Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. I. patikslintą ieškinį (skundą) atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jam būnant prie 3-čio sargybos posto patalpų, 15-to būrio tvarkdarys atnešė ir numetė 4 krepšius su jo asmeniniais daiktais, o pats nieko nesakydamas pabėgo. Tarp tvarkdario atneštų daiktų trūko dar vieno juodos spalvos medžiaginio lagamino, kainuojančio 23 eurus. Jame buvo sudėti jo asmeniniai daiktai – radijo imtuvas „Denver“, kainuojantis 37 Eur, barzdaskutė „Philips“, kainuojanti 55,99 Eur, televizoriaus „Telefunken“ pultelis, kainuojantis 15 Eur, rankinis laikrodis „Fossil“, kainuojantis 209 Eur, vienas naujas 140 g. talpos indelis tabako „Winston“, kainuojantis 18 Eur, 2 pypkės „Adsorba“, kurių bendra vertė 134 Eur, 6 itališki rašaliniai parkeriai, kurių bendra vertė 60 Eur, 200 rašalinių kapsulių, kurias vertina 55 Eur, 8 itališki tušinukai, kurių bendra vertė 8 Eur, 1 chalatas „Adidas“, kainuojantis 80 Eur, 6 marškinėliai, 5 marškiniai ir 7 apatinės kelnaitės, kuriuos vertina 40 Eur, 3 odinės striukės „D. D.“ (viena – juoda, kitos 2 – rudos), kurių bendra vertė 840 Eur, raudona odinė užrašų knygelė su asmeniniais užrašais, telefonų numeriais ir adresais, kainuojanti 40 Eur, 3 sportiniai kostiumai „Adidas“, kurių bendra vertė 420 Eur, 2 golfai „Armani“, kurių bendra vertė 160 Eur, 2 poros sportinių batų „Adidas“, kurių bendra vertė 120 Eur, 1 odinis diržas „Ramel“, kurį vertina 10 Eur, 1 odinis diržas „Italija“, kurį vertina 10 Eur, ausinės „Aretech“ 20 Eur vertės ir 2 elektros ilgintuvai su išjungikliais, kurių bendra vertė 10 Eur. Lagamine buvo ir smulkesnių daiktų, kremų, muilų, parfumerijos, kurie didesnės vertės neturėjo. Iš viso jam buvo padaryta 2364,99 Eur turtinė žala.

Su jam atneštais daiktais nuėjo į kamerų tipo patalpas ir ten budėjusiam pareigūnui pranešė apie tai, kad jam nebuvo atnešta dalis daiktų. Pareigūnas paaiškino, kad jei nori būti pervestas į kamerų tipo patalpas, tai turi parašyti, kad daiktus gavo, o vėliau parašyti administracijai prašymą dėl dingusių daiktų. Kadangi jam buvo kilęs pavojus ir paskirtame būryje būti negalėjo, todėl parašė, kad daiktus turi, o kitą dieną (duomenys neskelbtini) pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus specialistui E. B. įteikė prašymą dėl dingusių daiktų. Jokio atsakymo nesulaukė, todėl praėjus tam tikram laikui prašymą dėl dingusių daiktų įteikė specialistui A. A., tačiau minėtas pareigūnas tą prašymą jam grąžino, pareikšdamas, kad jokių daiktų niekas neieškojo ir neieškos. Daiktų niekas neieškojo, o tik atsirašinėjo į jo pateiktus skundus.

Pagal jo 2018-12-03 kreipimąsi į Kauno apygardos Alytaus prokuratūrą dėl daiktų vagystės 2018-12-17 (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-0-00046-18, kuriame jis pripažintas nukentėjusiu. Ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, jo dingę daiktai nesurasti, nors nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo treji metai.

(duomenys neskelbtini) pataisos namai neužtikrino jam (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuostatuose ir įstatymuose numatytos nuteistųjų apsaugos, kadangi buvo pervestas į būrį, kuriame kilo pavojus jo gyvybei ir sveikatai. (duomenys neskelbtini) pataisos namai, pažeisdami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 13 punkte įtvirtintą išsamumo principą, į jo prašymus dėl daiktų dingimo visiškai nereagavo, jų neužregistravo, į juos neatsakė ir tik parašius skundą Kalėjimų departamentui, atsakė formaliai, neanalizuojant ir neaptariant visos susidariusios situacijos ir aplinkybių. Pataisos namai laiku nesiėmė priemonių dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo užkardymo ir iš karto 15 būryje likusių dalies daiktų nesurado ir nepaėmė, todėl vėliau jo nurodyti daiktai nebuvo surasti.

(duomenys neskelbtini) pataisos namai, netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose numatytas pareigas, todėl elgėsi nerūpestingai, neteisėtai (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis. Dėl nusikalstamos veikos (asmeninių daiktų vagystės pataisos namuose) jam buvo padaryta 2364,99 Eur turtinė žala.

Dėl asmeninių daiktų vagystės pataisos namuose jis patyrė dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimą, pažeminimą, emocinę depresiją, ir kitų nepatogumų. Dėl pavogtos užrašų knygutės, kurioje buvo surašyti jam artimų žmonių adresai, telefonų numeriai, vokų ir rašymo priemonių vagystės, kurį laiką negalėjo susisiekti su artimaisiais – parašyti laiškų, paskambinti, o artimiesiems pradėjo skambinti nežinomi asmenys ir jo vardu prašyti pervesti pinigų. Be to, dėl dingusių apatinių drabužių, tabako gaminių ir įrankių bei higienos priemonių, 2 savaites būdamas kamerų tipo patalpose, neturėjo galimybės rūkyti, pasikeisti apatinių drabužių, tinkamai nusiprausti, išsivalyti dantų ir apsiskusti, nes tas dvi savaites negalėjo šių priemonių nusipirkti pataisos namų parduotuvėje, kadangi įstaigos administracija jam to neleido padaryti. Dėl to negalėjo miegoti, jautėsi nevisavertis ir pažemintas. Patirtą neturtinę žalą jis vertina 1500 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos esmė, teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų

2021-06-11 ieškovas N. I. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, pateikė patikslintą skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 39-43), ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) pataisos namų, 2364,99 Eur turtinei ir 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas aukščiau nurodytas aplinkybes.

Regionų apygardos administracinis teismas 2022-04-06 sprendimu (1 tomas, b. l. 1-9) pareiškėjo N. I. skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs Lietuvos valstybės atstovo (duomenys neskelbtini) pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y., neužtikrinus N. I. asmeninių daiktų apsaugos bei jo saugumo pataisos namuose, o bylos dalį pagal pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika, ir dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus neteisėtų veiksmų, atliekant ikiteisminį tyrimą, atlyginimo išskyrė į atskirą bylą, ir perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Alytaus apylinkės teismui iš patikslintame skunde išdėstytų argumentų nustatęs, jog pareiškėjas skunde taip pat išdėstė aplinkybes dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo ir dėl ikiteisminio tyrimo institucijos ((duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus) vilkinimo operatyviai atlikti procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nurodė, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, yra įtvirtinta CK 6.272 straipsnyje, o administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas nurodytų asmenų neteisėtų veiksmų vertinimas, taip pat kildinamo iš tokių veiksmų bei nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimas, nes tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja žalą kildino iš nusikalstamos veikos, dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl daiktų vagystės (duomenys neskelbtini) pataisos namuose) ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų netinkamų veiksmų, o pagal šį skundo pagrindą prašomos žalos priteisimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, kadangi susijęs ne su viešuoju administravimu, bet veiksmais, atliekamais baudžiamojo proceso tvarka ir šiuos veiksmus reglamentuojančiomis BPK teisės normomis.

2022-05-09 N. I. dėl šio Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo pateikė apeliacinį skundą (2 tomas, b. l. 33-42), prašydamas sprendimą panaikinti, o taip pat panaikinti ir jo dalį, kuria dalis skundo perduota nagrinėti Alytaus apylinkės teismui.

2023-03-08 nutartimi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) N. I. skundą atmetė, o 2022-04-06 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą paliko nepakeistą.

Nutartyje pasisakydamas dėl bylos perdavimo bendrosios kompetencijos teismui, LVAT nurodė (nutarties 30-31 pastraipos), kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo keliamą ginčą dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas siejo su (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu) neužtikrinus pareiškėjo asmeninių daiktų apsaugos, pareiškėjo saugumo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, atlyginimo, o Alytaus apylinkės teismui perdavė tik bylos dalį pagal pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika, ir dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus neteisėtų veiksmų, atliekant ikiteisminį tyrimą, atlyginimo. LVAT taip pat nurodė, kad viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Kadangi nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė (duomenys neskelbtini) pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo), dėl kurių pareiškėjas tariamai patyrė jo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą, pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai buvo atmestas. Tokiu būdu, administraciniai teismai nenustatė (duomenys neskelbtini) pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo), o nesant neteisėtų veiksmų ir neveikimo (vienos iš atsakomybės sąlygų), atsisakė priteisti turtinę ir neturtinę žalą kildinamą iš pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų netinkamų veiksmų

Ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl ikiteisminio tyrimo institucijos ((duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus) grindžiamas Kriminalinės žvalgybos skyriaus vilkinimu operatyviai atlikti procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad pataisos namai laiku nesiėmė priemonių dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo užkardymo ir iš karto 15 būryje likusių dalies daiktų nesurado ir nepaėmė, todėl jo vėliau nurodyti daiktai nebuvo surasti, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas.

Pažymėtina, kad nurodyti administracinių teismų sprendimai turi prejudicinę reikšmę šiai bylai, nagrinėjant ir bendrosios kompetencijos teismui perduotą nagrinėti ieškovo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus neteisėtų veiksmų, atliekant ikiteisminį tyrimą, nes administraciniai teismai jau nustatė aplinkybes, kad Kriminalinės žvalgybos skyrius (toliau - Skyrius), tirdamas 2018-05-17 N. I. atsisakymą būti jam paskirtame būryje, neturėjo informacijos dėl daiktų dingimo. Informacija dėl galimos daiktų vagystės (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje gauta tik 2018-12-03 iš prokuroro, todėl 2018-12-17 pagal N. I. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš prie bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 02-0-00046-18 matyti, kad pagal ieškovo pareiškimą Kauno apygardos Alytaus prokuratūrai dėl galimos daiktų vagystės (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2018-12-17 (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas 2019-02-13 nutarimu pripažintas nukentėjusiu. Ikiteisminis tyrimas 2019-04-25 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu sustabdytas, nes atlikti visi reikiami proceso veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį (padariusius) asmenis, tačiau toks asmuo nenustatytas.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai.

Kasacinio teismo praktikoje, nuosekliai formuluojamoje aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, išaiškinta, kad ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Vertinant pareigūnų veiksmus CK 6.272 straipsnio 1 dalies aspektu, neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuoti baudžiamojo proceso normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas, ir tai lemia teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų vertinimo civilinės teisės požiūriu netapatumą tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Administracinių teismų sprendimais (1 tomas, b. l-19, 2 tomas, b. l. 58-67) nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, o ieškovui neįrodžius kitų civilinės atsakomybės sąlygų (pareigūnų veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmu (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio), ieškinys nurodyto reikalavimo apimtyje atmetamas, nes šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala atsirado būtent dėl nurodyto subjekto neteisėtų veiksmų. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika

Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja BPK II dalies IX skyriaus 109-117 straipsnių nuostatos, pagal kurias asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ir kaltinamajam arba už įtariamojo ir kaltinimo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąją byla. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi; civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Įtariamieji ir kaltinamieji baudžiamojoje byloje dar nenustatyti, ikiteisminis tyrimas sustabdytas. Reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš valstybės dėl trečiųjų asmenų padarytos žalos, nebaigus ikiteisminio tyrimo, taip pat nepagrįstas. Todėl reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią ieškovas kildina iš nusikalstamos veikos, taip pat atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.