Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir/ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto paminėto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-298/2014, 2015 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.). Taigi, išdėstytos nuostatos suponuoja išvadą, kad asmuo, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nesuformulavo aiškaus ir konkretaus ieškinio dalyko, nenurodė, kokios ir kaip jos teisės buvo pažeistos; be to, teismo vertinimu, ieškovė netinkamai įgyvendina savo procesinę teisę kreiptis į teismą, pareikšdama ieškinį subjektui, kuris negali būti ginčo šalimi.

9. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu - kad ji atsakoves nurodė, kaip asmenis, o ne kaip teisėjas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis teiginys nepaneigia skundžiamos nutarties išvadų. Visų pirma, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovės suformuluoti reikalavimai siejami su atsakovių veiksmais, susijusiais su procesinių dokumentų vertinimu; prie ieškinio pridėtas vienos iš atsakove nurodytų teisėjų priimtas procesinis sprendimas. Aplinkybių, patvirtinančių kitokio pobūdžio teisinius santykius, siejančius ją su atsakovėmis, apeliantė nenurodė. Be to, reikalavimas leisti naudotis bei mėgautis neatlygintinai abiejų atsakovių asmeniniais daiktais ir namų įranga, neatitinka nė vieno iš CK 1.138 straipsnyje nurodytų civilinių teisių gynimo būdų. Taigi, atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties išvados, kad ieškovės pateiktas ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisingumo.

10. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovė į teismą su ieškiniais yra kreipusis ne vieną kartą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieškovės pareikštų ieškinių priėmimo klausimą, ne kartą išsamiai išaiškino ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką. Taigi, ieškovė žino teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos.

11. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.