- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2-554-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00254-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nikėja“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2765-656/2019 pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nikėja“ dėl negrąžintos paskolos dalies, palūkanų ir delspinigių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Nikėja“ 1 381 921,73 Eur nepadengtą skolos dalį, 1 034 995,10 Eur sutartines palūkanas ir 13 882,84 Eur delspinigių, iš viso – 2 430 799,67 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti E. G. ieškinį atsakovei UAB „Nikėja“, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.
3. Teismas nustatė, kad ieškinys dėl skolos priteisimo pareikštas juridiniam asmeniui, kurio buveinė, Juridinių asmenų registro duomenimis, yra Klaipėdos mieste, todėl bylos teismingumas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsniu.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog šalys tarpusavio susitarimu būtų pakeitusios teritorinį teismingumą, o atsakovės įsiskolinimą ieškovas kildina iš paskolos sutarties, iš kurios nuostatų matyti, kad šalys tarpusavio ginčus sutarusios spręsti Klaipėdos miesto apylinkės teisme arba Klaipėdos apygardos teisme.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas E. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir grąžinti ieškinį nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
5.1. Vadovaujantis CPK 30 straipsnio 6 dalimi, ieškinys dėl žalos, padarytos asmens turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą. Ieškovo gyvenamoji vieta ir gyvenamosios vietos registracija yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas ieškinį padavė Vilniaus apygardos teismui. CPK 30 straipsnyje įtvirtintos alternatyvaus teismingumo taisyklės. Jos suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.
5.2. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiamas atsakovės deliktine atsakomybe, todėl ieškinys dėl nuostolių priteisimo turi būti traktuojamas kaip ieškinys dėl žalos, padarytos asmens turtui, atlyginimo CPK 30 straipsnio 6 dalies prasme. Žalos sąvoka apima patirtus nuostolius, todėl šuo atveju teisė pasirikti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis). Taigi, šiuo atveju ieškovas gali nesilaikyti CPK 29 straipsnyje įtvirtintos bendrosios teismingumo taisyklės.
5.3. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, ne tik neatsižvelgė į įstatymo suteiktas galimybes ieškinį pateikti pagal ieškovo gyvenamąją vietą, bet ir į ieškovo finansinę padėtį, šeimos narių sveikatos būklę, dėl kurių ieškovas neturėtų galimybės vykti į teismo posėdžius Klaipėdos apygardos teisme ir neturi lėšų advokatui nusisamdyti. Teismas pažeidė ieškovo teisę ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo E. G. ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Nikėja“ (kurios buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) 1 381 921,73 Eur nepadengtą paskolos dalį, 1 034 995,10 Eur sutartines palūkanas ir 13 882,84 Eur delspinigių, iš viso – 2 430 799,67 Eur.
9. Minėtus reikalavimus ieškovas ieškinyje grindžia 2004 m. liepos 14 d. ieškovo ir atsakovės sudaryta Paskolos sutartimi Nr. 4/07/14, kurios pagrindu, ieškovo teigimu, jis paskolino atsakovei 5 000 000 Lt (1 448 100,09 Eur), o atsakovė įsipareigojo lėšas grąžinti bei mokėti sutartyje nustatytas palūkanas ieškovui, tačiau to nedarė; 2006 m. sausio 3 d. sudarytu susitarimu dėl minėtos paskolos sutarties pakeitimo, kuriuo šalys sutarė pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2006 m. gruodžio 31 d.; 2006 m. gruodžio 31 d. susitarimu dėl paskolos termino pratęsimo iki 2008 m. gruodžio 31 d., o taip pat argumentais dėl sutarties šalių pareigos sąžiningai vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bendradarbiauti su kita sutartis šalimi ir paskolos gavėjo pareigos pateikti įrodymus apie paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.
10. Taigi, priešingai nei atskirajame skunde teigia ieškovas, jo pateiktas ieškinys, pagal reiškiamo reikalavimo pobūdį bei ieškinio faktinį pagrindą, nelaikytinas reikalavimu dėl žalos, padarytos turtui (tuo labiau dėl delikto, kaip skunde nurodo apeliantas), atlyginimo, o priskirtinas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškiniams dėl skolos iš juridinio asmens priteisimo ir todėl tokio ieškinio teismingumas, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, nustatytinas pagal CPK 29 straipsnį, t. y. pagal Juridinių asmenų registre įregistruotą atsakovo (juridinio asmens) buveinės vietą.
11. Kadangi ieškovo ieškinys nelaikytinas ieškiniu dėl žalos, padarytos turtui, atlyginimo, ieškovas nepagrįstai remiasi CPK 30 straipsnio 6 dalyje nustatytu alternatyviu teritoriniu teismingumu ir to paties straipsnio 12 dalyje ieškovams, pareiškiantiems ieškinius, numatytus CPK 30 straipsnio 1–11 dalyse, užtikrinta teise pasirinkti vieną iš galimų teismų, tuo labiau kad Paskolos sutarties, iš kurios ieškovas kildina atsakovės pareigas grąžinti paskolintas lėšas, sumokėti palūkanas ir delspinigius už prievolės grąžinti skolą laiku neįvykdymą, 6.1 punkte šalys aiškiai sutarė, jog visus tarpusavio ginčus spręs Klaipėdos miesto apylinkės teisme ar Klaipėdos apygardos teisme.
12. Pažymėtina, kad CPK nesuteikia teisės teismui, sprendžiančiam ieškinio priėmimo klausimą, nukrypti nuo CPK įtvirtintų teismingumo taisyklių, atsižvelgiant į ieškovo turtinę ar šeiminę padėtį, todėl, priešingai nei mano ieškovas, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti E. G. ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, ir nurodęs ieškovui, gyvenančiam, jo teigimu, (duomenys neskelbtini), kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą, nelaikytinas pažeidusiu ieškovo teisę ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.
13. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.