Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-04-04 · Administracinė byla Nr. I-1430-171/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-04
Bylos Nr.
I-1430-171/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02969-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
G. P.
Atsakovas
Neįgalumo
Trečiasis asmuo
Neįgalumo
Advokatai
Kristina Mikolaitė
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1430-171/2013Proceso Nr. 3-61-3-02969-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 6.7, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai G. P., jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Skaistei Žostautaitei ir Kaziui Ramučiui Gelombickui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinis skyrius),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–6), prašydama:

1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2012-08-03 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2957;

Žemesnės instancijos teismas

2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-09-14 sprendimą Nr. SS-3235;

3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-10-24 sprendimą Nr. S-360;

4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrių pareiškėjai G. P. nustatyti 25 proc. darbingumo lygį bei specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad 2012-07-31–2012-08-03 darbingumo lygis buvo vertinamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Kauno II teritoriniame skyriuje, kuris nustatė 30 proc. darbingumo lygį, nors nuo 2009-08-18–2012-08-11 buvo nustatytas 25 proc. nedarbingumo lygis. Mano, kad nebuvo atsižvelgta į reikšmingas aplinkybes bei faktus, visapusiškai nesigilinta į situaciją, vertinant vien tik formaliai pagal teisės aktus. Dėl nepagrįstų sprendimų nedarbingumo darbingumo pensija sumažėjo nuo 842,84 Lt iki 698,84 Lt.

Paaiškina, kad nuo 2009-08-18 iki 2012-08-11 jai buvo nustatytas 25 proc. nedarbingumo lygis, o per tą laiką sveikatos būklė ne tik nepagerėjo, bet vis blogėja: 1977 m. pateko į avariją, kurios padarinius vis dar jaučia iki šiol, kankina abiejų kelio sąnarių skausmai, 2008 m. atliktos dvi dešinio kelio artroskopijos, 2009 m. diagnozuota III laipsnio gonartrozė, atlikta dešinio kelio endoprotezavimo operacija. Dėl operuoto kelio sąnario skausmų yra apribotos judėjimo galimybės (sunku eiti, pasilenkti, atsistoti), todėl vaikšto tik pasiremdama ramentais. 2011 m. liepos mėnesį atlikus tyrimą nustatyta, kad yra ryškus skausmingumas dešinio kelio sąnario lateralinėje pusėje bei patelofemoralinio sąnario srityje, stebima ryški dešinės šlaunies hipotrofija, yra kolateralinių raiščių laisvumas sulenktoje ir ištiestoje kelio sąnario padėtyse. Diagnozuotas nutukimas, dėl ko 2011-10-26 buvo atlikta skrandžio mažinimo operacija, 2012-06-21 atlikta flebektomija; nuo 2012-04-04 įtraukta į Valstybinės ligonių kasos eilę klubo sąnario endoprotezui gauti. 2012-09-17 Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumas pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog yra nustatytas ženklus dešiniojo kelio sąnario funkcijos sutrikimas, kuris ženkliai apriboja kasdieninę veiklą. Kelio sąnariai daug kartų buvo operuoti, tačiau skausmai niekada nebuvo nustoję. Kelio sąnario nejudrumas apsunkina gyvenimo sąlygas jau daugelį metų. Dėl dešinio kelio riboto sulenkimo, net ir naudodama ramentus, yra ne kartą pargriuvusi, o tai lėmė didesnius kojų bei nugaros skausmus. Skausmas progresuoja – apima nugarą ir kairę koją, todėl dar labiau mažėja judesių amplitudė. Be to, skausmas yra nuolatinis (pasireiškia ne tik kai juda, bet ir esant ramybės būsenoje). Visa tai neabejotinai turi neigiamų pasekmių asmeniniam bei socialiniam gyvenimui – negali atlikti net kasdienių veiksmų (apsimauti kojines, lipti laiptais, išlipti iš vonios ir t. t.). Tai labai apsunkina gyvenimą bei blogina jo kokybę. Negali nei dirbti, nei normaliai judėti, negali viena tvarkytis asmeninio gyvenimo, nuolatos reikalinga aplinkinių žmonių pagalba. Visa tai rodo, kad neturi jokių galimybių dirbti pagal savo profesinį išsilavinimą (verpėja). Įvairios dešinio kelio operacijos atliekamos jau daugelį metų. Vis dėlto sveikatos būklė nuo jų nepagerėja tiek, kad būtų pagrindas konstatuoti 30 proc. darbingumo lygį. Be to, 30 proc. darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus, t. y. iki 2020 m, o tai yra akivaizdus neįsigilinimas į sunkiai sergančio žmogaus padėtį.

Mano, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-05-22 įsakymas Nr. A1-354/V-402, kuriuo pakeistas 2005-03-21 įsakymas Nr. A1-78/V-179, diskriminuoja neįgaliuosius, nes suvaržė jų įstatymu nustatytas lengvatų teises. Pagal šį įsakymą nuo 2009-06-01 reikalaujama, kad neįgalieji pasirinktų vieną iš dviejų: arba kas mėnesį suteikiamą transporto išlaidų kompensaciją, arba specialaus automobilio įsigijimo ar pritaikymo neįgaliajam išlaidų kompensaciją kartą per 6 metus. Taip buvo pabloginta atskiros žmonių grupės (asmenų, turinčių judėjimo negalią) socialinė padėtis.

Paaiškina, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius atsisakė nustatyti specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį, nes jai nebuvo diagnozuota klubo ar kelio sąnario ankilozė. Tačiau įvairios dešinio kelio operacijos jai yra atliekamos jau daugelį metų, kas kartą gydytojams žadant sveikatos pagerėjimą, tačiau sveikatos būklė nepagerėja tiek, kad galėtų be techninių priemonių ar kitų asmenų pagalbos vaikščioti bei normaliai gyventi. Mano, kad jos sveikatos būklė atitinka Kriterijų sąrašo 3.7 punkte apibrėžto termino „neišgydoma ankilozė“ prasmę ir turėtų būti nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis.

Teismo posėdyje pareiškėja bei jos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba bei trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Kauno II teritorinis skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime (t. I, b. l. 83−89) paaiškino, kad darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – Kriterijų aprašas), jo 1-ju ir 2-ju priedais, bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašo nuostatas, gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai reikalingus dokumentus, tarp jų ir užpildytą siuntimą į Tarnybą. Gydytojų konsultacinė komisija patikrina ir patvirtina gautus dokumentus ir juos įteikia asmeniui, kuris juos išsiunčia į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Taigi, nustatydama darbingumo lygį, Tarnyba vadovaujasi siuntimu ir papildomai pridėtais dokumentais. Tarnyba yra ne sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl, priimdama sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, išimtinai vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu.

Nurodo, kad pareiškėjos darbingumo lygis buvo vertinamas remiantis pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, pateiktų tyrimų duomenimis ir kt.). G. P. darbingumo lygio vertinimas atliktas vadovaujantis 2012-07-30 siuntime Nr. 1248 nurodytomis ligomis pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus-10 (toliau – TLK-10) kodus: M 16.9, M 17.2, R52.1, E04.0, G20, G43.3, G54.2, H35.0, H52.4, II 1.0, M51.1, N31.8, S02.1, T90.5. Nustatant asmens darbingumo lygį vertinamos ne ligos, o jų sukelti funkciniai sutrikimai, išliekantys pravedus visavertį kompleksinį gydymą ir taikant adekvatų palaikomąjį gydymą.Vertinimas kiekvieną kartą atliekamas remiantis naujais ir objektyviais asmens sveikatos būklę atitinkančiais dokumentais, todėl paskutiniojo vertinimo rezultatai yra nesaistomi ankstesnių Tarnybos priimtų sprendimų. Asmuo, manantis, kad jo sveikatos būklė pakito, gali pasinaudoti teise bet kuriuo metu kreiptis į Tarnybą. Situacija, kai vertintojas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, vadovautųsi ne teisės aktuose griežtai apibrėžtomis procedūromis ir tiksliai įvardintais reikalavimais, bet pasikliaudamas išimtinai subjektyviais motyvais ar nuomone, yra nesuderinama su teisinės valstybės principu.

Paaiškino, kad 2012-08-27 G. P. darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas vadovaujantis aktualia Kriterijų aprašo bei 1-ojo priedo redakcija. Pakitęs teisinis reglamentavimas nustato, kad visi funkciniai sutrikimai yra klasifikuojami ir vertinami konkrečiai apibrėžtomis procentinėmis reikšmėmis. Nagrinėjamu atveju, pagal pareiškėjos siuntime nurodytas diagnozes nustatyti 50 proc., 55 proc., 80 proc. įvertinimai yra vienintelės galimos vertės esant nurodytiems asmens funkcijos sutrikimams. Kriterijų aprašo 5 bei 6 punktai nustato, kad, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, bazinio darbingumo procentai, atitinkantys sunkiausią organizmo funkcijos sutrikimą, dauginami iš nustatyto koeficiento tais atvejais, jei dėl sutrikusios kito organizmo funkcijos, bazinio darbingumo procentai nustatomi ne didesni kaip 55 proc. Dėl pareiškėjos funkcinių sutrikimų taikant XIII dalies 76.2.3 punktą, XV dalies 81.2. punktą, nustatytos atitinkamai 55 proc., 50 proc. bazinio darbingumo vertės, todėl šiuo atveju, nustatant bendrą jos bazinį darbingumą įtakos koeficientas 0,9 taikytas pagrįstai ir nustatytas 45 proc. (50 x 0,9) bazinis darbingumas.

Nurodo, kad bazinis darbingumas (45 proc.) įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė, kadangi patenka į bazinio darbingumo lygio diapazoną nuo 30 iki 55 proc. Atsižvelgus į diagnozuotus sveikatos funkcinius sutrikimus, pareiškėjai rekomenduojama dirbti 3 ar mažiau valandas per dieną ar 2 ar mažiau dienas per savaitę, o tai yra nepalanki darbui aplinkybė. Pareiškėjos išsilavinimas yra profesinis (įgyta verpėjos profesinė kvalifikacija), todėl šis kriterijus vertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė, o tai, kad pareiškėja negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, prarado darbo patirtį, darbinius įgūdžius, nes turi ilgesnę kaip 3 metų darbo pertrauką, bei yra 55 metų amžiaus įvertinta kaip nepalankios darbui aplinkybės. Atsižvelgus į tai, kad dėl sveikatos funkcinių sutrikimų G. P. būtinas darbinės aplinkos pritaikymas, šis kriterijus įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Šiuo atveju esant daugiau nepalankių darbui aplinkybių , 45 proc. padauginus iš koeficiento 0,7 nustatytas 30 proc. darbingumo lygis.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo (toliau – Specialiųjų poreikių tvarkos aprašas) nuostatomis ir pažymi, kad specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims, labai ryškiai sutrikus jų judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms, pagal Kriterijų sąrašo IV dalyje išvardintus pagrindinius kriterijus.

Paaiškino, kad pareiškėjai specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nenustatytas, kadangi jos sveikatos būklė neatitiko Kriterijų sąrašo 3.7 punkto reikalavimų, t. y. remiantis Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu, jai nėra diagnozuota operaciniu būdu neišgydoma arba negydytina klubo ar kelio sąnario ankilozė. Gydytojų konsiliumo nuomone, G. P. nėra pagrindo diagnozuoti klubo ar kelio sąnarių ankilozę. Su šia išvada ji visiškai sutiko, jokių pretenzijų dėl jos neturėjo.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad VšĮ Kauno Dainavos poliklinika 2012-07-30 išdavė pareiškėjai G. P. siuntimą Nr. 1248 į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti (t. I, b. l. 194–197). Siuntime nurodomos pagrindinės diagnozės: koksartrozė, nepatikslinta (dešiniojo klubo III stadija, kairiojo II stadija) (TLK-10 M16.9), potrauminė gonartrozė, abipusė (kairiojo kelio II0, dešinysis – būklė po endoprotezavimo operacijos 2009 m.) (TLK-10 M17.2), lėtinis nenumalšinamas skausmas (TLK-10 kodas R52.1).

Siuntime nurodomos gretutinės diagnozės pagal TLK-10 kodus: E04.0 (netoksinė difuzinė struma (gūžys), E66.0 (nutukimas dėl kalorijų pertekliaus), G20 (Parkinsono liga), G43.3 komplikuota migrena), G54.2 (kaklo nervų šaknelių sutrikimai, neklasifikuojami kitur), H35.0 (foninė retinopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai), H52.0 (hipermetropija (toliaregystė), H52.4 presbiopija), I11.0 (hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu), M42.1 (suaugusiųjų stuburo osteochondrozė), M51.1 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija), M54.16 (radikulopatija, juosmens sritis), N31.8 (kita šlapimo pūslės neuroraumeninė disfunkcija), S02.1 kaukolės pamato lūžis, (lūžis buvęs 1977 m.), T90.5 (intrakranijinio sužalojimo padariniai).

2012-07-30 pareiškėja pateikė prašymą nustatyti jai darbingumo lygį (t. I, b. l. 198). Tarnybos Kauno II teritorinis skyrius 2012-08-03 surašė darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2957 (t. I, b. l. 152–158), kuriame pareiškėjos darbingumo lygį nuo 2012-07-31 iki 2013-07-30 įvertino 30 proc. Pareiškėja, nesutikdama su nustatytu darbingumo lygiu, 2012-08-16 pateikė skundą Tarnybai (t. I, b. l. 145–147).

2012-09-14 pareiškėjai atliktas pakartotinis darbingumo lygio vertinimas ir surašytas aktas Nr. DL-2986 (t. I, b. l. 122–128), kuriame jos darbingumas taip pat įvertintas 30 proc. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2012-09-14 sprendimu Nr. SS-3235 (t. I, b. l. 116–121) paliko galioti Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus 2012-08-03 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2957 priimtą sprendimą nepakeistą, darbingumo lygio terminą nustatė nuo 2012-07-31 iki 2020-09-01, pakoregavo išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ir nenustatė specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio.

Pareiškėja kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri, 2012-10-24 išnagrinėjusi skundą, sprendimu Nr. S-360 (t. I, b. l. 92–104) pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti Tarnybos 2012-09-14 sprendimą Nr. SS-3235.

Ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėjai G. P. pagrįstai buvo nustatytas 30 proc. darbingumo lygis nuo 2012-07-31 iki 2020-09-01 (senatvės pensijos amžiaus) ir nenustatytas specialiųjų lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis.

Ginčo dalykas – Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus 2012-08-03 darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-2957, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-09-14 sprendimo Nr. SS-3235 ir Ginčų komisijos 2012-10-24 sprendimo Nr. S-360 teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas bei jo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005-03-21 įsakymas Nr. A1-78/V-179, kuriuo patvirtinti Kriterijų ir Tvarkos aprašai bei šių dokumentų priedai taip pat Specialiųjų poreikių tvarkos aprašas.

Dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo

Pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d., darbingumo lygis – tai asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal minėto straipsnio 6 d. neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (2 str. 7 d.).

Pažymėtina, kad, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartis adm. byloje Nr. A146-328/2012). Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Tarnybos sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Ypač pabrėžtina tai, kad Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis, todėl asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatomas, neturinčiam atitinkamų žinių, ne visada jie yra aiškūs ir suprantami. Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiškėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtą sprendimą, o institucija, nagrinėjanti skundą ikiteismine tvarka, bei teismas – spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas adm. byloje Nr. A756-2122/2010, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-1456/2010, 2012-04-30 nutartis adm. byloje Nr. A146-328/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Kriterijų ir Tvarkos aprašuose nustatytu teisiniu reguliavimu, reikalinga patikrinti, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d.).

Pagal Tvarkos aprašo 2 punktą, darbingumo lygį nustato Tarnyba. Kriterijų aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus: medicininius (asmens bazinį darbingumą), funkcinius ir profesinius, bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms.

Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 45 proc. bazinis darbingumo lygis (t. I, b. l. 124).

Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad diagnozės pagal TLK-10 kodus G54.2, M51.1, M54.16, M42.1, M 16.9 vertintos vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.3 punktu, kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuota dviejų ir daugiau sąnarių artrozė: kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių, esant 11 funkcinio nepakankamumo klasei (asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla), III rentgenologinei stadijai: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų). Įprastai taikant šį punktą nustatomas 55 proc. bazinis darbingumo lygis, tačiau esant radikuliopatijai, mieloišemijai, mielopatijai, arklio uodegos sindromui, bazinio darbingumo lygio procentai mažinami 5 proc. (Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76 p. pastaba), todėl pareiškėjai nustatyta 50 proc. bazinio darbingumo vertė.

Diagnozės pagal TLK-10 kodus M 17.2, R52.1 vertintos taikant Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 81.2. punktą, kuris taikomas esant nenurodytoms somatinėms ligoms ir pažeidimams (pooperacinei būsenai ir kt.), vidutinio sunkumo funkciniam sutrikimui (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą) ir nustatyta 55 proc. bazinio darbingumo vertė.

Pareiškėjos diagnozės pagal TLK-10 kodus: II 1.0, E66.0 vertintos taikant Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.7.2. punktą, kuris taikomas, kai diagnozuota arterinė hipertenzija, esant vidutinės rizikos grupei: antro laipsnio AKS padidėjimas, 2-3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą). Buvo nustatyta galima vienetinė bazinio darbingumo vertė 80 proc.

Pagal Kriterijų aprašo 5 punktą, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas.

Kriterijų aprašo 6 punktas (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 (Žin., 2009, Nr. 63-2514) redakcija) nustatė, kad jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: 1) jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50–55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; 2) jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 40–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; 3) jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30–35, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; 4) kai yra dvi organizmo būklės, atitinkančios 0–25 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 0–10 bazinio darbingumo procentų.

Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad Tarnybos Kauno II teritorinis skyrius, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius bei Ginčų komisija, nustatydamos pareiškėjos darbingumo lygį, vadovavosi Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktais ir padarė išvadą, kad kitos G. P. nustatytos bazinio darbingumo vertės yra 50–55 proc., todėl įtakos koeficientas – 0,9, o bendras bazinio darbingumo procentas – 45 (50 x 0,9 = 45).

Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012-12-28 išnagrinėta norminė administracinė byla Nr. I552-23/2012, kurioje buvo ginčijamas socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 6 punktas (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija), nustatantis taisykles, kaip apskaičiuojamas asmens bazinis darbingumas tais atvejais, kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl ginčijamo teisinio reguliavimo, nustatančio, kad kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų, kitos ligos vertinamos tik tais atvejais, kai jų bazinio darbingumo procentai yra 55 procentai ar mažiau, sudaromos prielaidos tam, kad situacijose, kai net ir ne tokios sunkios ligos ar sutrikimai tais atvejais, kai jie stiprina pagrindinę ligą ar sutrikimą ir dėl to gali lemti sunkesnę asmens sveikatos būklę, šių kitų ligų ar sutrikimų įtaka negali būti įvertinama jokiais būdais medicininių kriterijų, t. y. bazinio darbingumo, vertinimo etape. Teismas konstatavo, kad Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktai (2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-354/V-402 redakcija) prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, inter alia, iš jo kylančiam proporcingumo reikalavimui.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nustatant pareiškėjos G. P. darbingumo lygį, visų pirma, jos bazinį darbingumą (kuris daro įtaką ir bendram darbingumo lygio procentui), buvo vadovautasi teisės aktų nuostatomis, kurios pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymėtina, kad nuo 2013-01-13 galioja nauja Kriterijų aprašo 6 punkto redakcija, nustatanti taisykles, kaip apskaičiuojamas asmens bazinis darbingumas tais atvejais, kai asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu; administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos.

Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuriuo norminis administracinis aktas pripažintas neteisėtu, galia paprastai yra nukreipta į ateitį, t. y. jis paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-30 sprendime administracinėje byloje Nr. A8-1690/2005 nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra galimos ir išimtys, t. y. atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-03-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 konstatavo, kad sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas, o teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs įvykdymui būtino stabilumo. Sprendimo įvykdymas yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta, o ji baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė koreguoti sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja apskundė teismui Tarnybos bei Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus sprendimus, kuriais darbingumo lygis jai nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai jau po kreipimosi į teismą, tačiau dar iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi šiuo atveju darytina išvada, kad sprendimas dėl neįgalumo nustatymo pareiškėjai G. P. negali būti laikomas įvykdytu. Dėl nurodytų priežasčių teismas, nagrinėdamas bylą po to, kai atitinkamas norminis administracinis aktas buvo pripažintas neteisėtu, jau nebegali vadovautis ir remtis tomis teisės normomis (šiuo atveju – Kriterijų aprašo 6.1–6.3 punktais), kurios yra pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui (neteisėtomis). Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisinio stabilumo neįgijęs administracinis aktas yra teisėtas, nors jis ir buvo priimtas remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009). Tačiau šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste tai būtų neteisinga, nesiderintų su teisės aktų hierarchijos principu, todėl teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad remiantis konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujančiomis Kriterijų aprašo nuostatomis pareiškėjai nustatytas darbingumo lygis negali būti laikomas teisingu, o ginčijami sprendimai – teisėtais ir pagrįstais.

Dėl nurodytų priežasčių Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus 2012-08-03 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-2957, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-09-14 sprendimas Nr. SS-3235 ir Ginčų komisijos 2012-10-24 sprendimas Nr. S-360 naikintini, o Tarnyba įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjos G. P. darbingumo lygio pagrįstumą laikotarpiu nuo 2012-07-31 iki 2020-09-01.

Dėl pareiškėjos argumento, kad darbingumo lygis jai nepagrįstai nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus (iki 2020-09-01), pažymėtina, kad Tarnyba pagrįstai atsižvelgė į tai, jog pareiškėjai diagnozuoti nuolatiniai ir nekintami sveikatos funkciniai sutrikimai, be to, neprognozuojamas sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, turintis įtakos asmens darbingumo lygiui, todėl terminas nustatytas pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, manantis, jog jo sveikatos būklė pakito, gali pasinaudoti teise bet kuriuo metu kreiptis į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo.

Dėl specialiųjų poreikių nustatymo

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų poreikių tvarkos aprašo 6 punktu, asmeniui gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: 1) specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 2) specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 3) specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, išskyrus atvejus, kai asmeniui yra nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Šiems asmenims specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nenustatomas; 4) specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

Pagal Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 3 punktą specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus, labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms, pagal Kriterijų sąrašo III dalyje išvardintus pagrindinius kriterijus.

Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas, kai diagnozuota: 1) vienos arba abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė (esant kojų monoparezėms / plegijoms, paraparezėms / plegijoms, hemiparezėms / plegijoms, tetraparezėms / plegijoms); 2) abiejų kojų arterijų, arteriolių ir kapiliarų ligos (kodas pagal TLK-10-AM 170, 170.2x), esant II B stadijos arterinės kraujotakos lėtiniam nepakankamumui (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.); 3) abiejų kojų III-IV laipsnio lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas (kodas TLK-10-AM 180.2,187.0); 4) abiejų kojų limfostazė (III laipsnio galūnės edema - nuo 4 iki 6 cm storesnė galūnė; IV laipsnio galūnės edema - daugiau nei 6 cm storesnė galūnė) (kodas pagal TLK-10-AM 189.0); 5) abiejų pėdų bigės Šoparo sąnaryje; 6) blauzdos arba šlaunies bigė; 7) operaciniu būdu neišgydoma arba negydytina klubo ar kelio sąnario ankilozė (universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu); 8) po dubens vienos pusės pašalinimo operacijos (hemipelvektomijos), dėl kurios pacientas negali laisvai judėti (universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo sprendimu); 9) po apatinės galūnės naviko pašalinimo rekonstrukcinės operacijos, kurios metu specialiu onkologiniu endoprotezu buvo pakeisti keli sąnariai ir dalis kaulo arba visas jo segmentas; 10) III-IV laipsnio stuburo deformacijos, trukdančios stovėti ir vaikščioti; 11) inkstų IV laipsnio nepakankamumas, V stadija, gydomas dializėmis.

Iš pareiškėjos skundo bei byloje esančių medicininių dokumentų, nustatyta (t. I, b. l. 37–69, 159–197), kad ją vargina klubų, kelių sąnarių skausmai, sunku vaikščioti ir savimi pasirūpinti. 1977 m. autoįvykyje patyrė traumą, po kurios atsirado abiejų kelių sąnarių skausmas, nestabilumas. 2009 m. spalio mėn. atlikta dešiniojo kelio sąnario endoprotezavimo operacija. Dėl kairės kojos varikozinių venų gydyta Kauno apskrities ligoninės Chirurgijos skyriuje, 2012-06-21 operuota (atlikta flebektomija). Išlieka dešiniojo kelio sąnario skausmas. Remiantis specialistų išvadomis, nustatyta, kad pareiškėja eina sunkiai su 2 ramentais; stuburo judesiai per liemenį riboti ir skausmingi; rankomis grindų nesiekia per 20 cm; kelių sąnariai deformuoti (ryškiau dešinysis); dešiniojo klubo lenkimas iki 90°, tiesimas 0°, vidinė ir išorinė rotacija 0°; dešiniojo kelio sąnarys įtvare (lenkimas iki 90°, tiesimas 0°); dėl raiščių silpnumo yra šoninis sąnario nestabilumas; kairė blauzda po operacijos; saikinga limfinė edema; kairiojo klubo lenkimas iki 100°, tiesimas 0°, vidinė rotacija 10°, išorinė 15°; nustatyta dešiniojo klubo artrozė II-III stadija, kairiojo I-II stadija.

Remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos gydytojų konsiliumo išvada (t. I, b. l. 37–39), nustatyta, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 3.7 punkto reikalavimų, t. y. nėra diagnozuota operaciniu būdu neišgydoma arba negydytina klubo ar kelio sąnario ankilozė.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių nustatyti specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 ir 129 str.,

n usprendžia:

Pareiškėjos G. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritorinio skyriaus 2012-08-03 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-2957, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2012-09-14 sprendimą Nr. SS-3235 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-10-24 sprendimą Nr. S-360.

Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjos G. P. darbingumo lygio pagrįstumą laikotarpiu nuo 2012-07-31 iki 2020-09-01.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasRosita PatackienėIrena Paulauskienė