kuriame buvo atlikti elektros skydelių remonto darbai, administratorius privalėjo žinoti, jog priimdamas sprendimą dėl bendrojo naudojimo patalpose esančių elektros skydelių remonto neturint gyventojų sutikimo pažeidžia ne tik minėto Vyriausybės nutarimo normas, bet ir tiesiogiai įstatymo numatytus įpareigojimus. Tai patvirtina 2016-11-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ protokolas Nr. BAL-003387 „Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas“ iš kurio matyti (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio gyventojų balsavimo rezultatai, kurie parodo, jog 1-osios laiptinės gyventojai priėmė sprendimą neatlikti elektros skydelių tvarkymo darbų, likusių laiptinių gyventojai sprendimo nepriėmė nesusirinkus balsų daugumai. Taigi pareiškėjas pažeidė ne tik minėto teisės akto 3 punkte įtvirtintus įpareigojimus, bet ir pažeidė įstatymines nuostatas įtvirtintas CK 4.85 str. priimti sprendimus susijusius su bendrojo naudojimo objektais turint gyventojų sutikimą.

Institucija atsiliepime nurodo, kad Pareiškėjas, teigia, jog Administracija nevertino ir savo nutarime nepasisakė, dėl kokių priežasčių apžiūros akte kompetentingų specialistų nustatyti bendrojo naudojimo objektų trūkumai nėra svarbūs ir negali būti prilyginami privalomiesiems darbams. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyriaus 2017-03-24 raštu Nr. A63-1 8/17(45151)(3.2.1-EM4) buvo informuotas, jog 2015-03-09 apžiūros aktas yra neišsamus ir nepakankamas Namo inžinerinių sistemų neatitikimo esminiams statinio reikalavimams nustatyti. Privalomieji darbai atliekami nustačius namo bendrojo naudojimo objekto neatitikimą esminiams statinio reikalavimams. Todėl, neaišku, kodėl remiantis 2015-03-09 „Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu“ Nr. DA38734 darbai buvo atliekami tik 2016 m. pabaigoje. Jeigu darbai įvardijami, kaip privalomieji, juos privaloma atlikti nedelsiant. Minėtame, akte nenurodyti konkretūs elektros skydelių defektai, nenurodyta kiekvieno namo aukšto elektros skydelio būklė ir defektai. 2015-03-09 apžiūros akte yra tik įvardyta ir suabsoliutinta viso namo elektros skydelių avarinė būklė nepagrindžiant jokiais objektyviais įrodymais ir neatsižvelgiant į kiekvieno elektros skydelio būklę. Taigi atsižvelgiant į minėtame akte Nr. A63-208/17(45151)(3.2.1-EM4) „Dėl darbų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)“ išdėstytą aplinkybių visumą pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad aktas, kuriuo nustatyta skydelių būklė yra neišsamus ir remiantis juo negalima daryti išvados apie elektros skydelio remonto darbų atlikimą kaip privalomųjų, be kita ko Vilniaus miesto savivaldybės administracija pabrėžia, jog minėtas aktas buvo priimtas dar 2015-03-09, o darbai atliekami tik 2016 m. pabaigoje, todėl darytina išvada, jog tokių darbų traktuoti privalomaisiais negalima, kadangi privalomųjų darbų esmė yra juos atlikti nedelsiant, siekiant išvengti didesnių rizikų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškėjo argumentas, jog Administracija nevertino ir savo nutarime nepasisakė, dėl kokių priežasčių apžiūros akte kompetentingų specialistų nustatyti bendrojo naudojimo objektų trūkumai nėra svarbūs ir negali būti prilyginami privalomiesiems darbams yra nelogiškas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija aiškiai išdėstė savo argumentus dėl 2015-03-09 „Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto“ Nr. DA38734, neatitikimo esminiams statinio reikalavimams nustatyti.

Dėl Administracinių nusižengimų kodekso taikymo atsiliepime nurodoma, kad ATPK 158² str. norma tiesiogiai įtvirtina atsakomybę daugiabučių namų administratoriams už sprendimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų remonto ar tvarkymo, priimtus nesilaikant teisės aktuose numatytos tvarkos.

Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nusižengimo nustatymo metu įmonės vadovo pareigas ėjusiam asmeniui, pareiškėjui E. R.. Atsižvelgiant į tai, jog administracinis nusižengimas nustatytas 2017-03-24 minėtu raštu bei į tai, jog ATPK negalioja nuo 2017-01-01 pareiškėjui buvo pritaikytos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) normos už atliktą neteisėtą veiką. Pareiškėjui buvo pritaikytos pažeidimo nustatymo metu galiojusias teisės normos, kurios numato atsakomybę už administratoriaus pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą. ANK 349 str. 1 d. norma numato atsakomybę už administravimo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, kas visiškai paneigia pareiškėjo argumentus apie tai, jog atsakomybė už pažeidimą, kurio pagrindu buvo priimtas administracinio nusižengimo protokolas nebuvo numatyta. Administracija akcentuoja, kad tiek anksčiau galiojęs ATPK teisinis reglamentavimas, tiek dabar galiojančio ANK teisinis reglamentavimas numato atsakomybę už nevykdymą ar netinkamą administratoriaus pareigų vykdymą, o šią nuostatą detalizuoja minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-15 nutarimas Nr. 831 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“, kurio 3 punkto nuostata numato administratoriaus pareigą įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Taigi atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jog Administratorius atliko elektros skydelių remonto darbus (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo antroje ir trečioje laiptinėje, nesant šių laiptinių gyventojų daugumos pritarimo, Administratorius pažeidė CK 4.85 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų remonto tik namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, taip kartu pažeisdamas ir savo kaip administratoriaus įsipareigojimą visas teisės aktų numatytas pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų (namo gyventojų) interesais.

Pareiškėjo teiginiai, jog jis administratoriaus pareigas eina tik nuo 2017-03-24, o administratoriaus neva padarytas pažeidimas atliktas dar 2016 m., yra nepagrįsti, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos duomenimis, nusižengimo akto surašymo metu pareiškėjas buvo daugiabučių administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) namo gyventojai neturėjo kito atstovo ir nebuvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, atsakomybė, numatyta minėtuose straipsniuose už pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą tiesiogiai kyla administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir administracinė nuobauda pagrįstai skirta administratoriaus vadovui E. R..

Teismo posėdyje skundą padavusio asmens atstovas advokatas Mindaugas Barkauskas paaiškino, kad viskas nurodyta pačiame skunde, jį palaiko, šioje byloje vienas iš keliamų klausimų teisės taikymo klausimas, tai yra materialiosios administracinių nusižengimų kodekso dalies taikymo momentas, kadangi iš faktinių aplinkybių matyti, kad veika padaryta 2016 metais, nusižengimo kodeksas, pagal kurį kvalifikuota veika, įsigaliojęs 2017-01-01, aplinkybė, kuri teisės taikymu išspręsti reikšminga, tai kada padaryta veika, kuri vertinama kaip pažeidimas ar nepažeidimas.

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios nutarimą atstovė L. N. paaiškino, kad Savivaldybė su skundu nesutinka, jų motyvai ir argumentai išdėstyti atsiliepime.

Skundas tenkintinas.

ANK 349 str. 1 d. numatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus, kas užtraukia įspėjimą arba baudą daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar bendrojo naudojimo objektų administratoriui – fiziniam asmeniui arba juridinio asmens vadovui nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų.

Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones. Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius nusižengimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus nusižengimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę.

Nagrinėjamo galimo administracinio nusižengimo kontekste pasisakytina, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 str. 1 d., būtina nustatyti administracinio nusižengimo sudėties elementą – subjektą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius 2017-03-24 raštu Nr. A63-208/17(3.2.1-EM4) nustatė, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas) bendrojo naudojimo objektų administratorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio mėnesį atliko Namo 2 ir 3 laiptinės elektros skydelių remonto darbus privalomųjų darbų tvarka. Privalomieji darbai atliekami nustačius namo bendrojo naudojimo objekto neatitikimą esminiams statinio reikalavimams. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją elektros skydelių privalomųjų remonto darbų poreikis buvo nustatytas 2015-03-09 apžiūros aktu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-03-09 apžiūros aktas yra neišsamus ir nepakankamas Namo inžinerinių sistemų neatitikimui esminiams statinio reikalavimams nustatyti. Atsižvelgiant į Administratoriais pateiktą informaciją ir išdėstytas aplinkybes, Name atlikti elektros skydelių remonto darbai negali būti priskiriami privalomiems remonto darbams; Administratorius privalėjo gauti daugumos bendrasavininkų sutikimą jiems atlikti.

E. R. skunde nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus pareigas jis eina nuo 2017-03-24, o administratoriaus neva padarytas pažeidimas atliktas dar 2016 m., todėl net ir pripažinus administratoriaus pažeidimą, Pareiškėjui kaip administratoriaus vadovui atsakomybė negali būti taikoma. Iš byloje esančio atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. V16-459505 matyti, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), antros laiptinės elektros skydelių tvarkymas buvo atliekamas nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. Taigi, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antros laiptinės elektros skydelių remonto darbai buvo atlikti 2016 m. gruodžio mėnesį. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės matyti, kad E. R. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2017-03-24 (įregistruota nuo 2017-05-05), D. Z. paskirtas direktoriumi nuo 2014-10-01, įgaliojimų pabaiga 2017-03-24 (įregistruota nuo 2014-10-14 iki 2017-05-05). Iš byloje esančio 2017-01-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto, adresuoto Z. T., Nr. ŽB-RS-17-0094A matyti, kad raštą kaip direktorius pasirašo D. Z.. ANK 2 str. numato, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, E. R., kaip įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už teisės pažeidimus, kurie galimai buvo padaryti jam nesant ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, o tai, kad pareiškėjas E. R. 2017 m. kovo mėnesį atlikto patikrinimo metu vadovavo minėtai įmonei nesudaro teisinio pagrindo pastarąjį traukti atsakomybėn pagal ANK 349 str. 1 d. už veiką, kurios galimo padarymo metu jis nevadovavo įmonei.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad E. R. yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 str. 1 d., kadangi jis nebuvo nurodyto nusižengimo tinkamas subjektas. Dėl nustatytų ir aptartų faktinių aplinkybių teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl kitų pareiškėjo E. R. skundo argumentų.

Dėl išdėstytų aplinkybių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-06-13 nutarimas Nr. SAVAD-13ANH-104181666-17 naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena E. R. atžvilgiu nutrauktina, nesant padarytai veikai turinčiai administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-06-13 nutarimą Nr. SAVAD-13ANH-104181666-17 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.